Uosto bendrasis planas: nenorima girnapusės po kaklu

Parengtame BP numatyta maksimali uosto plėtra ir pietinėje, ir šiaurinėje miesto dalyse. Sykiu svarstyta ir dalykinių sąlygų sąvado įgyvendinimo programa, kurioje buvo išvardinti projektai ir jų įgyvendinimo datos. Tačiau pastarajame dokumente likusi tik nedidelė dalis pageidavimų, kuriuos buvo išsakiusi Klaipėdos miesto savivaldybė.

"Po karštos diskusijos, ugningų kalbų Vyriausybė vis dėlto nesiryžo patvirtinti Klaipėdos uosto bendrojo plano. Džiaugiuosi, kad po visos eilės "karštai pateiktų" miestui svarbių argumentų miesto pozicija bent jau šiandien tikrai buvo išgirsta. Tikiuosi, kad grįšime prie dalykiškų diskusijų ir korektiškų derybų stalo, kur vyraus sveikas protas ir abipusis supratimas. Ir žinoma - geranoriškumas", - po posėdžio trumpai socialiniame tinkle įspūdžiais pasidalijo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Kvietimo nesulaukė

Vakar "Vakarų ekspresui" miesto vadovas teigė, kad nemaloniai nustebino tai, jog miesto atstovai į posėdį Vyriausybėje nė nebuvo pakviesti, nors buvo svarstomi miestiečiams labai svarbūs dokumentai. Be to, likus vos porai dienų iki ministrų kabineto posėdžio miesto vadovybę pasiekė staigmena - pakoreguota dalykinių sąlygų sąvado įgyvendinimo programa.

"Galutiniame variante tas dokumentas, kuris gulėjo Vyriausybėje ant stalo kartu su bendruoju uosto planu, reikia pripažinti, buvo šiek tiek transformuotas, palyginti su ta versija, kurią ilgai derinome, dėl kurios diskutavome. Atsirado pozicijų, kurios sukėlė tam tikrą lūdesį ir nusivylimą.

Galutinis dokumentas mus pasiekė praktiškai pirmadienio rytą, o trečiadienį jau vyko Vyriausybės posėdis, į kurį niekas ir nekvietė.

Buvo nueita standartiniu keliu - jeigu įdomu, sekite internetą, ten visa informacija yra. Korektiškumo dėlei bent jau miestą būčiau pakvietęs, nes uostas ten dalyvavo. Teko ekspromtu keisti trečiadienio planus ir vykti į Vyriausybės posėdį", - komentavo V. Grubliauskas.

Nenori girnapusės po kaklu

Vis dėlto meras pasidžiaugė, kad posėdžiui vadovavęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, per daug neribodamas laiko, leido išsakyti savo pozicijas Klaipėdos merui ir Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovui Gintarui Ramašauskui.

"Programos misija buvo minimalizuoti maksimalios uosto plėtros pasekmes miestui ar bent jau kažkuria prasme amortizuoti tų pasekmių spektrą miestui. Galutiniame rezultate tai pradėjo grėsti įsipareigojimais miestui, ypač kalbant apie geležinkelio plėtrą, Baltijos prospekto sankryžą ir kt. Situacija taptų tokia, kad, jei miestas neįgyvendintų dabar uosto bendrajame plane įdedamų nuostatų ir dalykinių sąlygų sąvade esančių įsipareigojimų, tada nebūtų derinamas miesto bendrasis planas arba procesas būtų nublokštas atgal į praeitį", - komentavo V. Grubliauskas.

Mero teigimu, nekorektiškai atrodo pageidavimai ir siūlymai kalbant apie pietinę miesto dalį, kur, planuojant apie 80 ha rekreacinės paskirties veiklos, išsakytas pageidavimas, kad nebūtų gyvenamosios statybos. Miestui nepatiko ir nuostata, kad uosto teritorijoje būtų įteisinama statyba iki 9 aukštų.

"Mes žiūrime, kad nebūtų užstotas priėjimas prie vandens, kiek tai įmanoma. Čia būtų įteisinama visiškai kitokia vizija. Tikrai vertinu Vyriausybės darbą ir pastangas kalbantis apie šitą dalykinių sąlygų savadą ir jo įgyvendinimo programą, ieškant amortizacinių priemonių uosto plėtros pasekmėms, kurios neišvengiamai miestui tektų, bet ta programa negali miestui tapti girnapuse po kaklu ar ant kojų, papildomais ar naujais miesto įsipareigojimais, nes tai tiesiog nekorektiška", - nuomonę išsakė Klaipėdos miesto meras.

Jis pridūrė, kad ne miestas veržiasi į uosto teritoriją, diktuodamas sąlygas ar teikdamas prašymus: "Būtent uosto maksimali plėtra kelia ar ateityje kels miestui pakankamai rimtus iššūkius, sprendinius, kuriuos miestas turės įgyvendinti."

"Nuskambėjo pasakymas, kad tai dar ne paskutinis variantas, dar yra Būtingės galimybė. Atsakiau, kad baikime gudrauti. Kada patogu - Būtinge prisidengiama, kada nebepatogu - Būtingės nebėra ar atvirkščiai. Nereikia vynioti žodžių į vatą. Susitarimas su Vyriausybe turi būti, bet jis turi būti korektiškas. Tikimės, kad formuluotės dalykinių sąlygų sąvade bus pakoreguotos ir nebekels nerimo miestui", - nuomonę išsakė V. Grubliauskas.

"Esame už dialogą"

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas, dienraščiui sakė, kad kol kas faktas, jog bendrasis planas dar nepatvirtintas, uosto veiklos planams įtakos neturi.

"Yra sprendimas toks, koks yra. Tarsimės su ministerija, kaip toliau elgtis, kokius sprendimus priimti. Pakankamai ilgai jau diskutuojame ta tema ir turbūt dar diskutuosime", - sakė V. Paukštė.

Pasak jo, Uosto direkcija siūlo vykdyti sprendimų įgyvendinimo stebėjimą, geriausia - Vyriausybės lygmeniu.

"Toks buvo mūsų pasiūlymas ir, ko gero, toliau laikysimės tokios pačios pozicijos. Mes nesame prieš kažką, esame už dialogą, tiktai yra, kur galima dabar kažką pasakyti. Turi būti Savivaldybės pasirengimas tam tikriems projektams. Jeigu kažko reikia jau dabar, o nėra nieko, suprantame, kad projekto įgyvendinimo trukmė gali užtrukti ir 5, 7 ar 10 metų. Yra įvairių pavyzdžių. Yra nemažai darbų, kuriuos reikia padaryti, kad tas projektas būtų gyvybingas, reikia pradėti tam tikrus veiksmus.

Mūsų pozicija yra bet kuriuo atveju diskutuoti. Ir merui sakiau, kad mes visur ir visada jus palaikysim tiek Vilniuje, tiek Susisiekimo ministerijoje, tarpininkausime, kad kiek įmanoma daugiau klaipėdiečiai gautų naudos iš tų projektų, kuriuos reikia įgyvendinti", - kalbėjo V. Paukštė.

Jis pridūrė, kad dalis miesto pageidavimų esą net nesusiję su Klaipėdos uosto bendruoju planu, nes tai yra problemos, kurias reikia spręsti dabar, nepaisant to, ar uosto BP bus patvirtintas.

Informacija

Spalio pabaigoje Susisiekimo ministerija paskelbė, kad pagaliau bendrasis planas parengtas ir suderintas su kone 30 institucijų, o jo sprendiniai sudarys prielaidas uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančias globalios rinkos sąlygas ir kurti reikiamą uosto infrastruktūrą. Šiuo metu Klaipėdos uosto trūkumais įvardijami nepakankamas gylis ir teritorijų stygius.
Teigta, kad, nepatvirtinus Uosto bendrojo plano sprendinių, būtų užkirsta galimybė ne tik plėtoti naujas sausumos teritorijas, bet ir modernizuoti esamas, panaudoti Vyriausybės nutarimu priskirtas uosto rezervines teritorijas.
Kartais klaidingai manoma, kad uosto bendrasis planas yra susijęs tik su išorinio uosto planais. Šiuo metu rengiant Lietuvos bendrąjį planą yra atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Išorinio uosto vieta bus parinkta jį atlikus ir palyginus du variantus - Melnragės ir Būtingės. Atlikus šias procedūras ateityje bus galima konstatuoti, kurioje vietoje galėtų atsirasti išorinis uostas.

Susisiekimo ministerijos informacija