Referendumui dėl pilietybės nuleis kartelę

Už atitinkamas Referendumo įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo penki, 26 susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamento komitetai.

Juo siūloma atsisakyti reikalavimo, kad norint pakeisti bet kurį Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnį, per referendumą už jį turėtų balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Projektą registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis bei premjeras Saulius Skvernelis, Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas.

Pristatydamas savo projektą G. Kirkilas pripažino, kad nuleisti referendumo kartelę norima dėl to, jog įvyktų kitąmet su prezidento rinkimais planuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.

„Turint omenyje mūsų piliečių dalyvavimą rinkimuose, referendumuose, tai ar mes, politikai, šiandien visi nesuprantame, kad tas referendumas pagal dabartines taisykles neatneš sėkmės. Tą galime pasakyti 99 proc. tikslumu. Jeigu mes tą suprantame ir nieko nedarome, vadinasi, mes nenorime išsaugot savo piliečių“, – teigė jis.

Pagal teikiamą variantą, privalomųjų referendumų rezultatai būtų nustatomi vienodai – sprendimas būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.

„Krepšinio aikštelėje, kai sunkiai sekasi pataikyti iš trijų taškų zonos, tai ką darai? Stengiesi labiau, treniruojiesi, dirbi. Čia, atrodo, jūs norite keisti taisykles ir nubrėžti trijų taškų zonos linijas šiek tiek arčiau krepšio, kad būtų pataikyti lengviau“, – pasiūlymą įvertino konservatorius Mykolas Majauskas.

Kitas konservatorius Andrius Kubilius atkreipė dėmesį, kad nuleidus referendumo kartelę visam pirmajam Konstitucijos skirsniui, lengviau bus pakeisti ir straipsnį, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba.

„Tai jūs ruošiatės ir šitą straipsnį galbūt keisti?“ – retoriškai klausė jis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė ramino, kad reikėtų pasitikėti savo piliečiais.

Ji atkreipė dėmesį, kad „valstiečių“ frakcijos nariai Saulius Skvernelis ir Ramūnas  Karbauskis jau siūlo tobulinti savo projektą. Jie įregistravo pasiūlymą visam pirmajam skirsniui palikti galioti griežtesnį balsų skaičiavimą, tik pilietybę apibrėžiančiam 12 straipsniui padaryti išimtį.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pripažįsta, kad nėra saugu nuleisti kartelę referendumui dėl nuostatų, esančių Konstitucijos pirmajame skirsnyje, bet siekiant įteisinti dvigubą pilietybę tokias diskusijas reikia pradėti.

Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui taikoma griežtesnė balsų skaičiavimo tvarka, t. y. jo pakeitimams priimti reikėtų daugiau kaip pusės visų balso teisę turinčių piliečių balsų „už“.

Seime sudaryta darbo grupė šiuo metu svarsto, kokią formuluotę pasirinkti dvigubos pilietybės įteisinimui referendumu keičiant Konstituciją.

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.