Stirnos į "Klaipėdos naftą" nebeužsuka (II)

Pasirodo, čia yra ir spirito (etanolio) talpyklos ir nemažai jo kraunama. Juokaujama, kad jis kvepia ruginuke. Atradome ir tą vadinamąją nulinę krantinę, kuri netrukus nebebus nulinė. Matėme lapę, bet nepavijome. Žinoma, paieškojome ir potencialių nemalonių kvapų taškų.

Pirmiausia teko išklausyti ilgiausią su sauga susijusį instruktažą, mums buvo pamatuota temperatūra, uždėti šalmai ir apsauginiai akiniai, liemenės. Beje, norėdamas patekti į kokį nors darbų barą, turi gauti atskirą jo vadovo sutikimą. Šiaip sau imti ir įlįsti į mechanines dirbtuves negali. Yra zonų, kur negalima naudotis įprastu mobiliuoju telefonu. Žodžiu, saugumui čia kaip nė vienoje kitoje uosto krovos kompanijoje skiriamas labai didelis dėmesys.

Vietinė įžymybė - rekuperatorius

Geležinkelio estakadų teritorijoje atradome ir tą garsųjį rekuperatorių, skirtą surinkti naftos produktų garams. Visi surinkti garai iš estakados keliauja į rekuperatorių. Jie leidžiami per aktyvuotą anglį ir yra absorbuojami, vaizdžiai tariant, lieka užrakinti aktyvuotoje anglyje. Rekuperatorius turi dvi "patalpas". Vienoje garai yra absorbuojami, o kitoje desorbuojami, t. y. iš jų ištraukiami naftos produktai ir grąžinami atgal į sistemą kaip skystis. Taigi rekuperatorius nėra vien tik aplinkosaugos įrenginys, naikinantis kvapus bei išmetimus į atmosferą. Jis atlieka ir ekonominę funkciją, nes naftos produktai - brangus krovinys, kurio klientai nenori prarasti.

Pasak KN vyriausiojo technologo Ramūno Kregždžio, rekuperatorius yra tik viena ir nedidelė įrenginių dalis, susijusi su garų surinkimu iš aplinkos ir rekuperavimu. Jis įžymybė tik geležinkelio estakadų teritorijoje. Krantinėje yra deglas, kuris turi kur kas daugiau darbo nei rekuperatorius.

REKUPERATORIUS. Jame "užrakinami" naftos produktų garai.

Šiuo metu jau pradėtas įgyvendinti projektas - bus surenkami garai iš visų talpyklų. Jose statomi angliniai filtrai. Projektas turėtų būti baigtas įgyvendinti kitų metų pabaigoje.

Paklaustas, o kur "Klaipėdos naftoje" yra smarvės taškai, R. Kregždys atsakė: "Dažniausia kvapai kyla iš tanklaivių, rečiau iš kelių talpyklų, kuriose jau diegiame naują įrangą ir atsisakoma senosios, vis dar atitinkančios standartus Kai tai padarysime, tikrai bus mažiau kvapų".

Katilinė vadinama "Titaniku"

Katilinė pastatyta neseniai, tad jos pastatas atrodo tarsi modernus. Ji turi tris katilus, o kiekvienas jų po atskirą kaminą. Dėl tų trijų kaminų darbuotojai katilinę ir vadina "Titaniku". Tiesa, "Titanikas" turėjo 4 kaminus, tačiau vienas iš jų buvo butaforinis, pastatytas dėl grožio ir simetrijos. Beje, jeigu bendrovė nekrautų tamsiųjų naftos produktų, tai tos katilinės, galima sakyti, ir nereikėtų.

KATILINĖJE. Gėlės katilinėje nestebina. Šaltą žiemą darbuotojai čia ateina pasišildyti.

Iš pradžių senoji KN katilinė buvo kūrenama pigiu mazutu. Kadangi tai labai taršus dalykas, senoji katilinė pakeista nauja, pastatyta 1999 m. Šiuo metu joje jau deginamos dujos, kurios šildo vandenį ir verčia garu.

Šiuo metu įjungtas tik mažasis katilas, nes vasarą daug šilumos nereikia. Žiemą įjungiamas didysis katilas, kuris į estakadas tiekia didelį garų, šildančių mazutą, kiekį. Katilas izoliuotas, kad neprarastų šilumos. Čia, galima sakyti, KN vyksta gamybos procesas - gaminamas garas, nes naftos produktus bendrovė tik krauna.

Katilinėje nustebino ant palangių augančios gėlės. Beje, sovietmečiu visose siurblinėse buvo oranžerijos, katilinėse buvo įrengti šiltnamiai, auginami agurkai, pomidorai.

SIURBLINĖ. Per ją į laivus kraunami šviesus ir tamsūs naftos produktai.

Lankėmės ir KN "kapitono tiltelyje" - dispečerinėje. Čia dirba vieni kvalifikuočiausių žmonių, turintys inžinerinį išsilavinimą, valdantys krovos operacijas dieną ir naktį. Jie valdo visą produktų pylimo estakadose į laivus procesą, ne tik mato remonto darbus, bet ir juos patvirtina. Monitoriuose jie mato visus taškus, kuriuose vyksta kokios nors operacijos, net autocisternų aikštelę. Sakoma, kad gali įžiūrėti net vairuotojo akis. Dispečeriai daugelį Lietuvos autocisternų vairuotojų pažįsta ir kreipiasi į juos vardu.

Etanolio talpyklos - iš nerūdijančio plieno

Į laivus kraunama per siurblinę Nr. 2, turinčią tris poras siurblių šviesiems ir tamsiems naftos produktams krauti. "Tie siurbliai yra mūsų svarbiausi įrenginiai, kurie naftos produktus krauna į laivus. Per valandą du siurbliai pakrauna 2 tūkst. kub. metrų produkto. Į didžiuosius laivus krauna 4 siurbliai, per valandą perpumpuojama iki 4 tūkst. tonų produkto", - pasakojo gidas. Iš talpyklų į laivus produktai keliauja mažiausiai vieną kilometrą.

Žinoma, etanolis, arba paprasčiau sakant - spiritas, laikomas atskirose talpyklose, ne tose pačiose, kur būna naftos produktai. Tiesa, talpyklos yra išvalomos taip, kad gali eiti pasivaikščioti su baltomis kojinėmis. Etanolio talpyklos yra labai brangios, iš nerūdijančio plieno. Vienose jų laikomas grynas spiritas, o kitose - denatūruotas. Denatūruotame spirite yra įpilta benzino. Tai vadinama "blendingu" - tradiciniai degalai maišomi su biodegalais..

REMONTAS. Vienas iš giluminių siurblių, kuriuo nešvarus vanduo pumpuojamas į valymo įrenginius. Siurblys į požeminę talpą įleidžiamas 6 metrus. Pirmiausia naftos produktais užterštas vanduo valomas mechaniniu būdu, o po to viską užbaigia bakterijos.

Talpyklose, kuriose laikomas etanolis ir talpyklose iš paprasto juodo metalo galima laikyti naftos chemiją. Jų vidus yra specialiai tam paruoštas.

Etanolis į KN atgabenamas autocisternomis, perpumpuojamas į talpyklas, o iš jų - į laivus. Be etanolio kraunamas ir aliejus (riebiųjų rūgščių metilo esteris). Jis yra biologinis priedas dyzeliniam kurui, taip kaip spiritas ar etilas, etilo alkoholis yra biopriedas benzinui.

Dar vieno deglo statyti negali

Į deglą surenkami visi garai iš tanklaivių, prisišvartavusių KN, ir sudeginami. R. Kregždys prisimena, kad anksčiau laivai viską išmesdavo į atmosferą, tuomet būdavo jaučiamas stiprus naftos produktų kvapas. O dabar kvapai kartu su naftos produktų garais yra sudeginami. Beje, mes jame ugnies nepamatėme ir niekas iš išorės jos nepamatys, nes degimo procesas vyksta kolonos viduje.

Prieš kelerius metus, prieš pradedant statyti dujų terminalą, deglas buvo perkeltas į kitą vietą, kurioje yra dabar.

DEGLAS. Jame sudeginami visi iš laivų surinkti garai.

Paklaustas, ar KN negalėtų pastatyti papildomo deglo, kadangi žmonės vis dar skundžiasi dėl blogų kvapų, R. Kregždys atsakė: "Negalime daugiau statyti. Pagal ES reikalavimus dabar galime statyti tik rekuperatorius. Šis deglas yra likęs iš senų projektų, mes jį modifikavome. Beje, jis yra vienas iš efektingiausių, su visais kvapais susitvarko, tik tiek, kad jis didina šiltnamio efektą, nes viduje dega ugnis. Rekuperatorius - labai brangi įranga, investicija neatsiperkanti. Gal ateityje iš viso mazuto pas mus neliks, tada tik spiritą krausime ir kvepėsime tik ruginuke."

Reikia trečios krantinės

Bumbsėjimas šiaurinėje miesto dalyje girdėti todėl, kad šiuo metu Klaipėdos uosto direkcijos užsakymu rekonstruojamos KN krantinės. Pasak R. Kregždžio, krantinės senos ir jau nebeatlieka savo funkcijų. Be to, jos buvo neracionaliai pastatytos. Paskaičiuota, jog geriau turėti ištisinį krantinių ruožą nei atskirus pirsus. Kadaise krantinėse buvo padarytos vandens kišenės, kurios visiškai niekam nereikalingos. Po rekonstrukcijos jų nebeliks.

Poliai kalami vadinamojoje nulinėje krantinėje, esančioje prie pat uosto vartų, prieš 1-ąja KN naudojamą krantinę.

2-ojoje krantinėje daugiausia yra kraunami į laivus tamsūs naftos produktai, švartuojami didieji laivai, nes čia jiems saugiau, o 1-ojoje - šviesūs naftos produktai ir biopriedai. Krantinės vidutiniškai apkrautos viena 70, kita - 85 proc., tai reiškia, kad jau būtina statyti trečią krantinę.

Vadinamoji nulinė krantinė, pasak gido, bus naudojama mažiems laivams ir spiritui krauti. Taigi po rekonstrukcijos KN jau turės tris krantines. Nuline ji, ko gero, nebebus vadinama, galbūt tai bus 1A krantinė. Kol kas šiuo klausimu dar nieko nenuspręsta. "Galvojame, kieno vardu ją pavadinti. Vienu metu mes juk turėjome Kazimiros Prunskienės vamzdyną", - juokavo R. Kregždys.

Bumsės tik mėnesį

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė sako, kad šiuo metu įgyvendinama KN naudojamų 1 ir 2 krantinių, kurių būklė jau buvo prasta, rekonstrukcija. Jos statytos maždaug prieš 50 metų. Žinoma, buvo ir rekonstruojamos, ir atlikti kapitalinio remonto darbai, tačiau problema liko neišspręsta. Kita aplinkybė - krantinės jau turi būti pritaikomos 17 m gyliui.

Šiuo metu vyksta 1 krantinės rekonstrukcijos pirmojo etapo darbai. Galima sakyti, kad statoma vadinamoji nulinė krantinė. Pirmojo etapo darbai kainuos apie 20 mln. eurų. Kai atsiras nulinė krantinė, prie jos bus galima švartuoti laivus, kurie dabar švartuojami prie 1 krantinės. Visi rekonstrukcijos darbai, kurie truks apie dvejus metus, suplanuoti taip, kad KN nenutrauktų veiklos. Kai bus baigti pirmojo etapo darbai, bus skelbiamas konkursas atlikti antrojo etapo darbus 1 krantinėje. Kai jie bus baigti, bus uždaryta 2 krantinė, o tanklaiviai tuo metu švartuosis prie rekonstruotos 1 krantinės.

REKONSTRUKCIJA. Vyksta darbai vadinamojoje nulinėje krantinėje.

Po rekonstrukcijos KN turės galimybę vienu metu priimti 3 tanklaivius, dabar gali švartuoti tik du.

Kitas dalykas, į Klaipėdą atplaukusiems tanklaiviams nebereikės plaukti į kitus uostus pasipildyti krovinio. Juos bus galima KN pakrauti iki maksimalios grimzlės Baltijos jūroje. Šiuo metu prie KN krantinių dideli laivai švartuotis negali, nes gylis čia yra iki 14 metrų. Tad plaukia vadinamieji priekrantės tanklaiviai.

Pasak V. Paukštės, dedamos visos pastangos, kad šiemet pirmojo etapo darbai būtų baigti.

Infrastruktūros direktorius sako, kad su rangovu yra sutarta nekalti polių naktimis, vakarais, triukšmingesnius darbus atlikti dieną.

Paklaustas, o kodėl poliai nėra įgręžiami, o kalami poliakale, V. Paukštė atsakė: "Darbai vyksta sudėtingiau nei planavome. Buvo keli atvejai, kai bumsėjimas buvo girdimas ir vėlų vakarą. Pats asmeniškai skambinau, tada kalimas buvo sustabdytas. Manau, kad tai trumpalaikė problema. Polius reikia įkalti iki galo. Daugiausia jie kalami su vibrogramzdintuvu, tikrai tokiu būdu atliekama didesnė darbų dalis, lieka paskutiniai keli metrai, kai juos reikia baigti kalti su poliakale, nes kitaip neišeina."

V. Paukštės teigimu, polių kalimas netruks ilgai. Jie turėtų būti sukalti per mėnesį ar pusantro.

Partnerystė su lenkais

Mažesnysis dujų terminalas pradėjo veikti 2017 m. pabaigoje. Viskas jame pagaminta iš nerūdijančio plieno, išskyrus geltonus vamzdžius. Jame yra 5 talpyklos po maždaug 1 000 kub. m. Terminalo pajėgumai šiuo metu yra išnuomoti Lenkijos kompanijai "PGNiG".

Mazutas laikomas ir kaitinamas iki plius 90-95 laipsnių, o dujų terminale laikomas skystas produktas, kurio temperatūra apie minus 160 laipsniai. Suskystintos dujos turi labai didelį energijos kiekį. Jeigu paimtume suskystintų dujų futbolo kamuolį ir jį paverstume dujomis, būtų 600 tokių kamuolių. SGD labai paplito pasaulyje, nes jas labai paprasta transportuoti.

Dujos į terminalą atgabenamos mažesniais laivais iš SGD laivo-saugyklos "Independence" arba iš tarptautinių rinkų. Jie čia prisišvartuoja krantinėje, krovinys sukaupiamas talpykloje, apskaitomas. Paklaustas, kodėl dujovežis, plaukiantis prie "Indepedence", negalėtų prieš tai užsukti į mažesnįjį terminalą prie uosto vartų ir atiduoti dujas, R. Kregždys atsakė: "Jis visų pirma būtų per didelis čia aptarnauti. Mes žarnos nenutemptume iki jo viršaus. Pigiau atvaryti mažą laivą, perkrovus į jį dujas, nei pritaikyti infrastruktūrą tam dideliam laivui, kuris labai nemanevringas."