Sovietmečio reliktai pramoginėje laivyboje sunkiai įveikiami

"Kažkodėl Lietuvoje pramoginės laivybos klausimai sprendžiami ne pagal ES vidaus vandenų transporto kodeksą, o bandomas atgaivinti iki šiol galiojęs sovietinis kodeksas, - sako garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos "Smiltelė", turinčios per 900 laivelių, valdybos pirmininkas, Lietuvos jachtingo asociacijos, šiuo metu vienijančios 973 narius, vadovas Kęstutis Gelumbauskas.

Galbūt ir buvo pagrindo tokiai nuomonei susiformuoti, tačiau šioje srityje jau ryškėja šviesa tunelio gale. Pagaliau galiojusį esą sovietinį Vidaus vandenų transporto kodeksą žadama keisti.

Lietuvos vidaus vandenų transporto kodeksas buvo patvirtintas 1996 m. Be abejo, jame per tiek metų jau padaryta daugybė pakeitimų, kai kurie reikalavimai yra netekę galios. 2008-aisiais buvo parengta nauja kodekso redakcija įgyvendinant ES teisės aktus.

Atrodo, tautos balsas pagaliau išgirstas ir šiemet ruošiamasi rimtoms permainoms diskutuojant su socialiniais partneriais, net su Lietuvos buriuotojų sąjunga (LBS). Tačiau Lietuvos jachtingo asociacija (LJA) vos neliko už borto.

Jachtingas nepripažįstamas

Net prokuratūros buvo prašoma išsiaiškinti, ar teisėtai vykdoma Lietuvos jachtingo diskriminacija, nes LBS priklausančios jachtos eksploatuojamos pagal jos pačios pasitvirtintas taisykles, o LJA nariams ši įstatymuose numatyta veikla įvardijama kaip pažeidimas.

Lietuvos jūrinės kultūros ir istorijos klubo "Budys" pirmininkas Kostas Frankas įvairiuose susitikimuose pabrėžia, kad jachtingas, laisva, nekomercinė laivyba, Lietuvoje nepripažįstamas.

"Mūsų laivai plaukioja ne laivybos keliais, o visuose vandenyse, kuriuose nėra jokių apribojimų. Todėl jachtingas ir vadinamas laisvu nepriklausomu plaukiojimu", - sako Lietuvos jachtingo asociacijos vadovas. Į klausimą, ar tai tiesa ir kodėl taip yra, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna neatsakė. Kad Lietuvos valdžia apie LJA neturi informacijos, rodo toks faktas, kad apie numatomus Lietuvos vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimus Susisiekimo ministerija informavo kitas ministerijas, LBS, įvairias organizacijas, o LJA informacijos negavo, tarsi jos nebūtų. K. Gelumbauskas skambino į ministeriją. Pirmadienį po pietų gavo žinutę, kad kviečiamas atvykti antradienį 10 val. į pasitarimą Vyriausybės kanceliarijoje, kuriame bus svarstomi kodekso pakeitimai. Suprantama, į tą pasitarimą nuvykti jis nespėjo. Tačiau minėta asociacija ir bendrija išsiuntė ministerijai savo juristų, laivybos specialistų, kruopščiai parengtą raštą, kuriame aiškiai išdėstė, kokius pažeidimus ketinama padaryti planuojamomis permainomis.

Apmokestinama piliečių teisė į poilsį?

Pasak K. Gelumbausko, LJA ir "Siltelė" 2016 metais kreipėsi į Klaipėdos miesto apygardos prokuratūrą dėl buvusios Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA, dabar Lietuvos transporto saugos administracija) ir jos padalinių veiklos teisėtumo, prašė ginti viešąjį interesą, nes Susisiekimo ministerija nei į jų, nei į Seimo kontrolieriaus raštus nesiteikė atsakyti. Žinia, prokuratūra tokį skundą persiuntė Susisiekimo ministerijai.

Prokuratūros prašyta ištirti, kokiu įstatymu vadovaujamasi apmokestinant Lietuvos piliečių konstitucinę teisę į poilsį. Mat asmeniniam poilsiui skirti laivai-jachtos įvardinami transporto laivais ir iš mažųjų laivelių imamas registracijos mokestis. Beje, tai daroma ir šiandien.

LIPDYMAS. Lietuvos jachtingo asociacijos vadovas Kęstutis Gelumbauskas sako, kad mes tebeturime senus sovietinės sistemos numerius, kurie lipdomi ant laivo borto. Redakcijos archyvo nuotr.

Pasak K. Gelumbausko, buvo reikalaujama, kad mažojo laivelio laivavedys turėtų laivavedžio pažymėjimą. "Pagal įstatymą, laivavedys yra samdomas darbuotojas, kuris gali plaukioti laivybos keliu. Jachtos vadas turi savo diplomą, ir viskas. Visame pasaulyje taip yra. Mes klausėme, ar nėra nusikaltimo sudėties Saugios laivybos administracijos Pramoginės laivybos skyriaus veiksmuose prievartos ir apgaulės būdu reikalaujant, kad jachtos savininkas savo prašyme pripažintų, kad laivas yra transporto priemonė ir jam būtina techninė apžiūra, plaukiojimo rajonas, mokestis už variklio galingumą. Pagal ES direktyvas variklio galingumas apmokestinamas tik verslo subjektams, turintiems kvotas", - sako Jachtingo asociacijos vadovas.

Kontroliavo telkinius, neturinčius vandens kelių

LJA vadovo teigimu, buvo sukurta visa laivelių techninių apžiūrų sistema, kuri naudojama ir dabar, tik, ačiū Dievui, jau kiek supaprastinta. Už šios paslaugos teikimą reikia mokėti. "Ateina mergina, pažiūri, ar variklio numeris atitinka, ar turimas ES sertifikatas. Bet šis reikalingas tik į ES įvežamiems naujiems laivams, o pas mus toks reikalavimas taikomas bet kokiai geldai, netgi turimai dar nuo sovietmečio", - aiškino K. Gelumbauskas.

Anot jo, jachtingo, nekomercinės laivybos, inspektoriai neturi teisės kontroliuoti taip, kaip laivų, kuriems privaloma valstybinė registracija.

"Valdžios atstovai tai puikiai žino, bet niekaip negali atsisakyti to lovio. Daryti techninę apžiūrą nieko nematant juk nėra sunku", - sako Jachtingo asociacijos vadovas.

Buvo keliamas klausimas, ar teisėtai Pramoginės laivybos skyrius, kurio funkcijos yra vidaus vandens kelių būklės ir juose esančių navigacinių įrenginių funkcionavimo valstybinė kontrolė, prisiskyrė teisę kontroliuoti visus šalies vandens telkinius, kuriuose niekada nebuvo vandens kelių.

"Po tokio mūsų pareiškimo neatlikus jokių vertinimų į Vandens kodeksą buvo tiesiog įrašyta, kad visi vandens telkiniai yra vidaus vandens keliai", - teigė K. Gelumbauskas.

Pramoginės laivybos istorija

K. Gelumbauskas primena, iš kur atsirado Pramoginės laivybos skyrius. Anksčiau Kaune buvo Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija. 2010 metų vasarą ji buvo reorganizuota ir prijungta prie LSLA, kurioje atsirado Pramoginės laivybos skyrius.

2017 m. LSLA buvo reorganizuota ir prijungta prie Valstybinės kelių inspekcijos. Nuo 2017 m. gruodžio 1 d. pradėjo veiklą Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), turinti padalinį Klaipėdoje - Jūrų departamentą.

K. Gelumbauskas pasakojo, kad 1947 metais, kai čekistai pamatė, kad iš Pabaltijo respublikų žmonės bėga į Švediją ir Suomiją, pradėjo registruoti ir numeruoti visus laivus, įskaitant net irklines valtis. Buvo įsteigta Valstybinė mažųjų laivų inspekcija, kuri iš tikrųjų buvo KGB padalinys, kartu su pasieniečiais privalėjęs kontroliuoti visą laivybą. Buvo vykdomas kasmetinis laivų patikrinimas. Tokia sistema veikė iki tol, kol nesubyrėjo Sovietų Sąjunga.

"Atgal į Lietuvą parbėgę kapitonai ir "politrukai" susikūrė sau darbo vietas pagal sovietinį principą įkurdami tokią pačią Valstybinę vidaus vandenų inspekciją. Buvo įkurta Vidaus vandenų laivybos direkcija (tokios tarpukario Lietuvoje nebuvo), kontroliavusi vieną pagrindinį laivybos kelią Nemuną, kuris įregistruotas kaip tarptautinis, nors laivyba juo nevyksta. Tokia sovietinė struktūra Lietuvoje veikė tol, kol mes nepradėjome reikalauti, kad ji būtų įvertinta ir panaikinta.

Bendrijos "Smiltelė" taryba rašė raštą tuometiniam susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui ir klausė, kodėl Lietuvai 2004 metais įstojus į ES tebegalioja sovietinis Vidaus vandenų kodeksas ir vidaus vandenų laivybos taisyklės.

Jos buvo panaikintos tik praėjus 6 metams po mūsų kreipimosi. Kadangi Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcijos nebuvo kaip panaikinti, ji buvo permesta į Klaipėdą ir LSLA įkurtas Pramoginės laivybos skyrius", - pasakojo K. Gelumbauskas.

Dabar net du departamentai

Reorganizavus LSLA, Jūrų departamente Pramoginės laivybos skyriaus nebeliko. Dabar LTSA turi net du departamentus, susijusius su pramogine laivyba, kurių skyriai yra didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos administracinių paslaugų departamentas turi 3 darbuotojus. Jo Vilniaus skyriuje, be vedėjo, yra ir patarėjo etatas - iš viso 16 darbuotojų, Šiaulių skyriuje - 8, o Kauno ir Klaipėdos skyriuose - po 6 darbuotojus.

Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos priežiūros departamente dirba 6 darbuotojai, Vilniaus skyriuje - 14, Kauno - 11, Klaipėdos - 15, o Panevėžio - 12 darbuotojų.

Tebeturime sovietinius numerius?

Dar vienas kuriozas, pasak K. Gelumbausko, liko sovietinis mažo laivo bilietas, kuris buvo reikalingas sovietmečiu dėl kasmetinio patikrinimo, ar nėra dingusių laivų. "Prisimenu, sovietmečiu vienam žmogui pavogė laivelį "Progresas", tai saugumiečiai jį tampė du mėnesius. Tik dėl to ir buvo sukurta ta sistema, kuri pas mus iki šiol tebeveikia. Mes tebeturime tuos pačius sovietinės sistemos numerius. Net kai kurie valstybiniai, biudžetiniai, komerciniai laivai tebeturi raidę P (tai sovietinis simbolis, reiškiantis "rečnoje parachodstvo" (upių laivyba), plius dar rašoma LT.

LT reikia laivo dokumentuose įrašyti, kad laivas priklauso Lietuvos jurisdikcijai, kai jis plaukia tarptautiniuose vandenyse. Jis reikalingas tik tam, o pas mus tos raidės lipdomos ant borto su numeriu", - kalbėjo LJA vadovas. Papriekaištavus, kad mažieji laiveliai plaukia ir į užsienį, tai kaip tada užsieniečiai žinos, kad tai Lietuvos laivas, K. Gelumbauskas atsakė, kad kiekvienas laivas, nežiūrint kuriam laivynui priklauso, valstybiniam, komerciniam ar jachtingo, turi vykdyti tai, kas privaloma pagal tarptautinius reikalavimus. Jam reikalingi trys pagrindiniai dalykai - laivo pavadinimas, valstybės vėliava ir prirašymo uostas. Laivo dokumentuose yra parašytas prirašymo uostas ir tada nurodoma, kad jis yra LT.

Mažinama administracinė našta laivų savininkams

Susisiekimo ministerijos informacija
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotiems Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimams, kuriais supaprastinamas pramogai skirtų vidaus vandens transporto priemonių eksploatavimas, mažinama administracinė našta laivų savininkams bei perkeliamos ES direktyvos nuostatos, numatančios vidaus vandenų transporto priemonėms taikomus techninius reikalavimus.
Pakeitimais siūloma leisti sportines ir pramogai skirtas vandens transporto priemones eksploatuoti neįregistravus jų Vidaus vandenų laivų registre. Nuo šiol tokios transporto priemonės kaip irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, taip pat valtys su pakabinamais elektros varikliais, pakabinamieji varikliai bei kitose šalyse registruotos vandens transporto priemonės galės būti neregistruojamos.
Pramoginių ir asmeninių laivų techninė apžiūra galės būti neatliekama, jei jie nebus naudojami komerciniais tikslais, plaukios vidaus vandenyse, tačiau ne valstybinės reikšmės vandens keliuose. Tačiau, siekiant užtikrinti saugią laivybą, tokių laivų techninės būklės ir jų aprūpinimo įrangos atitiktis reikalavimams bus tikrinama bet kuriuo laivų eksploatavimo metu.
Aiškiau bus reglamentuojami ir techninės apžiūros reikalavimai. Pakeitimais nustatoma vidaus vandenų transporto priemonių pirminių, periodinių ir neeilinių techninių apžiūrų tvarka, periodiškumas, apžiūrų galiojimo terminai, numatyti vykdytojai, kurie išduotų atitinkamus dokumentus. Pagal pasiūlytus pakeitimus technines apžiūras turėtų atlikti LTSA, o burinių jachtų technines apžiūras - LTSA atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai.
Projekte nustatomi vidaus vandenų transporto priemonių plaukiojimo rajonai. Tai įtvirtins galimybę burinėms jachtoms, kitiems pramoginiams laivams plaukioti jūroje, nors pastarieji ir nėra pripažįstami jūriniais laivais, tačiau tokią galimybę numato Saugios laivybos įstatymo nuostatos.
Plaukiojimo rajonų nustatymas įstatyme aktualus ir pramoginių laivų gamintojams, importuotojams, platintojams, nes tokiu būdu bus aiškiai apibrėžta jų verslo reguliacinė aplinka.