Valdantieji nepasivargino paaiškinti, kas padės užsienyje netikėtai „koroną" pasigavusiam žmogui, kas mokės už gydymą ir apskritai, kur tam žmogui dėtis.
Žinia keliaujantiems
Nuo kovo 10 d. visi į Lietuvą iš užsienio atvykstantys ar grįžtantys keleiviai privalės turėti ne seniau kaip prieš 3 paras iki atvykimo atliktą tyrimą COVID-19 ligai nustatyti ir gautą neigiamą tyrimo atsakymą.
Šis reikalavimas bus taikomas atvykstant bet kokios rūšies transportu tarptautinio susisiekimo maršrutais. Įrodyti, kad yra sveiki, jie privalės pateikdami viena iš oficialių ES kalbų parengtą dokumentą. Taip pat perspėjama, kad serologinių antikūnų tyrimų atsakymas pripažįstamas nebus.
„Visi vežėjai, organizuojantys ir vykdantys keleivių vežimą tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, privalės užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai, neturintys COVID-19 tyrimo ir gauto neigiamo tyrimo atsakymo".
Tiesa, buvo numatytos ir tam tikros išimtys: testo nebus reikalaujama iš vykstančių per Lietuvą tranzitu, asmenų iki 16 metų, taip pat nuo COVID-19 paskiepytų ar šia liga persirgusių žmonių.
Sveikatos apsaugos ministerija, kurios vadovas Arūnas Dulkys teigė, kad naujos priemonės esą būtinos koronaviruso plitimo užkardymui, atsakyti, kur kreiptis Lietuvos piliečiams, netekusiems galimybės grįžti į Lietuvą, nesiteikė.
Taip pat ministerija nepaaiškino, kas atsakingas už Lietuvos Respublikos asmens gydymą užsienyje ir kas už tai sumokės. Juk žmogus turi finansų grįžti į šalį, kurios piliečiu jis yra, bet pati šalis užkerta jam tokias galimybes.
O turistai jau džiaugėsi...
Kas savaitę besikeičianti tvarka supykdė ir atostogas planuojančius lietuvius. Kaip tyčia, didieji kelionių organizatoriai tik neseniai atnaujino kelias kryptis į saulėtus kurortus. Dabar keleiviai nežinioje - o jeigu, pavyzdžiui, Egipte, likus porai dienų iki išvykimo namo, žmogus gaus teigiamą testo atsakymą.
Kur jam su tuo popieriumi dėtis? Grįžti izoliuotis į viešbutį? O šeimyna? Kaip „parsirasti" iš Afrikos namo? Ir kas apmokės už gyvenimą ten, juk neaišku, kada testas bus neigiamas.
AB „Novaturas" komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė akcentavo, kad dėl testų užsienyje padės jų darbuotojai... Tačiau visos su užsikrėtimu susijusios išlaidos gali kristi ant keleivių pečių.
„Atostogaujantiems šiuo metu padeda mūsų partneriai ir atstovai užsienio šalyse: suteikia informaciją, kur keliautojai gali pasidaryti testus, padeda užsiregistruoti, pataria kaip nuvykti į reikiamą vietą, kad visi galėtų sklandžiai sugrįžti.
Gera žinia, kad turizmo sektorius labai greitai adaptuojasi prie naujų reikalavimų", - pasakojo atstovė.
Pasak D.Zapkutės, jei keliautojui nustatomas teigiamas testo rezultatas, dėl saviizoliacijos atsiradusias papildomas išlaidas dengia arba priimančių šalių Vyriausybės, arba keliautojų įsigyti draudimo polisai.
„Draudimas nuo COVID-19 nėra privalomas, tačiau akivaizdu, kad jis gali išspręsti arba bent jau sušvelninti galimas nenumatytas aplinkybes. Draudimu rūpinasi kiekvienas keliautojas savarankiškai.
Grįžimu į Lietuvą pasveikus rūpinasi kelionių operatoriai, jis nėra dengiamas iš draudimo. „Novaturas" prisiima atsakomybę už savo keliautojus ir įsipareigoja surasti jiems tinkamą ir priimtiną būdą grįžti iš atostogų", - pažadėjo D.Zapkutė.
Situaciją komentuoja Advokatų kontoros „Misiūnas ir partneriai" advokatas Domantas SKEBAS:
Pagal teisės aktų hierarchijos principus, Vyriausybės nutarimai negali prieštarauti įstatymui. Juose turi atsispindėti įstatymo vykdymo klausimai, o ne kuriami nauji žmogaus teisių ir laisvių apribojimai.
Nagrinėjamu atveju žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas nustato Vyriausybės teisę riboti arba laikinai uždrausti tik ne Lietuvos piliečių atvykimą į šalies teritoriją.
Mūsų šalies pilietį, nepriklausomai nuo to, turės jis neigiamą testą ar neturės, kad ir kokiu transportu jis vyktų, vis tiek teks įleisti į Lietuvą. Tačiau iškils nauja problema - ką toliau su juo daryti ir kokią atsakomybę taikyti už tai, jog jis nesiteikė pasidaryti testo.
Minėtas įstatymas nenumato jam tokio įpareigojimo. Tokia pareiga gali būti numatyta tik darbo santykiuose arba įtariamiems, kad serga, turėjo sąlytį ar nešioja ligos sukėlėjus. Taigi atsakomybę taikančių pareigūnų žvilgsnis bus nukreiptas į vežėją - jis bus kaltinamas, kad į transporto priemonę leido patekti testo neturinčiam asmeniui.
Vežėjas, tikėtina, į tai atsakys - aš ne pareigūnas, ne mano funkcija yra taikyti prievartos priemones ir vykdyti asmenų judėjimo kontrolę. Be to, tai įvyko užsienyje, o Vyriausybės nutarimas galioja tik Lietuvos teritorijoje bei laivuose ir lėktuvuose su Lietuvos vėliava. Šis nutarimas negalioja užsienio valstybės autobusų stotyje, kur keleivis pateko į autobusą.
Vyriausybė pabrėžia, kad, taikydama ribojimus, iš esmės kopijuoja kitų valstybių veiksmus ir sprendimus, tačiau neįvertina, kad Lietuvoje galioja nacionalinis įstatymas, o ne kitų valstybių elgesio pavyzdžiai.
Nutarimas būtų buvęs surašytas konkrečiau ir teisiškai korektiškiau, jei jame būtų nurodytas apribojimas keleivių vežimo paslaugai - nevežti į Lietuvos teritoriją ar joje keleivių, neturinčių neigiamo testo rezultatas (juolab kad įstatymo 21 str. suteikia teisę Vyriausybei nustatyti tam tikras paslaugų teikimo sąlygas ir tvarką karantino metu).
To nėra, tačiau priimtas nutarimas nurodo vežėjo pareigą saugoti, kad į transporto priemonę, lyg kokia žiurkė, nepatektų testo neturintis keleivis, tačiau nedetalizuoja, ką jam daryti, jei valstybės sieną kertančioje transporto priemonėje tas keleivis visgi jau yra.
Vyriausybė, imdamasi teisingo ir siektino tikslo riboti viruso patekimą į mūsų šalį, šį tikslą turėtų įgyvendinti teisėtomis ir nediskriminacinėmis priemonėmis. Nėra aišku, kodėl asmuo, važiuojantis autobusu, yra labiau pavojingas ir tikrintinas, nei asmuo, kuris atvyksta savo transportu.
Šiuo metu tiek avialinijos, tiek vežėjai autobusais yra itin sunkioje verslo padėtyje, o Vyriausybė, užuot padėjusi, pramušė dar vieną skylę ir taip skęstančiame jų verslo laive.
Vyriausybė: gavai teigiamą COVID-19 testą prieš skrydį į Lietuvą - na ir pats kaltas, galvok dabar, ką daryti. EPA-Eltos nuotr.
Rašyti komentarą