Teismų praktika rodo: grotų išvengęs paauglę išžaginti bandęs jurbarkietis nėra išskirtinis

Tačiau panašių bylų praktika rodo, jog išskirtinė malonė nebuvo parodyta – jei nusikaltėlis iki tol nebuvo teistas, pripažįsta kaltę ir teigia atgailaujantis, gali tikėtis išsisukti nuo grotų.

Už pačioje jaunystėje septyniolikmetei merginai sukeltą fizinę ir dvasinę žalą, kurią teks justi didelę gyvenimo dalį, – tik 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios nė neteks atlikti; jei tituluotas kikboksininkas per trejus metus daugiau nenusikals, bausmė bus laikoma atlikta, nė nesėdėjus už grotų.

Tokį nuosprendį Tauragės apylinkės teismas vasario pabaigoje paskelbė M. Icikevičiui, 2019 m. gegužę sodyboje Tauragėje brutaliai sumušusiam paauglę ir pasikėsinusiam ją išžaginti. Koviniai įgūdžiai padarė savo – mergina buvo taip sumušta, kad atsidūrė reanimacijoje, jai dviejose vietose buvo sulaužytas žandikaulis.

Sunkiai paauglę sužalojusio vaikino kova© „Facebook“

Lygtinės laisvės atėmimo bausmės motyvai: aštuoniolikmetis iki tol nebuvo teistas, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, teisme kaltę pripažino ir gailėjosi, atlygino dalį padarytos žalos (5 tūkst. eurų).

Kiek reikšmės nuosprendžiui turėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimo metu M. Icikevičius buvo neblaivus (nustatytas 1,12 promilės girtumas), visuomenei pateiktoje informacijoje nenurodoma.

Paskirtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, prokuratūra ketina apskųsti jį Klaipėdos apygardos teismui, o internete plinta peticija, kurioje kviečiama pasirašyti dėl griežtesnės bausmės merginą sumušusiam ir išžaginti bandžiusiam jurbarkiečiui.

Tačiau, peržvelgus panašias bylas, matyti, kad teisėjos Gražinos Gudžiūnienės paskirta bausmė nėra išskirtinai švelni – neretas nusikaltėlis, žvėriškai elgęsis su moterimi, gali tikėtis išvengti grotų, jei tik dėsis atgailaujantis ir besigailintis to, ką padarė.

Gelbsti jaunas amžius

Pretekstu nesodinti už grotų dažnai tampa jaunas amžius – tikimasi, kad mažai gyvenimiškos patirties turintį nusikaltėlį susimąstyti privers nemalonus ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir grėsmė patekti už grotų bei kiti gresiantys nemalonumai.

Nepilnamečius nusikaltėlius nuo griežtų bausmių taip pat gelbsti tai, kad jiems dažnai taikomos perpus švelnesnės bausmės nei pilnamečiams. Paskyrus lengvesnę laisvės atėmimo bausmę jau savaime atsiranda priežastis atidėti jos vykdymą lygtinai – dar prieš keletą metų tokia galimybė atsirado, kai, siekiant išgelbėti Darbo partijos vedlį Viktorą Uspaskichą nuo grotų, Seimas priėmė pataisas, jog pirmą kartą teistiems asmenims, gavusiems iki ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, šios bausmės vykdymas gali būti atidėtas.

Štai 2019-ųjų rugsėjį Vilniuje buvo nuteistas nepilnametis vienos kurčiųjų mokyklos moksleivis, namuose laikęs vaikų pornografiją, o mokyklos vyrų dušinėje oraliniu būdu išprievartavęs kitą mokinį. Nusikaltimo būta gana ciniško – nuteistasis ir auka dušinėje kartu praleido apie valandą, nukentėjusio mokinio riksmus girdėjo viena mokyklos darbuotoja.

Seksualinę prievartą panaudojusio moksleivio atsakomybę sunkino tai, kad jis ne tik pasikėsino, bet ir įvykdė nusikaltimą. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo gan atlaidus – skyrė 1 metų ir 4 mėnesių bausmę, kurios vykdymą atidėjo pusantrų metų laikotarpiui. Vienas iš tokios lengvos bausmės paskyrimo motyvų buvo būtent jaunas amžius.

Panaši istorija 2019 m. balandžio 24 d. susiklostė šalia Panevėžio esančiuose vaikų namuose. Paauglys, atėjęs į mažametės mergaitės kambarį, išsivedė ją į bendro naudojimo laiptinę, privertė klauptis ant kelių ir tenkinti jo lytinę aistrą.

Anot mergaitės, nuteistasis žadėjo jai duoti 50 eurų – tiek globos namų auklėtiniai kas mėnesį gaudavo iš valstybės. O pats paauglys teisme pripažino savo kaltę ir aiškino, kad dėl suvartoto alkoholio pasielgė impulsyviai.

Pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnį, numatantį atsakomybę už seksualinį prievartavimą, toks nusikaltimas, atliktas prieš nepilnametį asmenį, gresia laisvės atėmimu nuo 2 iki 10 metų, o seksualinis mažamečio ar mažametės prievartavimas užtraukia laisvės atėmimą nuo 3 iki 13 metų.

Tačiau bylą išnagrinėjusi teisėja Danutė Švitinienė suteikė globos namų auklėtiniui progą pasitaisyti – nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymą atidėjo dvejiems metams.

O Kupiškyje 2018 m. rugsėjį prasidėjusi istorija byloja, kad nuo grotų jaunystė gali apsaugoti netgi tuomet, kai seksualinis nusikaltėlis – ciniškas ir nusikaltimus daro ne spontaniškai, bet planuodamas.

Bylos metu paaiškėjo, kad 2018 m. rugsėjo pradžioje paauglys kelias dienas iš eilės įvairiais būdais seksualiai išnaudojo protinės raidos sutrikimų turinčią bendramokslę. Pastaroji buvo tik pradėjusi mokytis kartu su savo skriaudėju, tačiau per kelias dienas pakliuvo į jo nemalonę.

Po kelių dienų vaikinas visai suįžūlėjo – po pamokų su draugu prigrasindavo bendraklasei, kad ši turinti eiti su juo, kitaip jis ją sumuš.

Nuošalesnėje vietoje paauglys mergaitę seksualiai prievartaudavo, o jei ši bandydavo bėgti, kartu su draugu ją gaudydavo. Apie slegiantį seksualinį smurtą paauglė prabilo tik po pusantro mėnesio, kai ją verkiančią šalia namų aptiko kaimynai, su kuriais mergaitė apie patirtą prievartą galiausiai papasakojo ir tėvams.

Galiausiai nustatyta, kad paauglys nusikaltimus vykdė nuo 2018 m. rugsėjo 3 iki 7 d. Per šį laiką ne mažiau nei du kartus žagino bendraklasę ir ne mažiau nei tris kartus prievartavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta mergina teisėjai teigė, kad bendraklasis mokykloje ją prigąsdino, liepdavo ateiti į susitikimus, kurie vykdavo prie jos namų.

Anot paauglės, ji paklususi skriaudėjui, kuris prie jos namų atvažiuodavo kartu su draugu, kadangi bijojo, jog ją gali primušti, jei nepaklausys. Vaikinai ją nusivesdavo į griovį, esantį už kelių šimtų metrų nuo jos namų.

Nukentėjusioji taip pat teigė, kad ją prievartavusio bendraklasio draugas padėdavo ją sugauti, jei ji bandydavo bėgti, tačiau pats neprisidėjo prie bendraklasio nusikalstamų veikų.

Nusikaltimas – kaip reta ciniškas ir nežmoniškas, o paauglys savo kaltės, nepaisant merginos parodymų, nepripažino. Tačiau vis tiek išvengė realios laisvės atėmimo bausmės – Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose jam buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Bylą išnagrinėjęs teisėjas Saulius Vanagas pripažino, kad, nepaisant paties kaltinamojo ir jo tėvų išsisukinėjimų, į 10 klasę einančio paauglio kaltė yra visiškai įrodyta. Moksleivio atsakomybę sunkino tai, kad kaltės jis nepripažino, padarė sunkius nusikaltimus, už kuriuos buvo numatytos tik laisvės atėmimo bausmės, be to, buvo charakterizuojamas neigiamai.

Tačiau paauglį išgelbėjo jo jaunas amžius ir tai, kad iki tol nebuvo teistas.

Gelbsti prisipažinimas ir atgaila

Jei paauglystė jau pasibaigusi, o už grotų sėsti nesinori, gali išgelbėti prisipažinimas, atgaila ir atsiprašymas. Pastaraisiais metais būta atvejų, kai teisėjai seksualinius nusikaltėlius nuo realios bausmės atleisdavo, mat šie pripažindavo savo kaltę.

2018 m. rudenį Vilniuje buvo nuteistas tuomet dvidešimties metų autošaltkalvis, seksualiai prievartavęs šešiametį įbrolį. Bylos duomenimis, jaunas vyras lankėsi pas tėvą, gyvenusį su kita moterimi, šios vaikais. Tėvas su sutuoktine kuriam laikui paliko nuteistąjį su mažamečiais, o šis 2011 m. gimusį berniuką per prievartą išrengė ir seksualiai išnaudojo.

Prieš Vilniaus apygardos teismą stojęs vyras savo kaltę pripažino. Kaip teigė nuteistasis, bežaidžiant vaikas netyčia užkliudė jo lytinį organą, dėl ko jis susijaudino, ir pats negali paaiškinti kodėl, bet pasiguldė įbrolį ant kelių ir atliko nederamus veiksmus. Nuteistasis pripažino, kad įbrolis priešinosi, jam priešintis padėjo ir jaunesnis brolis.

Nors už seksualinį mažamečio prievartavimą lengviausia Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė – treji metai laisvės atėmimo, teisėja Aiva Survilienė tąkart skyrė 12 mėnesių laisvės apribojimą, per šį laikotarpį vyrui uždrausta bendrauti su įbroliu.

Teisėjai Aiva Survilienė, Ugnius Trumpulis ir Stasys Lemežis© Edvard Blaževič

Vienu iš tokios lengvos bausmės motyvų buvo ir tai, kad vyras kritiškas savo poelgiui, iš tiesų itin išgyvena dėl padaryto nusikaltimo.

Kartais tiesiog sekasi

Kai kurios Lietuvoje išnagrinėtos seksualinių nusikaltimų bylos parodo, jog, norint išvengti realios bausmės, nereikia nei jaunystės, nei atgailos ir prisipažinimo – užtenka tiesiog sėkmės.

Kauno apygardos teismas 2019 m. birželį nuteisė kaunietį, panaudojusį seksualinę prievartą prieš sugyventinės dukrą. Solidaus amžiaus, neįgalumą turintis vyras buvo pripažintas kaltu dėl išžaginimo, tačiau realios laisvės atėmimo bausmės išvengė.

Kaunietis nusikaltimą įvykdė 2016 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais. Bylos duomenis, į Lietuvą grįžusi ir pas motiną užsukusi šešiolikmetė buvo išžaginta motinos sugyventinio, patirta seksualinė prievarta sutrikdė paauglės psichiką.

Ikiteisminio tyrimo teisėjui mergina pasakojo, kad 2016 m. vasarą buvo grįžusi į Lietuvą, užsuko pas motiną nusiprausti. Paauglei išėjus iš vonios, motinos sugyventinis ėmė domėtis, kaip ji gyvena, galiausiai ėmė klausinėti, kaip jai sekasi su vaikinu, ar mylisi su juo, kokiomis pozomis.

Paauglei atsakius, kad nieko nesakys, vyras nuleido ant langų žaliuzes, užrakino duris, nutraukė rankšluostį ir išžagino merginą.

Apie patirtą pažeminimą ji bijojo prasitarti, gniuždančią paslaptį laikė savyje beveik metus, kol galiausiai apie tai pasipasakojo kitiems asmenims.

Kauno apylinkės teismas dar 2018 m. lapkritį buvo nuteisęs vyrą ketverių metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau prokurorai nuosprendį apskundė Kauno apygardos teismui, dar tikėdamiesi, jog žagintojui bus skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teisėjų kolegija prokuratūros skundą atmetė ir paliko nuteistąjį laisvėje.

Kaip tokio sprendimo motyvas buvo nurodoma jau anksčiau minėta vadinamoji Uspaskicho pataisa – 2015 m. kovo 24 d. priimta įstatymo pataisa, pagal kurią asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Itin iškalbingas ir Kėdainių rajono gyventojo Vilmanto Skridulio atvejis. Pastarasis nusikaltėlis, seksualiai išniekinęs jauną merginą, buvo pasiųstas už grotų, tačiau vėliau pasiekė, kad laisvės atėmimo bausmė jam būtų atidėta.

Į teismą V. Skridulį atvedusi istorija prasidėjo 2016 m. spalio 17 d. Bylos duomenimis, tądien, kelios valandos prieš vidurnaktį, nuo alkoholio apgirtęs jaunas vyras į negyvenamos sodybos kiemą atsivedė paauglę, įsivedė į sandėliuką ir, grasindamas sumušti, išrengė bei išprievartavo. Nusikaltimą dar labiau sunkino tai, kad išgėręs vyras 1998 m. gimusią merginą tenkinti jo aistrą vertė įvairiais iškrypusiais būdais.

2018 m. vasarį Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai vyrą pripažino kaltu tiek dėl nepilnametės išprievartavimo, tiek dėl išžaginimo. Kadangi jau anksčiau buvo teistas už vagystę ir vairavimą esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui, jam paskirta 3 metų 1 mėnesio 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurią nurodyta atlikti pataisos namuose.

Tačiau V. Skridulis apskundė šį nuosprendį Kauno apygardos teismui. Kad yra nekaltas, neįrodė, bet prievartautojui visgi nusišypsojo sėkmė – Kauno apygardos teismas nurodė, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti atidėta dvejų metų laikotarpiui.

Tokį sprendimą priėmę teisėjai Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys ir Daiva Jankauskienė motyvavo jį tuo, kad didelės žalos V. Skridulis nepadarė – nei nukentėjusioji, nei jos šeima nepateikė jokio civilinio ieškinio, o nusikaltėlis ir nukentėjusioji ir po nusikaltimo palaikė draugiškus santykius, netgi ketino susituokti.

Prašo pasitikėjimo

Visuomenė sureagavo į M. Icikevičiui paskirtą bausmę, o į visuomenės reakciją sureagavo teisėjų bendruomenė.

Buvęs generalinis prokuroras, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ir Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas po M. Icikevičiui paskelbto nuosprendžio prašė pasitikėti teismais ir netiesiogiai pasakė, jog peticijos, kuriomis prašoma griežtesnės bausmės jurbarkiečiui, neturi galios pakeisti nuosprendį.

„Tik aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį ar kasacinį skundą, gali pakeisti ar panaikinti žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą. Iniciatyvos teisę reikalauti peržiūrėti bet kurį procesinį teismo sprendimą turi tik byloje dalyvaujantys asmenys“, – kovo pradžioje išplatintame pranešime cituojamas A. Valantinas.

Algimantas Valantinas (centre)© Dmitrijus Radlinskas

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas taip pat teigė, jog visuomenės spaudimas skirti griežtesnę bausmę – kaip lazda su dviem galais; jei teisėjai pasiduotų spaudimui, kiltų abejonių, ar bausmė skirta objektyviai ir nešališkai.

„Gali būti suabejota net ir teisingu teismo sprendimu, jei jis priimtas visuotinio spaudimo sąlygomis, taip darant neleistiną įtaką teismo nepriklausomumui ir nešališkumui. Tegul gėris ir blogis lieka ant teisingumo svarstyklių, o ne anoniminių komentarų paraštėse“, – rašė A. Valantinas.