Arvydas Macijauskas: "Kartais būna beprotiškai sunku"

Nieko rimto - tiesiog persišaldžiau. Kosėju, bet karščio neturiu.

Vadinasi, buvai atpratęs nuo lietingų Klaipėdos orų.

Ne, man atrodo, kad peršalau paskutinę dieną Amerikoje. Naujajame Orleane be galo karšta, o patalpos visur šaldomos kondicionieriais. Ir dar kaip šaldomos...

O Klaipėdoje kurį laiką dar spėjau pasidžiaugti gražiu oru, buvome su draugais prie jūros, tik po to jis subjuro. Tokie orai man nepatinka, lyja, šalta... Visai nepanašu į vasarą. Bet kai reikia dukart per dieną treniruotis, koks lauke oras, jau ne taip svarbu.

Net ir sirguliuodamas treniruojiesi?

Dabar padariau pertrauką. Keletą dienų nesitreniruosiu, nes juokauti negalima, reikia išsigydyti, kad neatkrisčiau.

Kaip eina Tavo dienos Klaipėdoje?

Kai treniruojuosi, mano laikas sustyguotas - nustatytu laiku treniruotės, valgymas, pietų miegas. Vakare išeiname kur nors su draugais. Jei gražus oras, nueiname pakvailioti prie jūros, tinklinį pažaidžiame, išgeriame alaus...

Ar Klaipėdoje turi daug draugų?

Turiu. Ir iš sporto pasaulio, ir ne tik.

Kai tapai garsus, bendravimas su draugais nepasikeitė?

Nežinau, atrodo, kad ne. Koks buvau, toks ir esu.

Girdėjau, kad likai nuoširdus.

Na, nori nenori, einant metams charakteris keičiasi. Žmogus vis labiau supranta gyvenimą, keičiasi jo mąstymas. Normalu, kad šiek tiek pasikeiti.

O labiausiai žmogų keičia pinigai.

Ne visus. Taip, pinigai iš tikrųjų gadina žmogų... Daug žmonių, kuriuos aš pažįstu ir kurie turi daug pinigų, yra "sugadinti". Tačiau yra ir tokių, kurie pinigams neteikia daug reikšmės. Pinigai svarbu, bet nereikia jais piktnaudžiauti.

Ar mėgsti prabangą? Dabar gali daug sau leisti.

Prabangą mėgsta turbūt kiekvienas žmogus. Bet kas yra ta prabanga? Afrikoje net maistas žmonėms yra prabanga. Aišku, visiems patinka skaniau pavalgyti, gražiau apsirengti, jaukiau gyventi. Bet aš materialių dalykų nesureikšminu, nes iš tikrųjų aš net nežinau, kur gyvenu, kokioje vietoje, nuolat keliauju ir esu žmogus lyg be namų... Neturiu galimybės kur nors apsistoti ilgesniam laikui ir kurti savo gražius namus. Aš gyvenu krepšinio salėse.

Neketini sekti savo kolegų pavyzdžiu ir investuoti į verslą?

Žinoma, galvoju apie savo ateitį. Galima pinigus išleisti kvailiems pirkiniams, bet galima juos kur nors investuoti. Aš turiu idėjų, yra žmogus, kas tuo rūpinasi, nors neturiu šiems reikalams daug laiko. Šiaip yra daug žmonių, kurie nori tau padėti, bet neaišku, kaip jie padės.

Buvai apsižiūrėti Naujajame Orleane. Kokių įspūdžių parsivežei?

Gražus miestas, labai jaukus, šiek tiek primenantis Europos senamiesčius. Ten labai šilta, netgi žiemą 20 laipsnių šilumos. Ką jau kalbėti apie vasarą - man per karšta, o ir patys vietiniai įdienojus slepiasi nuo saulės. Tai miestas, kuriame linksmybės vyksta 24 valandas per parą. Amerikoje yra nedaug valstijų, kur gali gatvėmis vaikščioti su alkoholio buteliu, o ten tu tai gali, pramogų klubai dirba visą parą. Bet aš važiuoju ne linksmintis, o sportuoti. Per savaitę turėsiu po tris varžybas, tai daug, o atstumai Amerikoje, žinia, kitokie nei Lietuvoje, tad namie būsiu labai retai.

Tau jau parūpino kokį būstą?

Amerikoje yra kitaip nei Europoje, kur duoda viską - nuo automobilio iki buto ar namo. Pats turi viskuo pasirūpinti. Aš jau žinau, kur gyvensiu. Tai pusiau namas, pusiau butas - sunku tiksliai pasakyti, nes tokių dalykų Lietuvoje nėra. Vidury kiemo - didžiulis baseinas visiems gyventojams, yra sporto salė, biliardas.

Labiausiai man patinka, kad Amerikoje galėsiu laisvai bendrauti. Kai žaidžiau Ispanijoje, buvo problemų, nes ten žmonės nekalba angliškai.

Klaipėdoje apsistojai tėvų namuose?

Ne, juk aš jau didelis, tėvai manęs nebepriima, - juokiasi.

Žinau, kad tėvai saugojo tavo kambarį, nekeitė jo, ir apskritai visas butas panašus į Arvydo Macijausko muziejų - varžybų nuotraukos, apdovanojimai, miegamajame - įrėminta Tavo krepšinio apranga...

Tą aprangą jau išsivežiau pas save, - šypsosi.

Klaipėdoje nusipirkau namą. Kaipgi būsi pas tėvus, reikia juk ir mergų parsivesti... - juokiasi.

Aaa...

Ne, iš tikrųjų aš nesivedu... Nesu iš tų... Žinoma, užmezgu pažintis, bet toks apibūdinimas - "veduosi mergas" tikrai netinka...

Dar tau žaidžiant Ispanijoje girdėjau, kad Lietuvoje turi merginą, bet ją nuo visų slepi.

Slepiu? - šypsosi. - Na... Sunku pasakyti, turiu aš širdies draugę ar ne... Lyg ir turiu, lyg ir ne... Per viduriuką.

Koks čia "per viduriuką", kai kalbi apie jausmus? Myli arba ne.

Labai sunkus klausimas... Lietuvoje būnu dvi savaites, o tada prasideda kelionės, varžybos, tad užmegzti rimtus santykius sudėtinga. Galbūt aš ir pats nenoriu, nes po to būna labai sunku išsiskirti. O išsiskirti vis tiek teks. Turiu artimą žmogų, man jis brangus, bet...

O kur merginos gražesnės? Ispanijoje, Amerikoje ar Lietuvoje?

Visi sako, kad amerikietės negražios, apkūnios, bet aš nesutikčiau, ir ten yra gražių. Tačiau lietuvės tikrai yra vienos gražiausių pasaulyje.

Bet didžiausia tavo meilė, aišku, krepšinis...

Taip, krepšinis man labai svarbus, bet į meilę telpa daug daugiau. Tai meilė artimiesiems, šeimai, draugams.

Manai, dar per anksti kurti šeimą?

Galvoju apie tai. Bet kol kas nėra tam laiko. Be to, ne taip jau lengva sutikti merginą, kurios ne tik išorė patiktų, bet ir vidus. Man labai svarbus merginos mąstymas, požiūris į gyvenimą. Aš pats gana anksti subrendau ir būdamas aštuoniolikos jau visai kitaip į viską žiūrėjau nei mano bendraamžiai.

Kvaila kurti šeimą labai jaunam, vos 18 ar 20 metų. Nesulaukus 25-erių netgi negalima apie tai galvoti. Turi tvirtai stovėti ant kojų ir tik tada kurti šeimą.

Po šampūno reklamos daug vaikinų pradėjo kopijuoti tavo šukuoseną.

Užsienyje populiaru vyrui užsiauginti plaukus, tad manau, kad jie ne tiek kopijuoja mane, kiek seka madą. Tai normalu.

Neketini keisti savo šukuosenos?

Iš tikrųjų labai seniai paskutinįkart buvau kirpykloje... Rytoj turbūt nueisiu. Su ilgais plaukais daug rūpesčių, pavargau.

Tu esi nuolat stebimas, net ir dabar, kai kalbamės, trauki visų dėmesį...

Aš tokių dalykų jau nepastebiu - ar į mane žiūri, ar rodo pirštais, ar apšneka. Turbūt pripratau. Mielai bendrauju su gerbėjais, parašau autografą, nes reikia džiaugtis, kad žmonės tave myli. Ir tu turi juos mylėti. Žiūrėdami varžybas jie tavo pergalėmis džiaugiasi iki ašarų. Pralaimėjus - lieja karčias ašaras. Bet gerbėjai turi suprasti, kad jų yra labai daug ir kiekvienam skirti dėmesio neįmanoma.

Gauni iš jų laiškų?

Ne, nes jei aš pats nelabai žinau, kur gyvenu, tai ir jie to nežino...

Ar dažnai save pagiri, kad puikiai žaidei?

Nesvarbu, kaip gerai sužaidžiau, visada sau esu labai kritiškas. Nesu iš tų, kurie labai savimi pasitiki, niekada nebuvau iki galo patenkintas savo rezultatais. Man atrodo, blogai, kai žmogus pradeda apie save labai gerai galvoti. Tai galioja tiek sporte, tiek apskritai gyvenime. Nes nebesuprasi kas vyksta aplinkui, nustosi tobulėjęs.

Ar galėtum pasakyti, kad esi laimingas?

(Susimąsto) Kad esu visiškai laimingas - ne. Karjeros, pinigų atžvilgiu - taip, negaliu skųstis. Bet yra kitų dalykų...

Norėtųsi ir savo šeimos, galų gale - vaiko... Norėtųsi pastovumo, kad nereikėtų tiek daug keliauti. Daugelis galvoja, kad krepšininko gyvenimas - vieni malonumai: daug pinigų, gražios mašinos, daug merginų... Iš tiesų viskas nėra taip gražu. Kartais apninka depresija, būna beprotiškai sunku. Kelionės, varginančios treniruotės, esi toli nuo namų, artimųjų, vienui vienas - šalia nė vieno draugo. Bet turi būti tvirtas.