Virusų veisykla Kauno klinikose

Prieš dvejus metus vienos medicinos įstaigos Vokietijoje užsakymu Kaune buvo atliekami bandymai su kiaulėmis.

Tačiau gali būti, kad dar vieną poligoną atsirasti naujam virusui-žudikui turime savo pašonėje - Kauno klinikose.

Ši skandalinga istorija, nutikusi prieš dvejus metus ir patekusi į Lietuvos žiniasklaidą, koronaviruso pandemijos fone įgyja naują prasmę, juo labiau kad nesulaukė tinkamo įvertinimo.

Kiek galima be proto rizikuoti, pagaliau, paminti etiką, vaikantis pelningų užsienio užsakymų?

Prieš dvejus metus vienos medicinos įstaigos Vokietijoje užsakymu Kaune buvo atliekami bandymai su kiaulėmis. Eltos nuotr.

Koronavirusai cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau kai kurie iš jų gali infekuoti ir žmones. Įvairūs gyvūnai gali būti koronavirusų infekcijos rezervuarais. Pvz., Artimųjų Rytų respiracinio sindromo infekcijos rezervuaras yra vienkupriai kupranugariai, sunkaus ūminio respiracinio sindromo - afrikinės civetos.

Užkrečiamos ligos, kuriomis serga ir gyvūnai ir žmonės, vadinamos zoonozėmis. Jomis užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant per sąlytį su sergančiu gyvūnu.

Natūralu, kad Uhano gyvūnų turguje tokių kontaktų buvo daug. Pas mus tokie turgūs nėra įprasti, tačiau gali būti, kad su gyvūnais kartais kontaktuojame to net nežinodami. Ir tokiose vietose, kur to tikimės mažiausiai - sveikatos apsaugos įstaigoje.

Prieš dvejus metus vienos medicinos įstaigos Vokietijoje užsakymu Kaune buvo atliekami bandymai su kiaulėmis. Tyrimą atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Biologinių tyrimų centras.

Kiaulės būdavo operuojamos Gyvūnų tyrimo centre. Žurnalistų šis centras neįsileidžia, aiškindamas, kad taip siekiama išvengti infekcinių ligų ir kitų užkratų patekimo. Bet tai visiškai netrukdo centro darbuotojams vežti ištirti savo „pacientes“ į Kauno klinikas.

Operacijų rezultatus mokslininkai pageidavo ištirti magnetinio rezonanso aparatu, vadinamuoju tomografu. Centras apie 2 mln. eurų kainuojančio tomografo neturi. Užtat Kauno klinikos turi jų net keturis. Tad LSMU kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) leidimo panaudoti universiteto ligoninės infrastruktūrą mokslo tikslams.

Pranešė apie numatomą atlikti mokslinį taikomą tyrimą - eksperimentus su gyvūnais. Buvo teigiama, jog „tai prisidės prie naujų žinių apie organų transplantacijos atlikimo sąlygas, apie inovatyvius kvėpavimo sistemos sindromų, širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo metodus“.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutikimą davė iškart - kitą dieną po prašymo gavimo. „Atsižvelgiant į tai, kad numatomas atlikti mokslinis taikomasis tyrimas, tikėtina, prisidės prie naujų mokslo žinių apie organų transplantacijos sąlygas ir nesutrikdys sklandaus bei tinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientams, ministerija neprieštarauja, kad tyrimui būtų naudojama Kauno klinikų infrastruktūra“, - rašoma A.Verygos pasirašytame dokumente.

Kauno klinikų komunikacijos tarnybos vadovė Auksė Aleksandravičiūtė-Šviažienė negalėjo pasakyti, kiek magnetinio rezonanso tyrimų buvo atlikta kiaulėms: šie MRT buvo „prieš dvejus metus mokslininkų atlikto tyrimo dalis. Nuo tol laiko MRT kiaulėms nebuvo atlikta nė karto. Ir ateityje tokie tyrimai neplanuojami“.

„Respublikos“ šaltinis Kauno klinikose teigė, kad atliekant MRT kiaulėms, vargu ar buvo laikomasi visų reikiamų dezinfekcijos reikalavimų. Esą po operacijos nusilpusios kiaulės dažnai nelaiko šlapimo ar išmatų.

Klinikų atstovė tai kategoriškai neigė. „Kiaulės būdavo įdedamos į sterilius maišus, jos net fiziškai nekontaktuodavo su aparatu. Buvo maksimaliai užtikrinami visi higienos ir infekcijų kontrolės reikalavimai. Buvo užtikrinama, kad tie tyrimai būtų atliekami ne šiaip įprastomis darbo valandomis, pacientai tikrai dėl to nenukentėjo. Nei dėl laiko, eilių ar panašiai.“

„Respublikos“ šaltinis teigia, kad tai netiesa. Jo duomenimis, 2017 m. gruodžio 5 d. tarp 12 ir 14 valandos eilėje prie tomografo kilo konfliktas. Garbaus amžiaus moteris pasipiktino, kad klinikų darbuotojų stumiama kiaulė bandė užlįsti be eilės - ir perkeltine, ir tiesiogine prasme.

Senolė sukėlė didžiulį skandalą, kurį personalas gerai prisimena. „Negaliu pakomentuot šitos situacijos“, - pareiškė Auksė Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Lygiai po pusmečio, 2018 m. birželio 5 d., žurnalistų kameros užfiksavo dar vieną tokios „klientės“ vizitą Kauno klinikų Radiologijos klinikoje. Nors buvo ankstyvas rytas, eilėje prie tomografo jau laukė pacientai.

„Respubliką“ konsultavusių medikų teigimu, itin svarbu ir tai, ar į klinikas atvežamos kiaulės nebuvo kurios nors zoonozės pernešėjos. Į klausimą, kaip buvo užtikrinta, kad tirtos kiaulės nebuvo viruso nešiotojos, Kauno klinikos neatsakė. Tyrimus atlikęs LSMU Biologinių tyrimų centras į šį klausimą irgi neatsakė, argumentuodamas sutarties su tyrimų užsakovu konfidencialumu.

Šioje istorijoje yra ir etinis aspektas. Kauno klinikos pacientų neinformavo, kad jie bus tiriami toje pačioje patalpoje ir ta pačia aparatūra, kuria buvo tirtos ir kiaulės. Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo nuomone, išsakyta į TV kameras, taip buvo pažeistos etikos normos, nes „žmonės turi teisę žinoti, kad jie guldomi į patalpą, tiriami įranga, ant kurios neseniai buvo tiriama kiaulė ar kitas gyvūnas“.

Apie šiuos tyrimus Kauno klinikose „Respubliką“ informavusio mediko nuomone, „kiaulių, kaip ir bet kurio kito organizmo, imunitetas po operacijos būna nusilpęs, virusai ir bakterijos gauna galimybę smarkiai daugintis ir augti. Čia pat yra sergantys žmonės, taip pat su sumažėjusiomis galimybėmis priešintis infekcijai.

Atsiranda nuostabi terpė gyvūnų ir žmonių virusams maišytis, keliauti iš žmogaus pas gyvūną ir atvirkščiai. Tokie tyrimai - nuostabus poligonas rastis naujiems, dar niekada nematytiems, susirgimams. Ir niekas negali paneigti galimybės, kad po metų ar kitų sužinosime apie naują, sunkią ligą, kurios nemokame gydyti.“

Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas siūlė šios situacijos nedramatizuoti. Tačiau ir jis sutiko, jog ateityje išvysime naujų, dar nematytų užkrečiamų ligų.

„ Aš jau daug metų sakau, kad šią situaciją galima apibūdinti vienu sakiniu: sukūrę modernų pasaulį, mes sudarėme galimybę užkrečiamų ligų vienų atgimimui ir kitų, naujų atsiradimui.

Kaip atsirado kempinligė? Karves pradėjom šert karvėm - tais kaulų miltais. Sutaupėm karšto vandens tiekimo sistemoje - turim legioneliozę. Per daug lindom į gamtą - gavom Ebolą, tą patį COVID, ŽIV“, - sakė S.Čaplinskas.