Transporto spūstys: didžiausi iššūkiai - priešakyje

Specialistai kalba vieningai - problema išsisprendžia savaime. Tam pakanka daugiausiai mėnesio, kai nauji miesto svečiai apsipranta prie intensyvaus eismo sąlygų. Visgi Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis patikino, kad didžiausi iššūkiai Klaipėdoje laukia kitąmet, kai prasidės ambicingi gatvių rekonstrukcijos projektai.

Nepritaikyta infrastruktūra

Globaliau į situaciją pažvelgęs Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė pateikė kitų didžiųjų Lietuvos ir užsienio miestų pavyzdį.

"Klaipėdos miesto spūstys, palyginti su Vilniumi, Kaunu ar kitais Europos miestais, nėra didelės, paprastai jas galima įveikti per 10-15 minučių. Tokijuje beveik nėra automobilių spūsčių, bet spūstys susidaro metro, nes iš esmės visi miesto gyventojai naudojasi visuomeniniu transportu.

Pas mus didelė dalis gyventojų naudojasi automobiliais, o infrastruktūra planuota kur kas mažesniems automobilių srautams.

Prieš daugelį metų nebuvo skaičiuota, kad vaikus tėvai į mokyklas ir darželius veš automobiliais", - sakė V. Paukštė.

Jis nemano, kad mieste eismui organizuoti trūksta kelio ženklų ar šviesoforų.

"Miestas derina šviesoforų darbą Jūrininkų prospekte. Planuojama įgyvendinti "žaliąją bangą" Minijos, Pilies, Naujosios Uosto gatvėmis. Vėliau šią patirtį bus siekiama pritaikyti ir kitose magistralinėse gatvėse", - teigė V. Paukštė.

Kamščiai prie mokymosi įstaigų

Mokslo metų pradžioje darbo netrūko policijos pareigūnams. Prie kai kurių mokymosi įstaigų buvo vykdomi reidai, keliuose - sugriežtinta transporto priemonių pažeidimų kontrolė.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos viršininko Mindaugo Džermeikos, mokslo metų pradžioje rytais kamščių netrūksta ne tik prie įvažiavimų į miestą, bet ir prie mokymosi įstaigų. Tai neretai problemų sukelia aplinkiniams gyventojams, skubantiems į darbą.

"Intensyvinome patruliavimą, šiek tiek daugiau dėmesio skyrėme eismui prie mokymosi įstaigų. Ir šiomis dienomis gauname mokyklų pastebėjimų dėl atvežamų vaikų - tėveliai neretai norėdami išleisti vaiką prie mokymosi įstaigos tai daro gatvėje ir sudaro trumpalaikes spūstis.

Vykdėme tam tikrus reidus, pamatėme, kad tose vietose išvažiuoti ar apsisukti transporto priemonėms būna išties sudėtinga. Be abejo, policija galėtų kiekvieną rytą tokiose situacijose eismą reguliuoti, bet neturime tiek pajėgų. Tai turėtų užtikrinti pati mokymosi įstaiga. O priemonių gali būti įvairių - kelio ženklai, greitį mažinantys kalneliai. Dabar rytais prie mokyklų būna sumaištis, todėl atsiranda nesaugumas į mokyklą einantiems vaikams", - situaciją komentavo M. Džermeika.

Kalbėdamas bendrai apie spūsčių situaciją Klaipėdos gatvėse M. Džermeika priminė, kad mokslo metų pradžioje daug sumaišties eisme sukelia ne tik į mokymosi įstaigas vaikus vežantys tėvai, bet ir pirmakursiai studentai, kuriems neretai prisitaikyti prie intensyvaus eismo miesto gatvėse prireikia laiko.

"Pirmas rudens mėnuo visada būna toks, kad iš kitų miestų savo transporto priemonėmis atvyksta studentai. Tačiau po mėnesio problemų nelieka - dalis persėda į viešąjį transportą, kiti pripranta prie eismo. Jeigu atkreiptumėte dėmesį į mokslo metais vykstančias atostogas, jų metu kamščių nebūna. Paprastai taip yra todėl, kad tėveliams nereikia vežti vaikų į mokymosi įstaigas. Ir tada eismo intensyvumas stipriai sumažėja", - tikino Klaipėdos AVPK Kelių policijos vadas.

Pasak jo, policija eismo kontrolę keliuose vykdo nuolatos. Tačiau taip pat pripažinta, kad ne visada užtenka pajėgų pažeidėjams drausminti.

"Kelių policija išsisklaido po visą Klaipėdos apskritį, todėl pareigūnams tenka dirbti ir Plungėje, ir Gargžduose. Be abejo, didžiausią dėmesį skiriame Klaipėdos miestui. Savaitgalį nuolatos tikriname vairuotojų blaivumą įvairiose miesto gatvėse, masiškai paplito vairavimas be teisių", - sakė M. Džermeika.[CITATA]

Jis priminė, kad mieste eismą pagerino, avarijų ir problemų skaičių sumažino policijos prašymu įrengti išmanieji radarai Taikos prospekte ir ties Mokyklos gatvės viaduku. Nuo mokslo metų pradžios radarus buvo nuspręsta perkelti į Liepojos gatvę ir senamiestį.

"Taikos prospekte išsisprendė triukšmaujančių ir didelį greitį mėgstančių transporto priemonių problema, o toje vietoje prie viaduko neužfiksavome nė vieno techninio eismo įvykio. Prieš tai buvo užfiksuota 11 įskaitinių eismo nelaimių. Dalis vairuotojų toje vietoje vis dar važiuoja mažesniu greičiu", - rezultatais džiaugėsi M. Džermeika.

Iššūkiai - priešakyje

M. Džermeikos nuomonei dėl rugsėjo pradžioje miestą paralyžiuojančių kamščių pritarė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius G. Neniškis. Jo manymu, kartais problemai išsispręsti pakanka 2-3 savaičių. Visgi jis pripažįsta, kad kai kurie infrastruktūros pakitimai problemų skaičių mieste galėtų stipriai sumažinti.

"Be abejo, daug priklauso nuo to, kaip dirba Kelių policija ir parkavimo kontrolė. O ir patys turime pasiūlyti kuo patogesnį viešąjį transportą, kad būtų patogu ne tik suaugusiems pasiekti savo darbo vietas, bet ir vaikams mokymosi įstaigas.

Infrastruktūros turime tiek, kiek turime. Dabar problemų yra tik keliose gatvėse - Liepų gatvėje ir Šilutės plente. Kelio darbai, kas be ko, turi įtakos transporto eismo judėjimui. Sendvario žiedas didesnių problemų nekelia, nes rekonstrukcija pralaidumo nemažina", - sakė G. Neniškis.

Pasak jo, palengva sprendžiamas klausimas dėl estakados statybos, kuri atsiras virš Šilutės pl. ir Baltijos pr. žiedinės sankryžos.

"Pinigai turi būti skirti iš Kelių fondo lėšų rezervo. Tai reiškia, kad reikės Seimo įsikišimo. Kitąmet prasidės Tauralaukio, Joniškės gatvių rekonstrukcija. Tad dabartinė situacija nėra pernelyg sudėtinga. Tikimės, kad kitąmet projektai prasidės. O tada ir bus tikrieji kamščiai", - sakė G. Neniškis.

Tęsdamas mintį apie Jakų žiedą administracijos direktorius pabrėžė, kad jį patobulintų ne tik estakada virš žiedinės sankryžos, bet ir tiesioginė jungtis Šilutės link. Deja, pastaruoju klausimu G. Neniškis optimizmu netryško.

"Artimiausiu metu neplanuojama statyti trečiosios dalies jungties į Šilutę, kad būtų galima tą atkarpą pasiekti tiesiogiai. Skirtingai nei keliu Palangos link, Šilutės link neturime keturių juostų, tad ir automobilių srautas toje pusėje didesnis. Jakų žiede padarius dar vieną tiesioginę jungtį situacija pagerėtų. Šis objektas mums yra labai svarbus ir tikiuosi, kad visi laikysis žodžio", - vylėsi G. Neniškis.

Kur kas prastesnė situacija dėl Statybininkų prospekto tęsinio. Nors daug kalbama, kad toks aplinkkelis bent iš dalies išvaduotų miestą nuo sunkiasvorio transporto, idėjai įgyvendinti kol kas nėra pinigų.

"Projektą turime, bet nėra lėšų. Miestas savarankiškai tokio projekto vykdyti negali, o Vyriausybė nė su viena programa nesutinka prie to prisidėti. Ne paslaptis, kad jeigu pagerėtų susisiekimas su Laisvąja ekonomine zona, nauda būtų ir žmonėms, ir miestui.

Diskusija vyko dėl galimos koncesijos, bet artimiausiais metais miestas turės įtemptą biudžetą. Laukia mokyklos statyba, kuriai reikės bent 12 milijonų. Turime užbaigti futbolo mokyklos statybą. Projektų turime pakankamai nemažai, todėl rasti tinkamą balansą bus tikrai nelengva. Bet susidėlioję prioritetus sprendimą surasime", - teigė G. Neniškis.

Eismą pagreitins koordinuojami šviesoforai

Kaip mieste būtų galima pagreitinti eismą? G. Neniškis priminė uostamiesčio siekį šviesoforus susieti su autobusais. Sistema veiktų adaptyviu valdymu.

"Šviesoforai mieste nėra problema. Be abejo, jį pastačius eismas nepagreitėja. Tik tiek, kad tai galima patobulinti ir sukoordinuoti. Vykdoma programa, pagal kurią šviesoforai galėtų būti su adaptyviu valdymu. Važiuojantiems prioritetinėmis miesto gatvėmis degtų ilgesnis žalios šviesos ciklas.

Kiekvienas autobusas siunčia savo koordinates, tad galima realiu laiku matyti, kur jis yra. Tikslas toks, kad šviesoforai, fiksuodami didelį autobuso atsilikimą nuo grafiko, uždegtų žalią šviesą. "Adaptyvioji banga" būtų pranašesnė už "Žaliąją bangą", nes žalia šviesa degtų tada, kada to reikėtų labiausiai", - tikino G. Neniškis.

Jo teigimu, dar šįmet tikimasi pasirašyti sutartį su rangovu, tad pirmieji rezultatai būtų matomi jau kitąmet.

"Skirtingai negu Vilnius, kuris panašią programą įsidiegė prieš 10 metų ir neturėjo su kuo pasikonsultuoti, mes pavyzdį ir patarimų turime. Sostinė mums pagelbėja.

Pirmasis scenarijus - bandomasis variantas su trimis sureguliuotomis sankryžomis. Planas yra sutvarkyti Minijos gatvės koridorių. Nors aš manau, kad didžiausias rezultatas būtų duodamas Taikos prospekte. Ten tikrai būtų galima laimėti keletą minučių", - svarstė administracijos direktorius.

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, Jakų žiedą būtų galima patobulinti įrengus tiesioginį nuvažiavimą Šilutės link. Tačiau, panašu, artimiausiu metu tokioms ambicijoms pritrūks politinės valios.