Jūrinės tradicijos - jubiliejinės Jūros šventės akcentas

Šiemet šventės dalyvius turėtų stebinti įspūdinga eisena, iš visos Lietuvos suplauksiančios jachtos, įdomybių žada paberti ir pirmajai Jūros šventei skirta paroda.

Žada įspūdingą eiseną

Jūros šventės organizatoriai žada, kad šiemetinė teatralizuota eisena bus grandiozinė - joje ketina dalyvauti 37 įmonių atstovai - iš viso apie septynis tūkstančius klaipėdiečių.

"Šiais metais visos įmonės, kaip susitarusios, nenori išduoti, kokias kompozicijas atsiveš, tačiau galiu pažadėti, jog pasirodys net 14 ratuotų priemonių, bus nemažai elementų, kurie atskleis jūros gyvenimo temą", - teigia eisenos režisierius Karolis Pronckus.

"Paradai, ceremonijos, triukšmingos eisenos - tai prigimtinė Jūros šventės tradicija, gyvuojanti nuo pat 1934-ųjų. Galime pasidžiaugti, jog ne vieni mes svajojame apie Jūros šventę, kurioje bent iš dalies būtų atgaivintas spalvingas, pokariu ypač suklestėjęs karnavalas. Tai, ką šiemet išvysime jubiliejinės Jūros šventės eisenoje, turėtų daryti įspūdį", - sako ir VšĮ "Klaipėdos šventės" kūrybos vadovė Dalia Grikšaitė.

Eisenos akcentu taps organizatorių paruoštos trijų spalvų žuvys, kurios vėliau bus paliktos Turgaus ir Tiltų gatvėse.

Eisena prasidės penktadienį, 18 val., Šiaulių gatvėje ir baigsis pasiekus Kruizinių laivų terminalą, kur bus pakelta vėliava ir oficialiai atidaryta 80-oji Jūros švetė.

Pagarba jūrininkams

Jau rytoj Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje bus atidaryta Šarūno Leonavičiaus piešinių paroda "Vėjas rėjose". Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, šio dailininko darbai yra verti išskirtinio dėmesio, nes pats būdamas buriuotojas dailininkas visus savo išgyvenimus perteikia piešiniuose.

Liepos 24-ąją, Jūros šventės išvakarėse, jūrininkai tradiciškai bus iškilmingai pagerbti Smiltynėje, prie "Albatros" paminklo.

Šeštadienio rytą Smiltynės kapinėse bus pagerbtas pirmasis Lietuvos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas, Skulptūrų parke - žuvusio laivo "Linkuva" įgula.

Jubiliejinę Jūros šventę savo apsilankymu žada pagerbti aukščiausi šalies vadovai, kurie šeštadienio rytą, kartu su jūrininkais, miesto vadovais, klaipėdiečiais atiduos pagarbą žuvusiems jūroje. 12 val. į Baltijos bangas bus nuleisti vainikai, o sausumoje tuo metu tylos bus pagerbti žuvusieji jūroje.

Norinčiuosius pagerbti žuvusius jūroje nuo Kruizinių laivų terminalo nemokamai plukdys Smiltynės perkėlos keltas (iki jūros vartų), o už simbolinį mokestį bus galima plaukti su mažaisiais laiveliais. Laivų išplauks 11 val.

Jūrininkų kalvės indėlis

Į jūrinių renginių spektrą įsipins ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) iniciatyvos. Liepos 25-ąją šioje mokykloje bus atidaryta Klaipėdos Adomo Brako dailės mokyklos auklėtinių darbų paroda "Jūrinis mazgas".

Šeštadienį klaipėdiečiai ir miesto svečiai bus pakviesti į "Popietę prie jūros", kurioje lauks jūrinės rungtys suaugusiems, o vaikus kvies "Jaunoji jūrininko akademija". Pasak LJM Karjeros centro vadovės Genutės Kalvaitienės, čia bus galima išmokti rišti jūrininko mazgą, susipažinti su jūrinio gyvenimo ypatumais.

Kaip ir praėjusiais metais, vyks ir ekskursijos į šią įstaigą. Sekmadienį iš Atgimimo aikštės į ekskursijas visi norintieji bus vežami specialiu autobusu. Svečiams bus suteikta galimybė navigaciniu treniruokliu valdyti laivą Klaipėdos uosto akvatorijoje, susipažinti su jūrininko profesija.

Jachtos rinksis Klaipėdoje

Šeštadienį, liepos 26-ąją, Klaipėda minės Burių dieną, kuri žymi dar vieną jubiliejų - 60 metų nuo tada, kai šalyje pirmą kartą buvo surengtos nacionalinės buriavimo varžybos - Kuršių marių regata. Ta proga Jūros šventės svečiai galės grožėtis ne tik į regatą iš visos Lietuvos suvežtomis jachtomis, bet ir sužinoti, kurios iš jų daugiausiai kartų iškovojo Lietuvos buriavimo čempionų vardą.

"Ši Kuršių marių regata - jubiliejinė, todėl siekiame jai suteikti kuo daugiau šventiškumo. Norime padaryti šventę ne tik buriuotojams, bet ir miestiečiams, kartu, žinoma, nepamirštant pagrindinio tikslo - azartiškų ir profesionaliai organizuotų varžybų", - apie iniciatyvą šeštadienį surengti Burių dieną pasakojo Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis.

Vienu pagrindiniu Burių dienos akcentų taps simbolinės atminimo krypties rodyklės "Buriuotojų krantinė" atidarymas, kurią miestui dovanojo Klaipėdos Rotary klubas "Concordia 1826". Ši rodyklė įprasmins Danės krantinės atkarpą nuo Biržos iki Pilies tiltų, kurioje stovi atminimo knechtai, žymintys Lietuvos buriuotojų istorinius žygius - keliones aplink pasaulį, įveiktą Atlantą.

"Tikiu, kad ateityje tokių knechtų krantinėje daugės. Atminties knechto nusipelnė Bronius Rožinskas, kuris prieš 51-erius metus perplaukė Atlanto vandenyną, pasaulį apiplaukusios jachtos "Laisvė", "Ragainė". Tai gyva mūsų istorija ir mes ją patys turime puoselėti", - sakė "Buriuotojų krantinės" krypties rodyklės iniciatorius, nidiškis buriuotojas Arūnas Burkšas.

Atidarymo ceremonijai 18 val. krantinėje išsirikiuos visi į jubiliejinę Kuršių marių regatą suplaukę buriuotojai. Po ceremonijos buriuotojų eisena, lydima Karinių jūrų pajėgų orkestro, patrauks į Kruizinių laivų terminalą, kur bus iškilmingai atidaryta didžiausia Lietuvoje Kuršių marių regata.

Tačiau LBS prezidentas Jūros šventės svečius į Pilies uostą ir Kruizinių laivų terminalą kviečia užsukti jau nuo vidurdienio. Čia bus galima iš arti apžiūrėti istorinį nepriklausomos Lietuvos žygį per Atlantą įveikusią jachtą "Dailė", pasaulį apiplaukusią jachtą "Laisvė". Jei tik oro sąlygos bus palankios, tikimasi, kad iki Burių dienos į Klaipėdos uostą parplauks ir naujam gyvenimui prikelta legendinė jachta "Ambersail", su kuria Lietuvos buriuotojai plaukė "Tūkstantmečio odisėją", dalyvauja prestižinėse tarptautinėse buriavimo varžybose.

"Manau, apsilankyti jachtose bus įdomu ir naujiems buriuotojams, ir šventės dalyviams. Tikriausiai, nedaug kas žino, kaip laivai atrodo iš vidaus. Gal ir jachtų vardus įsimins, ir stebėdami varžybas jau žinos, kurios greitesnės, kad dalyviai varžybose suskirstyti į skirtingas grupes," - svarstė N. Nasvytis.

Burių dieną bus apdovanoti ir tradicinių žvejų burvalčių bei senųjų jachtų regatos "Burpilis" nugalėtojai. Beveik 15 laivų iš Lietuvos, Rusijos, Lenkijos (žvejų burvalčių replikos ir istorinės jachtos, statytos ne anksčiau prieš 50 metų arba pagal autentiškus brėžinius) "Burpilio" regatoje varžysis jau nuo antradienio, o per Burių dieną Klaipėdoje jos įsilies į laivų paradą Danės upėje.

Šeštadienio vakarą Kruizinių laivų terminale iškilmingai atidaryta Kuršių marių regata, pirmojo Klaipėdos miesto etapo startą varžovams skelbs jau sekmadienio 11 val. ryto.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako neįsivaizduojantis Jūros šventės ir Klaipėdos be burių, jachtų ir pasitempusių buriuotojų. Todėl ir Burių diena jubiliejinėje Jūros šventėje miesto vadovas laiko vienu iš gražiausių šventė akcentų. Jis džiaugiasi, kad regatos, jų atidarymai vyksta kartu su miesto šventėmis.

"Kuo buriavimas bus labiau matomas, prieinamas, tuo geriau ne tik buriuotojų bendruomenei, kurią mes juokais vadiname "buriuomene", bet ir pačiam miestui. Buriavimas yra viena iš svarbesnių sričių, kurios įtvirtina Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdį," - sakė V. Grubliauskas.

Pasakos šventės istoriją

Dar birželį pirmąją žinią apie artėjančią Jūros šventę paskelbusi istorinės dokumentikos paroda, dedikuota Jūros šventės 80-mečiui, aplankiusi Vilnių ir Kauną, sugrįžta į Klaipėda. Jos atidarymas numatytas liepos 25-ąją 14 val.

Paroda pabrėžia pirmapradę Jūros šventės idėją ir siekiamybę - kviesti Lietuvos gyventojus prie jūros, supažindinti ir suartinti su ja, taip pat apžvelgia politines bei ekonomines šventės atsiradimo aplinkybes.

Jūros šventės dienomis paroda bus eksponuojama Turgaus gatvėje, o rugpjūtį ekspozicija bus pastatyta Atgimimo aikštėje.