Tai naujovė, todėl ir populiaru. Pilvo šokiu paįvairiname aerobikos treniruotes.
Fizinis krūvis plius malonumas?
Taip, nes čia nėra didelio tempo, tik plastika, o raumenukai dirba. Pilvo šokis naudingas ne tiek kūnui gražinti, kiek dvasinei pusiausvyrai atgauti. Pavasarį jaučiamės prislėgtos, blogos nuotaikos. O pilvo šokį netgi palyginčiau su joga. Aišku, tai yra šiek tiek kita, bet rezultatas - panašus. Ir šokti gali visos, nepriklausomai nuo amžiaus ar kūno sudėjimo.
Rytuose pilvo šokį šoka tik apvalainos moterys, o jūs - tokia liekna.
Pilvukas nebūtinas. Pas mane ateina labai daug lieknų mergaičių. Kai mokomės tam tikrų judesių, aš iš karto perspėju: jei turite didesnį pilvuką, judėsite labai gerai. Jei ne - irgi nieko tokio, vis tiek reikia bandyti "pagauti" tą judesį, ritmą. Ir galų gale matau, kad net ir lieknosios merginos šoka labai gerai.
O pramokusios kam jos šoka - savo vyrams?
Šito dar neklausiau, - juokiasi sporto klubo "Kitonija" trenerė. - Man svarbiausia, kad visos moterys šokdamos labai gerai jaučiasi. Ateina mokytis daug kompleksuotų, užsidariusių, savo kūnu labai nepatenkintų moterų. Matau, kaip jos atsitiesia, kaip atgauna pasitikėjimą savimi.
Kaip pati pradėjote šokti?
Pasiūlė, pabandžiau, patiko. Pačios pirmosios pamokos buvo žiūrint videomedžiagą. Kai išmokau, ėjo kontraktas po kontrakto. Man teko šokti ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Buvau ten išvykusi su šokėjų grupe.
Apie Emyratus sklinda įvairiausių kalbų...
Beveik viskas, ką kalba, yra netiesa. Kokie ten arabų šeichai, prostitucija... Garbės žodis - trejus metus gyvenome viešbutyje ir be boso žinios nieko negalėjome daryti, net išeiti į lauką ar vienos nuvažiuoti į miestą - vairuotojas nuveždavo ir parveždavo. Manau, merginos žino, kur ir ko ten važiuoja, netikiu, kad jomis pasinaudodavo apgaule.
Aš šokau viešbučio šou programoje. Tai buvo normalus darbas, savaitgaliais pasižiūrėti programos susirinkdavo miesto gyventojai bei atvykėliai: buvo daug rusų, anglų.
O trenere dirbate neseniai?
Apie metus. Labai džiaugiuosi savo darbu. Juk ne tik šokau - nuo šešerių užsiiminėjau menine gimnastika. Ir visą laiką labai norėjau būti aerobikos instruktore. Tiesa, nesutikčiau su vyraujančia nuomone, kad tai labai lengvas darbas. Tenka daug ruoštis namuose, reikia kiekvienai grupei sureguliuoti krūvį. Nelengva visada būti geros nuotaikos, bet privalai. Klientės tai gali ateiti prastai nusiteikusios, o tu - negali. Kas pakels nuotaiką, jei ne trenerė?
Ką jūs manote apie dietas?
Žinoma, mitybą reguliuoti reikia. Kitaip sportas neduos tiek naudos, kiek turėtų. Tačiau aš esu prieš dietas. Tai - organizmo alinimas. Nesu mitybos specialistė, bet mano receptas - valgyti viską, tik mažiau. Neįsivaizduoju: jeigu labai nori šokolado - negali jo valgyti? Tai juk savęs kankinimas.
Kodėl Klaipėdos aerobikos klubuose nematyti vyrų?
Mūsų klubas skirtas moterims. Nesu girdėjusi, kad Klaipėdoje aerobikos treniruotes lankytų vyrai, o Vilniuje ir Kaune tai jau ne naujiena.
"Save gali lipdyti kaip nori"
Fitneso treneris Julius Tamulaitis žavisi klaipėdiečiais, kurie treniruoklių salės duris praveria jau septintą valandą ryto: nors ir apsimiegoję, jie noriai sportuoja ir po kiek laiko į darbus išskuba jau žvalūs.
Pasak jauno trenerio, šiuolaikinėje visuomenėje žmogui tenka vis mažiau fizinio darbo, tad sportas - ne tik gražiai išvaizdai, bet ir sveikatai - įgyja vis didesnę svarbą.
Ar pavasarį klaipėdiečiai susirūpina savo fizine forma?
Taip. Artėja vasara, teks nusimesti megztinius ir parodyti, ką po jais turi, - šypsosi klubo "Central Gym" treneris. - Kam norėsis rodyti pilvuką? Sulaukiame daugiau moterų, nes jos savo išvaizdai skiria daug daugiau dėmesio, bet pastebiu, kad ir vyrai stengiasi neatsilikti.
Ar realu iki vasaros atsikratyti "gelbėjimosi ratų"?
Jeigu žmogus susiims, pradės laikytis gana griežtos dietos, jei užteks valios, per porą mėnesių galima numesti ir dešimt kilogramų. Aišku, dirbti reikia daug, turi būti sukurta gera treniruočių sistema, pritaikyta kiekvienam individualiai, ir griežtai negalima jų praleidinėti. Deja, dažniausiai valios užtenka iki to laiko, kai baigiasi pirmasis įsigytas abonementas...
O kam lieti prakaitą treniruotėse? Dabar yra visokių liekninamųjų diržų, tablečių...
Na, tie diržai - tik reklaminis triukas. Nesu jų bandęs ir nežinau, kaip jie veikia, bet galvoju, kad iš to maža naudos.
O alkį mažinantys preparatai?
Nuo jų raumenys tirpsta greičiau nei riebalai. Jei staiga imsi badauti, organizmas puls į paniką ir ims kaupti riebalus. Riebalai sudegs paskutiniai, nes iš jų gaunama energija.
Na, dabar raginsite ištisus metus sportuoti...
Ne, žmonės - ne robotai. Per tris mėnesius savaitę dvi reikia atsipūsti. Galų gale ir nusibosta, nes šis sportas yra gana monotoniškas.
O ką geriau pasirinkti - fitnesą ar aerobiką? Koks skirtumas?
Aerobika yra labiau moterims, nors, žinoma, gali užsiimti ir vyrai. Kalbėsiu apie fitnesą, nes jį geriau išmanau. Tai lengvasis kultūrizmas, sportas, kuris tinka absoliučiai visiems. Štai varžybose jau yra ir neįgaliųjų kategorija - rungiasi invalido vežimėliuose sėdintys žmonės. Fitnesas nuo kultūrizmo skiriasi tuo, kad čia neužauginsite didelių raumenų. Iš pradžių užtenka sportuoti tris kartus per savaitę. Vėliau krūvį galima didinti iki 4-5 treniruočių.
Ir pats anksčiau nebuvai patenkintas savo kūnu?
Kai prieš pusšeštų metų pradėjau sportuoti, buvau daugiau nei 170 cm ūgio ir svėriau 58 kg. Buvau gana liesas, nes esu smulkių kaulų. Dabar jau, aišku, atrodau visiškai kitaip. Treniruodamasis gali save lipdyti kaip nori, bet tenka pakariauti ir su genetika.
Na taip, raumeningi vyrukai traukia merginų akį...
Pradėjau sportuoti gal ir dėl merginų, - šypsosi Julius, - bet dabar turiu draugę ir tikrai apie tai negalvoju. Tiesą sako, kad sportas yra liga: negali sustoti.
Dalyvauji varžybose?
Taip, balandžio 1 dieną buvau Rygoje, Pasaulio fitneso federacijos Europos taurės varžybose tarp vyrų savo svorio kategorijoje užėmiau trečią vietą. Praeityje esu iškovojęs ir jaunimo pasaulio čempiono titulą. Tai aukščiausias mano, kaip sportininko, laimėjimas.
Treneriu pradėjau dirbti neseniai, nes norėjau dirbti tai, ką suprantu. Klaipėdos universitete studijuoju kūno kultūros ir sporto pedagogiką.
Sunku būti sportininku? Ko tenka atsisakyti?
Du tris mėnesius prieš varžybas reikia laikytis griežtos dietos. Iš karto nevartoji riebalų, po to padarai angliavandenių ir baltymų balansą. Vėliau sumažini angliavandenių kiekį, pakeisdamas juos baltymais, kol galiausiai pasieki piką - geriausią formą. Treniruotis reikia keturiolika kartų per savaitę: po dvi treniruotes per dieną. Taip, tai sunku, griežtos dietos laikymasis labai alina. Bet žinai, kad reikia pasiruošti varžyboms, nori būti geriausias, ir sieki šito tikslo. Labai padeda vidinis nusiteikimas. O varžybose atsigriebi su kaupu. Tai labai įdomus sportas. Susitinki su daugeliu kitų šalių sportininkų, pabendrauji, sužinai daug nauja apie dietas, pratimus, bandai ką nors keisti. Džiugu, kad Lietuva turi palyginti neblogų sportininkų.
Rašyti komentarą