Signataras Z. Vaišvila turi rimtų klausimų V.Landsbergiui

Signataras sakė turintis įrodymų, kad prie to nagus prikišo buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, mat toje medžiagoje jis atrodo labai nekaip.

Kaltina vagyste

Aukščiausioji Taryba 1991 m. sausio 8 d. priėmė nutarimą, kuriuo sudarė iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų Albino Januškos, Ryšardo Maceikianeco, Algimanto Sėjūno, Valerijono Šadreikos ir Z.Vaišvilos laikinąją komisiją 1991 m. sausio 8 d. įvykiams prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų ištirti.

Tądien prosovietinė organizacija „Jedinstvo“ bandė užimti Aukščiausiosios Tarybos rūmus ir įvykdyti perversmą. O 1991 m. sausio 13 d. parlamentarai sudarė komisiją premjero Alberto Šimėno dingimo aplinkybėms išsiaiškinti.

„Mano vadovaujama Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo valdyba po Sausio 13-osios minėjimo 2001 m. kreipėsi į Seimo valdybą, kad būtų viešai paskelbta šių dviejų komisijų veiklos medžiaga. Paaiškėjo, kad šių komisijų surinktos medžiagos yra dingusios iš Seimo rūmų, nors nėra jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių, kad jos būtų oficialiai kam nors perduotos.

Aš ne kartą viešai esu kreipęsis į prokuratūrą dėl šių Lietuvos valstybei svarbius įvykius patvirtinančių istorinių dokumentų vagystės. Tačiau iki šiol prokuratūra niekaip į tai nereagavo“, - „Vakaro žinioms“ sakė Z.Vaišvila.

Todėl jis vakar raštu kreipėsi į generalinį prokurorą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl šios medžiagos vagystės.

„Man žinoma, kad ši vagystė yra padaryta asmeniniu Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio nurodymu. Apklausoje prokuratūroje, prisiekęs Lietuvos Konstitucijai, pateiksiu visą man apie tai žinomą informaciją, nurodysiu asmenis, pas kuriuos Vytauto Landsbergio nurodymu šių dviejų komisijų medžiaga buvo ar tebėra saugoma.

Pagrįstai manau, kad Vytauto Landsbergio viešai vykdomas svarbių Lietuvos istorijos įvykių perrašinėjimas, viešai skelbiamas melas gali būti sąmoningas dėmesio nukreipimas nuo šių ir kitų jo galimai nusikalstamų veikų.

Operatyvus ir objektyvus tyrimas būtinas, visų pirma dėl šių dokumentų išsaugojimo ir naudojimo Lietuvos valstybės ir jos piliečių, bet ne siauro rato asmenų, poreikiams ir interesams. Šie dokumentai turi būti laisvai prieinami“, - kreipimesi į E.Pašilį rašo Z.Vaišvila.

Kompromituojanti medžiaga

 Signataras sako vagystės aplinkybes žinantis jau seniai, ne kartą apie tai kalbėjo viešai, bet prokuratūra nereagavo. Todėl dabar jis kreipiasi asmeniškai į generalinį prokurorą, tikėdamasis, kad tai bus veiksmingiau.

„Dingo ne tik komisijų išvados, bet ir visokie audioįrašai su daugybės žmonių apklausomis - Romualdo Ozolo, Kazimieros Prunskienės, to paties V.Landsbergio ir kitų. V.Landsbergis suinteresuotas šios medžiagos dingimu, nes bent jau dėl A.Šimėno dingimo jis atrodo labai „šūdinai“ - prašau pavartoti šį žodį“, - „Vakaro žinių“ paprašė signataras.

Purvo dozė

Pasak Z.Vaišvilos, V.Landsbergis klastoja istoriją ir kitaip.

„Liepos 31 d. Lietuva kasmet mini Medininkų žudynių sukaktį. Yra tradicija, kad per iškilmes Medininkų poste kalba V.Landsbergis. Šiemet savo kalboje landsbergiškai, kaip jis tą moka (prišneka, bet taip formaliai, kad prie žodžių neprikibsi), atvirai pasakė, kad Zigmas Vaišvila ligoninėje sėdėjo prie sunkiai sužeisto muitininko Ričardo Rabavičiaus tol, kol šis rugpjūčio 2 d. numirė.

Suprask, gal net pagalve uždusino tokį svarbų liudytoją. Ir tokio „aukšto pareigūno Vaišvilos“ (tada aš buvau ministro pirmininko pavaduotojas) teismai ir prokuratūra net neapklausia.

Neaiškinsiu V.Landsbergiui, kad aš tuomet dėl savo pareigų neturėjau laiko tokiems užsiėmimams, kaip sėdėjimas ligoninėse, kad prokuratūra ir teismas, bet ne Zigmas sprendžia, ką apklausti. Pernai apklausiamas teisme Sausio 13-osios byloje akivaizdžiai mačiau, kaip teismas nenori girdėti to, ką liudijau.

Tyrimo šaknų, ko gero, ieškočiau nuo policijoje saugotų Medininkų žudynėse naudotų automatų dingimo. Šie automatai buvo paimti, tikrinant Baltarusijos pasienyje lengvojo automobilio bagažinę.

O Vytauto Landsbergio norėčiau paklausti, iš kur jis, ne proceso dalyvis, žino Medininkų žudynių bylų, kažkodėl dirbtinai atskirtų nuo Vilniaus OMON bylų, medžiagą? Ir kodėl šis nesiliaujantis provokatorius ir kiršintojas vis tęsia šią savo juodą veiklą?“ - retoriškai klausė signataras.

Kas provokatorius?

Z.Vaišvila turi ir daugiau klausimų V.Landsbergiui.

„Pavyzdžiui, kodėl 1991 m. kovo 19 d. Vilniaus OMON sulaikius Audrių Butkevičių, tamsta Lietuvos vidaus reikalų ministerijoje budėjusiam ministro pavaduotojui Arvydui Svetulevičiui nepaliaujamai nurodinėjote, kad mūsų policija ginklu pultų Vilniaus OMON bazę?

Kodėl tam Zigmui teko jus prašyti to nedaryti, o A.Svetulevičiui kategoriškai drausti vykdyti, beje, neteisėtus jūsų nurodymus pralieti kraują? Ar neparodė ministro pirmininko pavaduotojo Z.Vaišvilos ir vidaus reikalų ministro pavaduotojo Petro Liuberto derybos, kad taikus derybų kelias buvo mūsų kelias?

Kodėl 1991 m. rugpjūčio 23 d. mitinge prie Respublikinės bibliotekos jūs minią siuntėte šturmuoti KGB rūmus, kuriuose laukė KGB pasieniečių kuopa, kuriai buvo įsakyta šaudyti į besiveržiančius?

Ar ne geresnis buvo Lietuvos Vyriausybės atstovo Z.Vaišvilos pasirinktas kelias išsikviesti TSRS Vyriausybės įgaliotą atstovą A.Lebedevą ir tą pačią 1991 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyti pirmąją Lietuvos Respublikos sutartį su TSRS dėl KGB Lietuvoje likvidavimo?“ - klausimus bėrė Z.Vaišvila.

Jis neatmeta galimybės, kad 1990 m. balandžio 20 d. įvykiai Vilniuje, spaustuvėje Maironio gatvėje, kur be Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pavedimą vykdžiusio Z.Vaišvilos TSRS vidaus kariuomenė sužalojo dar kelias dešimtis mūsų neginkluotų žaliaraiščių, taip pat buvo V.Landsbergio provokacija.

„Bent jau taip aprašė Artūras Skučas paskubomis jo išleistoje knygoje „Pėstininko užrašai“. Kodėl tylėjote, Vytautai Landsbergi, kai 2014 m. lapkričio 3 d. Sausio 13-osios bylos Maironio g. epizodą Generalinė prokuratūra nutraukė drauge su TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, kurioje po 1991 m. kovo 11 d. dar ilgai darbavosi būsima Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, epizodu?

Jūs net nemirktelėjote, kai teisėjas Stasys Lemežis Vilniaus apygardos teismo nutartimi paaiškino, kad 25 nukentėjusieji, Maironio g. vykdę jūsų vadovaujamo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimą, buvo paskelbti patys buvę kalti, nes TSRS vidaus kariuomenė vykdė teisėsaugos funkcijas (nepriklausomoje Lietuvoje okupacinė kariuomenė!), o mes jai priešinomės?

Kažkodėl jūs man aiškinote tuomet, kad ši provokacija - tai Audriaus Butkevičiaus darbas. Tačiau nelabai apdairus Artūras Skučas nesugebėjo nuslėpti jo ir jūsų pokalbių turinio prieš šį įvykį“, - kalbėjo signataras.