Rusiškas valdžios užgrobimo planas

- Iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktų pažymų matyti, kad apie „MG Baltic“ politikams daromą įtaką žinota kone 12 metų, bet tam nebuvo užkirstas kelias. Kodėl? - teiravomės Henriko ŽUKAUSKO.

- Aš manau, kad 11-12 metų yra mažas laiko tarpas. Galėjo dar 10 metų palaukti. Gal daugiau prisirinktų įdomios informacijos. Taip pat reikia suprasti, kad ir tyrimas neatliekamas per vieną dieną. Reikia tam tikro laikotarpio, nes yra žiūrima, sekama, stebima, filmuojama, klausomasi. Sunku kalbėti už valstybių vadovus, ar jie gaudavo renkamą informaciją, nes visi traktuoja skirtingai. Vieni sako, kad gaudavo, kiti - kad nieko negirdėjo, treti - kad nekreipė dėmesio. Bet jau nuo 2005 m. tyrimas prasidėjo - kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui vadovavo Algimantas Matulevičius. Jis būtent tada pradėjo kelti šituos klausimus.

Pas mus blogiausia, kad nuo Rolando Pakso apkaltos laikų Lietuvoje ėmė „vaikščioti“ visokios pažymos. Iki to laiko tos pažymos neturėjo nei juridinės, nei moralinės galios. Tačiau nuo R.Pakso laikų prasidėjo tų pažymų išskirtinumas. Vos tik kas - tuoj valstybės vadai, jei reikėdavo skirti ar atleisti kokį nors žmogų, mojuodavo tomis pažymomis, kurių niekas nei girdėjo, nei matė. Manau, tokios pažymos ir buvo visos šitos istorijos pagrindas. Jomis lengva manipuliuoti, kai nenori skirti vieno ar kito asmens. Pasakai: atsiprašau, greitai apie tave šnekės visas pasaulis.

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė buvusi informuota apie „MG Baltic“ ryšius su liberalais. Tai kodėl tada ministrais leido dirbti Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, kodėl jiems nebuvo uždrausta dirbti su slapta informacija?

- Ir man įdomu. Tačiau pas mus viskas selekcionuojama. Jei vieniems kažkas galioja, tai kitiems negalioja. Jei nenori kažkokio asmens skirti, tai gali apkaltinti jį nebūtais dalykais. Priminkime kad ir „juodąjį viceministrų sąrašą“. Jiems iškart buvo pasakyta, kad jų ministerijose neliks. Taip turėjo būti elgiamasi ir su liberalų ministrais. Juk apie kiekvieną yra medžiagos. Jei medžiagos nėra - suras arba sugalvos. Nes visada lengviau manipuliuoti asmeniu, jei apie jį daug žinai. Manau, kad stalčiai yra pilni informacijos.

- Pažyma buvo ištraukta ir prieš Vydą Gedvilą, kuris buvo siūlomas švietimo ir mokslo ministru. Tos pažymos pagrindu ministru jis netapo, nors galėjo eiti Seimo pirmininko pareigas. Ar ne paradoksas?

- Na, čia truputį kitoks atvejis, nes ministrai yra skiriami, o Seimo nariai renkami. Jei žmonės išrenka Seimo narį, jis gali tapti ir Seimo pirmininku, jokiomis pažymomis to neuždrausi, nes jis išrinktas Tautos. O ministrai yra skiriami. Skiriami žiūrint, ar tu esi patogus, klausysi, neklausysi. Pas mus yra didžiulė bėda. Visi žino žodį „kompetencija“, bet ji niekam nereikalinga. Lojalumas - taip, paklusnumas - taip, jei esi prognozuojamas - taip. Tai - pagrindiniai dalykai, pagal ką pasirenkama.

- Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad su verslu jokių sąsajų neturi valstiečiai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, socialdarbiečiai. Bet ar iš tikro yra nors viena skaidri partija? Panašu, kad valstiečiai yra „Agrokoncerno“ projektas, socialdarbiečio Gedimino Kirkilo pavardė šmėžuoja VSD pažymoje...

- Galite netęsti. Nėra skaidrių partijų ir negali būti, jų egzistencija nėra įmanoma. Iki to laiko, kol juridiniai asmenys galėjo legaliai remti partijas, pastarosios galėjo išsilaikyti. Aišku, atidirbdamos už tą paramą. Bet vis tiek buvo išlaikytas skaidrumo principas. Visi rėmėjai buvo skelbiami viešai ir specialiosioms tarnyboms būdavo lengviau matyti, į kokias įmones reikia labiau kreipti dėmesį. Dabar partijų juridiniai asmenys nebegali remti. Tai iš ko jos gali išsilaikyti? Iš nario mokesčio? Absurdas. Iš biudžeto dotacijų? Absurdas. Juk visos partijos sukūrusios didžiulius aparatus, kuriuos reikia išlaikyti: reikia mokėti algas, mokesčius „Sodrai“, gyventojų pajamų mokestį ir t.t. Jei nėra donorų, kurie duotų kraujo, tai jos miršta. Daugelis partijų taip ir numirė, o kai kurios kažkaip išsilaiko. Reiškia, kažkas jas maitina, tik dabar nebežinome, kas maitina.

- Prezidentė niekad neslėpė simpatijų ne tik konservatoriams, bet ir liberalams, nors, kaip pati sakė, buvo informuota apie minėtą tyrimą. Tai iš kur tos simpatijos?

- Matote, tai, ką žino aukščiausi šalies pareigūnai... Jie žino, kad ta informacija niekada nenutekės. Informacija yra jų privati nuosavybė. Tik šiuo atveju E.Masiulis, matydamas, kad visi jį paliko likimo valiai, „privačią nuosavybę“ paviešino. Matyt, nusprendė: kodėl turiu skęsti vienas? Kai pilnas vagonas, važiuoti yra smagiau, net ir į Sibirą. Štai kas įvyko. Procesas tapo nekontroliuojamas.

Aš visada, kai kyla koks nors skandalas, galvoju, kokį kitą daug svarbesnį skandalą tuo norima „paskandinti“. Man atrodo, kad VSD pažymos paviešinimas turėjo užgožti prezidentės susirašinėjimo su E.Masiuliu skandalą. Arba viskas galėjo būti surežisuota dėl „Agrokoncerno“, dėl kurio buvo pasišauta atlikti parlamentinį tyrimą. Tokią prielaidą dar labiau sustiprina faktas, kad komitetui, kuriam pateikta VSD pažyma, vadovauja valstietė. Jei nebūtų lįsta prie žemių, prie trąšų, gal VSD pažyma nebūtų išlindusi. Yra posakis „ieškokite moters“. Tai štai ta moteris ir yra - Agnė Širinskienė.

Mano nuomone, Lietuvoje buvo planuota sukurti tandemą, koks yra Rusijoje (turiu mintyje tandemą Putinas plius Medvedevas). Manyčiau, kad E.Masiulis buvo ruošiamas į prezidentus, o D.Grybauskaitė pasibaigus kadencijai būtų perėjusi į geros partijos įvaizdį sukūrusios politinės jėgos vadovus bei premjero postą. Po vienos kadencijos pertraukos vėl būtų grįžusi į prezidentus. Bet, matyt, kažkas įkišo pagalį į ratus. Gal kokie valstybininkai. Čia jau aukštas pilotažas. Niekas pas mus nevyksta šiaip sau.

- VSD pažymoje atskleidžiami privatūs pokalbiai, užfiksuoti dar 2008 metais. Kiek žinau, jei nepradedamas ikiteisminis tyrimas, slapta surinkta informacija turi būti sunaikinama...

- Įstatyme taip ir yra surašyta. Bet ne lietuvio natūra yra naikinti kažką, kas vėliau gali atnešti naudą.

Tačiau aš tuo nesistebiu. Ar iš viso pas mus laikomasi įstatymų? Mes tik žiūrime į vokiečius, švedus ir stebimės, kad jie gerai gyvena. O patys sakome, kad gyvename teisinėje valstybėje, nors tai tėra žodžių žaismas.