Prokurorai nedrįsta judinti įtakingos ir turtingos klaipėdietės nuosavybės – vila virtusios dušinės

Vadinamųjų dušinių statybos teisėtumą vertinančiai Lietuvos prokuratūrai ir toliau rodant palankumo ženklus skandalingojo pastato savininkė klaipėdietė Natalija Zolotnitckaja vėl po truputį išdrąsėjo.

Matyt, pajuto, kad ir naujoji generalinė prokurorė Nida Grunskienė, kaip ir jos pirmtakas Evaldas Pašilis, nedrįsta judinti įtakingos ir turtingos klaipėdietės vilos.

Pajūriu vaikštinėjantys palangiškiai vilos kieme vis dažniau gali išvysti prabangų „Porsche“ automobilį, o vakarais pastato viduje įjungiamos šviesos. Po šeimininkų viešnagės ne kartą pastebėta pajūrio viloje apsilankanti namų tvarkytoja. Viloje įrengtuose židiniuose galima kūrenti malkas – jos kieme tvarkingai sukrautos į rietuves, skirstymo dėžėje ūžia pastatui šildyti tiekiamos dujos.

Valdžiai teks kontroliuoti

Tačiau ramiai ilsėtis išskirtinėje Lietuvos pajūrio vietoje ir mėgautis šalia esančios jūros ošimu vilos šeimininkams neleidžia akylai pastatą stebinti visuomenė, kuri yra pasipiktinusi tokiu statybų įžūlumu.

Valstybei griežtai ribojant pajūrio juostos urbanizaciją, prisidengus tariama daugiau nei prieš 20 metų išnykusių dušinių rekonstrukcija čia iškilo privati vila, kurios tikroji paskirtis nebekelia abejonių ir apgautai Palangos savivaldybei.

Pagal statybos dokumentus, ši vila buvo statoma poilsiui aptarnauti, nors tokios statinių paskirties teisės aktai iš viso nenumato, o pajūrio juostoje atsiradusiame pastate draudžiamas net ir trumpalaikis apgyvendinimas.

Deklaruojama pastato paskirtis šeimininkus verčia jį atverti visuomenei, o prieš 6 metus priekopėje vilos statybą palaiminusi kurorto valdžia dabar turi naują rūpestį – prižiūrėti, kad pastatas būtų naudojamas pagal paskirtį.

Neparodė dalies patalpų

Tačiau dar spalį po ilgų savininkės atsikalbinėjimų į pastato vidų patekusi ir patalpas apžiūrėjusi savivaldybės komisija nenustatė jokių požymių, kad čia būtų teikiamos ar ateityje būtų ruošiamasi teikti viešas paslaugas.

Į keturias patalpas neįleista ir jų nepamačiusi komisija nusprendė, kad šis pastatas įrengtas ir pritaikytas kaip privatūs poilsio apartamentai.

Paprašyta atsiųsti neapžiūrėtų patalpų nuotraukas ir žadėjusi netrukus tai padaryti vilos savininkė N.Zolotnitckaja po dviejų mėnesių apsigalvojo ir savivaldybei pareiškė patalpų nerodysianti, nes tai jos privati nuosavybė.

Savininkės atsakyme teigiama, kad patalpos bus naudojamos pagal paskirtį, kai pasibaigs koronaviruso pandemija, nes šiuo metu pastato „įveiklinimas yra negalimas“.

Situacijai pasikeitus apie numatomą veiklos vykdymo pradžią ir jos turinį savivaldybė esą būsianti informuota.

Žada atakuoti baudomis

Po tokio akibrokšto už statinio naudojimą ne pagal paskirtį savininkei atstovaujančiai advokatei buvo įteiktas administracinis nurodymas per 30 dienų sumokėti 70 eurų baudą.

Už šį nusižengimą įstatymas numato nuo 140 iki 1500 eurų baudą. Laiku nesumokėjus pusės minimalios baudos ir neradus lengvinamųjų aplinkybių savivaldybė gali skirti numatytos baudos vidurkį – 820 eurų.

Nepraėjus metams nustačius pakartotinį nusižengimą numatoma nuo 200 iki 3000 eurų bauda.

„Tikrinsime ir skirsime baudas tol, kol šis pastatas nebus atvertas visuomenei ir nepradės veikti pagal statybos leidime numatytą paskirtį“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Naują baudą būtų galima skirti tik po pakartotinio patalpų patikrinimo, tačiau abejojama, ar vilos šeimininkė savivaldybės komisiją taip lengvai įsileis į vidų.

Artimiausiu metu N.Zolotnitckaja turėtų sulaukti ir daugiau svečių. Pastatą patikrinti ketina ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriai buvo pranešta apie pastebėtus nukrypimus nuo savivaldybėje esančio pastato projekto.

Pavyzdžiui, statinį jau pripažinus tinkamu naudoti jo viduje atsirado du židiniai.

Tiesos ieško visuomenininkai

Jokių statybos pažeidimų neradusi Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė ginti viešąjį interesą, o Generalinė prokuratūra atmetė visus skundus.

Tačiau rankų dar nenuleido visuomenininkai – dėl šios statybos teisėtumo savo tyrimą atlikusi Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija (NNTVA).

Sulaukę visuomenininkų skundų prokurorai asociaciją bandė užčiaupti pareikšdami, kad dušinių rekonstrukcija pajūrio juostoje tiesiogiai nepažeidžia šios asociacijos interesų, ji nėra susijusi su šiuo statiniu ir dėl jo prokurorų atliktais tyrimais.

Anot prokurorų, NNTVA nėra tinkamas pareiškėjas, galintis kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Asociacija net nėra gavusi prokuratūros nutarimų, kuriais buvo atmetami jų skundai.

Tačiau galutinį Generalinės prokuratūros atsakymą visuomeninė asociacija apskundė teismui.

„Lietuvos rytas“ pakalbino ginčą dėl skandalingosios statybos pajūryje į teismą perkeliančios visuomeninės asociacijos prezidentą kaunietį Valdą Matulį.

– Įsivėlę į šią istoriją jūs iš prokurorų tiek kartų jau gavote per nagus, kad, regis, būtų laikas sustoti. Ko jūs tikitės?

– Akivaizdu, kad prokuratūra įklimpo į savo versiją ir jau nebegali į šią statybą pažvelgti nauju žvilgsniu.

Aš tikiuosi, kad teismas sugebės objektyviai įvertinti mūsų surinktus įrodymus ir prokuratūrą privers pripažinti, jog pajūrio juostoje šitaip rekonstravus sovietmečiu čia stovėjusias dušines viešasis interesas vis dėl to buvo pažeistas.

– Tuo labiausiai turėtų rūpintis Palangos savivaldybė, kurios teritorijoje šis pastatas iškilo.

– Taip turėtų būti, tačiau savivaldybė visuomenės interesus čia gina labiau dėl akių, nes ar per aplaidumą, ar sąmoningai pati yra išdavusi leidimą šiai statybai.

Regis, aiškinantis dėl šios vilos statybos teisėtumo su savivaldybe turėtume eiti koja kojon, tačiau asociacijos tyrimo metu Palangos valdžia mums atsisakė net pateikti statybos dokumentus.

– Kuo jums ta vila taip parūpo? Juk asociacija iš tiesų su ja niekaip nėra susijusi ir ją statant galimai padaryti pažeidimai jums neturėtų rūpėti.

– Lietuvos visuomenė atidžiai sekė aistras dėl Druskininkuose pastatyto Vijūnėlės dvaro, dėl restorano „Nidos seklyčia“ Neringoje. Vienas jau nugriautas, kitas dabar griaunamas, o savininkams patirta žala turėtų būti atlyginta visų mokesčių mokėtojų pinigais.

Prabangioje viloje įrengtus židinius galima kūrenti malkomis – jos kieme tvarkingai sukrautos į rietuves.

Palangoje vadinamosios dušinės iškilo dar griežčiau saugomoje teritorijoje – unikalioje pajūrio juostoje, bet prokuratūra čia kažkodėl užėmė vilos savininkų gynėjų poziciją.

Kodėl taikomi dvejopi standartai? Kodėl pro pirštus žiūrima į asociacijos teisininkų surinktus įrodymus, kurie akivaizdžiai rodo, kad savivaldybė statybos leidimą išdavė neteisėtai, o vila pastatyta pažeidžiant įstatymus?

Nutarėme ginti teisybę ir visuomenės teisę į tai, kad pajūris netaptų statybviete.

– Prokuratūra jau du kartus vertino asociacijos argumentus ir pripažino, kad jie neįrodo jokio pažeidimo.

– Tačiau prokuratūra abu kartus numojo ranka į esminį prieštaravimą: jos teigimu, 2014 metais savivaldybės išduotas statybos leidimas suteikė teisę rekonstruoti dušines pagal tariamai išlikusius pamatų fragmentus, todėl rekonstrukcija virto ir 2007 metais čia pradėta savavališka statyba, kai ankstesnis objekto savininkas be leidimo čia buvo pradėjęs statyti viešbutį.

Tačiau pagal 2007 metais galiojusius teisės aktus išlikusių pamatų fragmentų pastato rekonstrukcijai nepakako – turėjo stovėti ir pats rekonstruojamas pastatas.

– O kaip dėl prokuratūros išaiškinimo, kad jūsų vadovaujama asociacija negali ginti viešojo intereso ir, kitaip tariant, domisi ne savo reikalais?

– Lietuva yra ratifikavusi 1998 metais priimtą Orhuso konvenciją, kuri visuomenei suteikia teisę ginti viešąjį interesą aplinkosaugos, kraštovaizdžio ir teritorijų tvarkymo srityse.

Ši konvencija apibrėžia teisę gauti informaciją, visuomenei dalyvauti priimant sprendimus ir teisę kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais.

Pagal Orhuso konvenciją suinteresuota visuomenė yra visuomenė, kuriai daro ar gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota tokių sprendimų priėmimo procesu.

Pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, laikomos suinteresuotomis.

Aiškiau tariant, pagal Orhuso konvenciją aplinkosaugai galinti iškilti grėsmė yra svarbi visai visuomenei, todėl ji turi teisę aktyviai dalyvauti priimant visus su aplinkosauga susijusius sprendimus.

Šiuo atveju tariama dušinių rekonstrukcija pasikėsino į visuomenei priklausančią pajūrio juostos gamtą.

– Jūsų asociacija vienija nekilnojamojo turto vartotojus. Vadinasi, visi būstą turintys Lietuvos gyventojai gali būti šios asociacijos nariai?

– Taip ir yra. Visi gyventojai galėtų priklausyti ir, pavyzdžiui, duonos valgytojų asociacijai, kuri, gindama savo narių teises, galėtų rūpintis duonos kokybe.

Nekilnojamojo turto vartotojų asociacija taip pat gina savo narių interesus atstovaudama jiems valdžios ir valdymo institucijose, teismuose siekiant sąžiningo nekilnojamųjų objektų statybos proceso, atskleidžia ir skelbia apie ydingus statybų verslo modelius, nesąžiningas statybas.

Šiuos tyrimus atlieka du asociacijos pasamdyti advokatai.

– Kada jūsų asociacija įsteigta, kiek turi narių?

– Veikiame jau penktus metus. Įsteigti asociaciją privertė bylinėjimasis dėl vienos statybos, kurioje viešąjį interesą galėjome ginti tik nevyriausybinės organizacijos vardu.

Kol kas asociacija turi keliolika narių, tačiau sulaukiame vis daugiau prašymų apginti žmonių interesus, kuriuos pritariant valdžios institucijoms pažeidžia pelno besivaikantys nekilnojamojo turto plėtotojai.

– Dėl kokių kitų objektų asociacija atlieka savo tyrimus?

– Aiškinamės Kauno rajone, Vaišvydavos tvenkinio apsaugos zonoje, padarytus pažeidimus statant individualius namus.

Atskleidėme, kad Vilniaus mieste, Tarandėje, vienbučio sklypo vietoje projektuojamas daugiabutis. Įrodinėjame, kad Palangoje, Daujoto gatvėje, toks daugiabutis jau pastatytas neteisėtai.

Aiškinamės Palangoje vietoj buvusios Seimo poilsiavietės statomų gyvenamųjų namų teisėtumą. Nagrinėjame Klaipėdos gyventojų skundą dėl ant greta esančio namo stogo įrengtos vaikų žaidimų aikštelės.

Leido statyti, po to liepė nugriauti

Kad Lietuvoje galioja dvejopi standartai, rodo šią savaitę Nidoje pasirodžiusi sunkioji technika.

Pradėtas griauti vienas populiariausių Kuršių nerijoje restoranų „Nidos seklyčia“ (nuotr.). Stiklo galerija sujungtų dviejų namų komplekse įsikūrė svečių namai, informacinis centras, 32 vietų konferencijų salė – viskas virs nuolaužų krūva.

Teismai patvirtino, kad „Nidos seklyčios“ savininkai dėl nustatytų pažeidimų nekalti, – už juos tiesiogiai atsakingos projektą derinusios, statybos leidimą išdavusios valstybės institucijos.

Savininkai dar bandė ginti savo turtą, kuriam įsigyti net buvo gauta Europos Sąjungos parama. Aplinkos ministerijai siūlytoje taikos sutartyje nurodyta, kaip ištaisyti trūkumus negriaunant statinių, bet ji nesutiko.

Į teismą dėl nuostolių atlyginimo neva nelegaliai iškilusių statinių savininkai galės kreiptis tik savo lėšomis juos nugriovę. Kompensaciją teks sumokėti statybą laiminusioms valstybės įstaigoms. „Nidos seklyčios“ savininkai valstybei rengia 2,5 mln. eurų ieškinį.

Papildyta Prokuratūros komentaru

Atsižvelgiant į šiandien viešai išplatintą publikaciją apie privačios nuosavybės teise fiziniam asmeniui priklausantį statinį, esantį Meilės alėjoje, Palangoje ir tendencingai šioje publikacijoje pateiktą informaciją apie prokuratūros atliktą tyrimą dėl galimybės ginti viešąjį interesą, prokuratūra primena ir dar kartą pabrėžia, kad teisinį pagrindą taikyti viešojo intereso gynimo priemones prokuratūra turi tik tuomet, kai yra nustatomi teisės aktų pažeidimai. 

Šiuo konkrečiu atveju po du kartus atlikto itin detalaus ir išsamaus visų šių statybų aplinkybių tyrimo, kurie aukštesniųjų prokurorų buvo tikrinti keletą kartų, konstatuota, kad minimas statinys pajūryje iškilo jo savininkui įvykdžius visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, sąlygas bei teismo įpareigojimus. Pabrėžtina ir tai, kad gavus Palangos miesto savivaldybės skundą dėl 2020 m. rudenį priimto Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo, šis nutarimas buvo patikrintas Generalinėje prokuratūroje ir paliktas galioti, kaip teisėtas bei pagrįstas. Susipažinusi su Generalinės prokuratūros nutarimu Palangos miesto savivaldybė nepasinaudojo teise apskųsti šį nutarimą teismui. Į teismą su skundu kreipėsi Nacionalinė nekilnojamojo turto vartotojų asociacija. Prokuratūra primena pagrindinius tyrimo metu nustatytus faktus ir argumentus, kuriais yra grindžiamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso priemones.

• Statyba šiame sklype buvo pradėta dar 2007 m. spalio pabaigoje – lapkritį. Kiek vėliau, 2008 metais, ji buvo pripažinta savavališka, o dėl jos padarinių pašalinimo pradėtas teismo procesas. Po ketverių metų, 2012 m., teismas įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius – parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Kai šie teismo reikalavimai buvo įvykdyti, 2014 metais išduotas statybos leidimas statinio rekonstrukcijai įteisino 2007 m. spalį – lapkritį pradėtus statybos darbus. Tad po 2014 metais išduoto statybos leidimo vykę statybų darbai buvo ne naujų pradžia, o 2007 m. spalį – lapkritį pradėtų statybų tąsa.

• Remiantis aktualių teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, statinio rekonstrukcija yra ir tuomet, jei jos vykdymo metu pastato laikančiosios konstrukcijos iš dalies arba pilnai pakeičiamomis naujomis. Būtent tokia situacija, įvertinus visus reikšmingus sprendimui dokumentus bei duomenis, ir buvo konstatuota nagrinėjamu atveju – senųjų pamatų liekanos, pradėjus statybos darbus 2007 metų rudenį, pagal projekto sprendinius buvo pakeistos naujomis laikančiosiomis konstrukcijomis. Toks veiksmas atitinka rekonstrukcijos esmę.

• Teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai. Vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija čia yra galima, jokie kategoriški draudimai joje netaikomi. Šioje teritorijoje neleidžiami gyvenamosios paskirties statiniai.

• Norėdamas vykdyti tokioje teritorijoje esančio pastato ar jo likusios dalies rekonstrukciją, savininkas turi gauti savivaldybės išduodamą statybos leidimą, tačiau tam privalomos dvi esminės sąlygos. Pirmoji – Nekilnojamojo turto registre turi būti duomenys apie tai, kad pastatas arba išlikusi jo dalis nustatyta tvarka yra įregistruota šiame Registre ir iki statybos pradžios niekuomet nebuvo iš jo išregistruota.Tyrimo metu buvo nustatyta, kad tiek teismų sprendimais, priimtais 1996-1999 metais, tiek pačios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pozicijoje, pateiktoje teismams, buvo konstatuota, kad senasis pastatas 1993-1994 m. buvo nugriautas tik iki pamatų. Tai reiškia, kad likę senieji pamatai pagrįstai ir teisingai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, šių pamatų rekonstrukcija, kuri, kaip jau minėta, prasidėjo 2007 m., buvo galima.Antroji sąlyga – statinio savininkas turi būti sudaręs ilgalaikę valstybinės žemės, kurioje yra statinys, nuomos sutartį. Tokia sutartį 99 metams Klaipėdos apskrities viršininko administracija su statinio savininku pasirašė 2005 m. gegužę.
• Šis privatus nekilnojamo turto objektas, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gali būti naudojamas tik kaip negyvenamosios paskirties poilsio aptarnavimo (rekreacinis) pastatas, todėl gyventi jame, nei nuolat, nei laikinai, nėra galima. Užtikrinti statinio naudojimo pagal paskirtį kontrolę yra Palangos miesto savivaldybės savarankiškoji funkcija.