Aleksandras Gridinas: "Vienas iš vyriškumo įrodymų - mokėjimas padėti kitiems"

Pramonins alpinizmas - įdomus ir rizikingas verslas. Šia veikla užsiimančių bendrovių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje nėra daug. Klaipėdoje jau keletą metų pramoninio alpinizmo verslu verčiasi Aleksandro Gridino bendrovė.

Atsitiktinumas. Kadaise aš dirbau gelbėtojų stoties viršininku. Tačiau dėl šeimyninių aplinkybių teko šį darbą palikti, nors gelbėtojo specialybė yra tikrai šauni ir įdomi.
Tuo metu pasitaikė darbas, kurio atlikti niekas negalėjo. Aš pabandžiau, ir man pavyko. Pradėjau rinkti vaikinus ir plėtoti pramoninio alpinizmo verslą.

Pradžia buvo labai sunki. Pradėjome nuo stalo ir kėdės.
Dabar galiu drąsiai pasakyti, kad atsiradome tinkamoje vietoje tinkamu metu. Šiandien mūsų darbą, profesionalumą yra įvertinę ne tik lietuviai, bet ir užsienio bendrovės.

Yra verslas, yra gyvenimas sau. Mūsų verslas - pramoninis alpinizmas, gyvenimas sau - ekstremalus sportas.

Kaip atsirado ekstremalaus sporto komanda "Extream team" - labai įdomi istorija. Laikraštyje pamačiau straipsnį apie tris vaikinus, paišančius ant sienų. Aš juos susiradau, pasiūliau nustoti paišyti ir pradėti domėtis ekstremaliu sportu. Jie ir tapo šios komandos pradininkai, su mumis yra iki šiol.

Didžiausias aukštis, kuriame teko dirbti, - 125 metrai. Tačiau įdomiausia ir sudėtingiausia buvo Rygoje. Teko remontuoti kvantinį Latvijos sostinės tiltą.
Darbas vyko 109 metrų aukštyje. Dirbome tik naktimis. Tąkart nebuvo uždarytas ir automobilių eismas, tad nuolat apačioje zujo daug ir brangių mašinų.
Ant minėto tilto buvau užlipęs ir aš. Pasakiškas jausmas, žodžiais negaliu papasakoti. Atlikę tilto Rygoje remonto darbus, laimingi buvome visi.
Mes nedirbame paprastų darbų, stengiamės ieškoti kuo sudėtingesnių objektų. Gali ištisus metus nieko nedirbti, kad tik patektum ant tokio objekto kaip Rygos kvantinis tiltas.

Taip pat mus kviečia tik tada, kai jau, atrodo, viskas žlugę ar darbą reikia atlikti itin greitai. Dirbame nenaudodami jokių keliamųjų priemonių - mums nereikia pastolių, kranų. Naudojame tik alpinizmo įrangą.

Mūsų atliktus darbus gali pamatyti ir klaipėdiečiai - nudažyti kranai uosto bendrovėje "Laivitė", Vakarų laivų gamykloj, reklaminiai stendai ant viešbučio "Vėtrungė" sienos ir kiti.

Šiuo metu vedame derybas su Lietuvos kino studija. Norime atlikti kai kurios kaskadinius triukus. Stengiamės išbandyti viską.

Praėjusiais metais vykusios Jūros šventės metu padarėme gan sėkmingą šou ant "Meridiano". Taip pat vaikinai šoko ant scenos, iškėlė šventinę vėliavą ant Muzikinio teatro sienos.

Padedame ir bažnyčioms. Daug įvairių darbų nemokamai atliekame Mažajame Kaimelyje įsikūrusioje Šv. Kazimiero bažnyčioje. O artimiausiu metu ketiname užkelti didžiulį, apie 300 kilogramų sveriantį kryžių ant Šv. Juozapo darbininko bažnyčios stogo. Mūsų laukia labai sunkus ir atsakingas darbas. Tačiau tikimės, kad pavyks.

Šiemet turime parengę dar įdomesnį projektą, kurį taip pat turėtume įgyvendinti Jūros šventės metu ant "Meridiano" stiebų. Šou programa turėtų būti trumpesnė nei praėjusiais metais, tačiau įspūdingesnė. Jei pavyks kaip norime, turėtų būti labai įdomu.

Visame pasaulyje yra itin populiarios alpinistų sporto salės, kuriose įrengtos specialios laipiojimui skirtos sienos. Tokia salė po kelių savaičių turėtų būti visiškai įrengta ir Klaipėdoje, viename prekybos bazės sandėlyje.

Be abejo, šią salę rengiame dėl savęs, tačiau ketiname pritraukti ir jaunimą, vaikus, kurie laiką čia galės praleisti nemokamai.

Taip pat bendradarbiausime ir su uostamiesčio policijos komisariatais. Jau sutarta, kad į šią salę įleisim keletą itin nusikalsti linkusių paauglių. Čia juos išmokysime laipioti ir stengsimės, kad jie save realizuotų užsiimdami ekstremaliu sportu, o ne darydami nusikaltimus.

Jei pasiseks, ateityje ketiname į savo komandą įtraukti ir daugiau tokių paauglių. Mes neblogi ekstremalai, gelbėtojai ir alpinistai, tačiau neaišku, kokie mes pedagogai.

Mano vadovaujama gelbėtojų komanda buvo išgelbėjusi per 100 žmonių. Galbūt nuo to viskas ir prasidėjo. Jeigu turime galimybę padėti kitiems, kodėl gi ne. Mano manymu, vienas iš vyriškumo įrodymų ir yra mokėjimas padėti kitiems.

Beveik visi mūsų vaikinai yra atvykę iš kaimų. Pas mus atėjo nieko nemokėdami ir net neįsivaizduodami, kad gali laipioti. Čia jie atrado save. Dabar beveik visi jie geriau vaikšto viršuje nei apačioje.

Aš neįsivaizduoju, kad nors vienas iš mūsų vaikinų galėtų ką nors pavogti, įžeisti žmogų ar pakelti ranką prieš savo merginą. Jei taip atsitiktų, man būtų didžiulis smūgis.

Mūsų kolektyvas - lyg viena šeima. Mes ilsimės kartu, sprendžiame vienas kito problemas. Šiandien aš tikrai labai laimingas. Turiu mylimą darbą, nuostabų kolektyvą, kuriam galiu atiduoti dalelę savęs.