Aušrinei Armaitienei patinka nežinomybė, staigmenos ir avantiūros

- Skandinavijos šalių, Vokietijos vandens turizmo mėgėjai norėtų atplaukti mažaisiais laivais, jie ieško galimybių keliauti. Tačiau Lietuvoje yra problemų dėl uosto. Sunkina tokias keliones ir sienų pervažiavimas - tiek sausumos, tiek vandens. O žmonėms reikia turizmo natūralios gamtos teritorijose. Pas mus yra tokių vietų: nacionaliniai ir regioniniai parkai, už miesto - kaimo turizmas. Turime gamtos sukurtų vertybių, ir jas reikia branginti.

- O kokios kelionės jums pačiai patinka?

- Neteikiu pirmenybės kelionių agentūroms. Noriu keliauti niekam nenurodinėjant, kur ir ką aplankyti. Mėgstu keliauti su šeima, grupele draugų. Patinka nesuplanuoti kelionių momentai: nežinomybės elementai, avantiūros. Esu daug keliavusi po Europą.

- Ar jums įdomūs kitų keliautojų įspūdžiai?

- Nepatinka, kai apie keliones pasakoja banaliai. Keliaujant yra svarbus asmeninis atradimas.

- Kuri kelionė įsiminė labiausiai?

- Pernai su šeima buvome Tunise. Paliko įspūdį kultūrų skirtumai.

- Papasakokite apie savo šeimą.

- Su vyru Ričardu auginame du sūnus. Jogundas mokosi Švedijoje, jis - vienuoliktokas, Nerdingas - Vytauto Didžiojo gimnazijos gimnazistas. Stengiamės ilgiau pabūti kartu, o kelionės yra tam dar viena puiki galimybė.

- Vaikai iš mamos mokslininkės turbūt atėmė ne vienerius metus?

- Kai sūnūs buvo maži, kol paūgėjo iki šešerių, neparašiau nė vieno straipsnio. Tačiau vėliau viskas greitai pasistūmėjo į priekį.

- Kodėl pasirinkote mokslininkės kelią?

- Mane visuomet domino mokslinis darbas. Patiko atlikti tyrimus, apklausas, analizuoti. Dar tam paskatino docentė Lidija Surginienė. Vėliau buvau Sankt Peterburgo kultūros akademijos aspirantė. Ten gyvenau trejus metus. Man buvo dvidešimt ketveri metai, kai buvo suteiktas daktaro laipsnis. Tačiau perspektyvos atsivėrė tik atgavus nepriklausomybę.

- Kokios veiklos sritys daugiausia suteikė žinių?

- Jau dalyvauju keturioliktajame veiklos finansavimo projekte. Užsienio projektai suteikia galimybių pažinti pasaulį. Dirbau su anglais, italais, bendradarbiauju su švedais. Dažniausiai kviečiasi kaip ekspertę pagal atitinkamą sritį: dėl turizmo socialinių aspektų arba turizmo ir gamtinės aplinkos. Taip pat man malonu, kad atradau turizmo antropologiją.

- Ar jūsų gyvenime yra buvę nutikimų, paįvairinusių biografiją netikėtais, bet ne moksliniais atradimais?

- Kai gyvenau Sankt Peterburge, turėjau išplaukti su laivu į ilgojo plaukiojimo reisą. Kad išleistų į jūrą, reikėjo surinkti net devyniasdešimt įvairių pareigūnų parašų. Turbūt nereikia daug fantazijos norint įsivaizduoti tuos pramintus kelius į dešimtis kabinetų. Gal kam nors pasirodys keista, bet teko dirbti turizmo versle marketingo direktore bei Norvegijos ir Lietuvos prekybos firmoje taip pat direktore. Esu dalyvavusi narkomanijos bei AIDS prevencijoje. Šioje veikloje man buvo įdomu. Tik teko palikti dėl laiko stokos.

- Nors laiko ir trūksta, bet gal randate valandėlių maloniam poilsiui?

- Patinka važiuoti į pajūrį dviračiu, užsukti į sporto salę. Kartais važinėju ratukinėmis pačiūžomis. Labai patinka skaityti, nepraleidžiu progos Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pažiūrėti baleto spektaklį.

- Kaip jus nuteikia metų pabaiga? Su kokiomis mintimis palydėsite senuosius metus?

- Norėčiau labiau įsigilinti į sielos reikalus. Be to, jau reiktų iškeliauti, bet kelionė turėtų būti ne darbo reikalais. Esame bandę Naujuosius metus sutikti slidinėdami Slovakijoje. Buvo labai smagu dvyliktą nakties leistis nuo kalno. Mieliausia švęsti nedidelėje draugų kompanijoje, tuomet užtenka šilumos bei smagių karnavalinių elementų.