Prievarta tik sukeltų pasipriešinimą šalyje

Ekspertai tokį pareiškimą kritikuoja, sakydami, kad prievarta tik sukeltų pasipriešinimą ir „kovidinė" situacija tik pablogėtų. Jų teigimu, tokiais pasisakymais G.Landsbergis dangsto savo nevisavertiškumo kompleksus.

Dar pirmojo karantino metu lauke prieš žiniasklaidos atstovus stovėjęs G.Landsbergis abejojo, „ar Vyriausybė, paskelbdama karantiną, neviršijo savo įgaliojimų", ir taip pat pasiūlė svarstyti, ar nereikėtų įvesti nepaprastosios padėties.

Po kurio laiko garsiai pagalvojo, ar nereikėtų sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pozicijoje pakeisti krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu.

Kai konstitucinės teisės specialistai idėją apie nepaprastąją padėtį sudirbo, G.Landsbergis mušė sau į krūtinę dievagodamasis, kad jos įvesti nė nesiūlęs: „Tik teisinę problemą esą iškėlė."

Tačiau atėjus žiemai, jau Užsienio reikalų ministerijoje įsikūręs G.Landsbergis vėl kalba apie nepaprastąją padėtį. Beveik grasinančiai įspėja: „Nepaprastoji padėtis mandagų perspėjimą paverčia įpareigojimu, kad Vyriausybė tada jau gali nurodyti žmonėms, jų išėjimas iš namų gali būti griežčiau ribojamas, jeigu jis pažeidžiamas, numatomos kitos priemonės." (BNS, 2020 12 17)

G.Landsbergio idėją dėl nepaprastosios padėties palaiko ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pasak kurios, tokios griežtos priemonės gali prireikti, jei dabartinės nepasiteisintų.

Baisus įstatymas

Kas gi yra ta nepaprastoji padėtis?

Nepaprastosios padėties įstatymas numato teisę Seimui (o tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais ir Respublikos prezidentui, kuris kartu dėl to privalo sušaukti neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo; Seimas patvirtina arba panaikina prezidento sprendimą) griebtis tiesiog drastiškų policinių sprendimų.

Pavyzdžiui, galima būtų paskelbti komendanto valandą - paros laiką, kai draudžiama būti viešose vietose be specialaus leidimo ir asmens dokumentų. Pastarųjų neturintys asmenys gali būti sulaikomi, kol bus nustatytas asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms. Specialųjį leidimą išduotų Viešosios tvarkos apsaugos komendantūra - valstybės institucija, sudaryta iš vidaus reikalų sistemos, Valstybės saugumo departamento pareigūnų, krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir valstybės tarnautojų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų ir Lietuvos šaulių sąjungos narių.

Galima net rekvizicija - atlygintinas negrąžintinas turto paėmimas iš savininko visuomenės poreikiams, atlyginant turto vertę jo savininkui po nepaprastosios padėties atšaukimo.

Gali būti numatyta, kad nepaprastosios padėties metu, siekiant pašalinti ekstremalios situacijos ar krizės padarinius ar užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, komendantūros pareigūnai turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be jo sutikimo.

Taip pat gali būti numatyta, kad ieškoti, gauti, skleisti informaciją apie ekstremalią situaciją ar krizę, arba valstybės institucijų ir pareigūnų, komendantūrų veiksmus leidžiama tik atitinkamų valstybės institucijų vadovų sutikimu ar leidimu.

Priklausys nuo Seimo užmačių

Štai kokiomis galimomis baisybėmis grasina dviejų valdančiųjų partijų lyderiai. Tiesa, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, irgi konservatorius, Laurynas Kasčiūnas užtikrino, kad pačių drastiškiausių priemonių tikrai nebus griebtasi. Tikrai nebus taip, kad bus uždarytos maisto parduotuvės, nevažiuos viešasis transportas, tikėtina, kad žmonėms nebus draudžiama važiuoti ir į darbą. Tiesa, jei bus paskelbta komendanto valanda, be specialaus leidimo jos galiojimo metu tai daryti būtų draudžiama.

„Teoriškai teisės akte dėl nepaprastosios padėties būtų labai aiškiai surašyta, kas ką gali ir kas ko negali. Nėra taip, kad, jei bus įvesta nepaprastoji padėtis, bus įvestos visos įstatyme numatytos priemonės. Visos galimybės žmonėms judėti priklausytų nuo Seimo sprendimo, todėl dabar negaliu spekuliuoti, ar žmonės galėtų vykti į darbus, ar ne. Savaime aišku, būtinų profesijų atstovai - gydytojai, policininkai ir pan. - tikrai dirbtų, žinoma, tikrai nebus uždarytos maisto prekių parduotuvės. Nepaprastoji padėtis gali būti su komendanto valanda, gali būti - be. Tikslas būtų žmonių susibūrimus, judėjimus mažinti, o ne darbus drausti", - dėstė L.Kasčiūnas.

Baigsis blogai

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo ekspertas, buvęs Krašto apsaugos departamento generalinis direktorius ir krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius sako, kad įvairių šalių praktika rodo, jog nepaprastosios padėties įvedimas baigiasi bloguoju.

„Žmonės visada į suvaržymus reaguodavo pasipriešinimu ir jie būdavo neefektyvūs. Nepaprastoji padėtis būtų neefektyvi ir Lietuvoje.

Lietuvoje ir visur kitur reikia siekti ne prievartos, o visuomenės bendradarbiavimo, kuris yra pasiekiamas gera komunikacija, o ne draudimų ir gąsdinimų priemonėmis. Tokios priemonės yra ne kas kita, kaip politinės komunikacijos krachas ir valdžią turinčių asmenų demonstravimas, kad jie nesugeba nustatyti ryšio su žmonėmis, kuriuos valdo. Ir noras pademonstruoti galią, įbauginti.

Gali kilti noras įsakyti visiems užsirakinti namuose ir leisti tik tam tikromis valandomis išeiti nusipirkti maisto, tačiau prie kiekvieno žmogaus policininko juk nepamatysi.

Kas atsitiko Rusijoje, kai buvo paskelbtas karantinas? Policija senukus grūdo atgal į namų laiptines, Indijoje mušė lazdomis, Taivanyje - specialiais vamzdžiais. Tačiau rezultatas buvo niekinis. Lygiai tas pats bus Lietuvoje", - prognozavo ekspertas.

Slapti kėslai

Tad kodėl G.Landsbergis vis kalba apie nepaprastąją padėtį. Pasak A.Butkevičiaus, turėti pakančią ir viską vykdančią visuomenę yra sena konservatorių svajonė.

„Tada bus galima prasukti dar vieną „Mažeikių naftos" pardavimą, pastatyti vėjo malūnėlių parką Baltijos jūroje, taip nugvelbiant krūvą pinigų ar pasiskolinant milijardus su 10 proc. palūkanomis.

Kinai tokią sistemą vadina „plėšti gaisro metu". Sukeliama isterija, su žmonėmis nekomunikuojama, o tada kenksmingi savanaudiški veiksmai teisinami kuo tik nori - karu, maru, pandemija, nepaprastąja padėtimi", - reziumavo A.Butkevičius.

Situaciją komentuoja psichologas, eksparlamentaras, rašytojas Vytautas ČEPAS:

Apie nepaprastąją padėtį prabilęs G.Landsbergis išoriškai atrodo mielas ir malonus vaikinas, moterims, ypač senyvo amžiaus, patinka - pleibojus, turintis šeimą, daug vaikų, mokantis pakalbėti. Tačiau jį mėgstantys neturi kritiško mąstymo. Sveiko kritiško mąstymo - ne neigiančio skiepus ar to, kad Žemė yra apvali.

Jie pamiršta, kad G.Landsbergio iškilimą nulėmė jo senelio veikla ir dabartinė įtaka. Senelio dėka atsirado jaunuolis, kuris lyg ir visur tinka, tačiau konkretūs atvejai parodė, kad jis nelabai kur ir tinka. Partijos lyderis, kuris iš esmės nevadovauja partijai. Vadovauja Ingrida Šimonytė, kuri net nėra partinė.

G.Landsbergis jaučiasi užspeistas į kampą. Jis nėra kvailas, suvokia, kad jo galimybės yra ribotos. Kad reikalingi ryžtingi sprendimai, o jų priimti negali, nes realiai partijai nevadovauja. Savaime suprantama, kad esant tokiai situacijai žmogus nori parodyti tam tikrą galią - kad ir jis kažką gali. Gali, kaip Vyriausybės narys paveikti nepaprastosios padėties įvedimą, kad žmonės galėtų judėti tik su leidimais, arba bent apie tai kalbėti ir formuoti nuomonę. Nori pasirodyti ryžtingu, kad nuo jo valstybėje labai daug kas priklauso.

Norint tapti tikru partijos lyderiu, reikia pradėti nuo politikos dugno - nuo savivaldybės nario ar net kokio postelio savivaldybėje. Dabar, kai jis partijos pirmininko postą „paveldėjo" ir su politika turi bendro tik tiek, kad kurį laiką pabuvo europarlamentaru, neįsivaizduoja viso to, kas vyksta politikoje, nesuvokia situacijų, tik iš pasakojimų.

Kaip toje Petro Cvirkos pasakoje, kur tėvas sūnų mokė būti kalviu, tačiau liepė nieko nedirbt, nes darbas sunkus. Tik žiūrėk ir mokykis. Kas iš to išėjo? Išmoko tik šnipštą daryti - kaitinti geležį ir įkišti į vandenį.

Taip ir su G.Landsbergiu. Žmogus iš apačios turi lipti į viršų ir pats daryti, o ne tik stebėti ir klausytis. Tos jo kalbos apie nepaprastąją padėtį gali būti tik bandymas paslėpti savo nevisavertiškumo kompleksus.

Interviu su Seimo nariu, psichiatru, buvusiu valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovu Aurelijumi VERYGA:

- Valdantieji dabar nuolat gąsdina, kad gali tekti įvesti nepaprastąją padėtį. Ar buvo spaudimas ją įvesti, kai valdžioje buvo jūsų koalicija?

- Buvo kalbama tada apie ją. Nežinau, ar tai galima pavadinti spaudimu, bet Vyriausybė buvo kritikuojama. Turbūt prisimenate ir tai, kad tuometinė opozicija piktinosi, jog Vyriausybė be Seimo žinios priėmė visokių apribojimų, sakė, kad Seimas nori dalyvauti proceso valdyme.

Turbūt todėl ir buvo kalbama apie nepaprastąją padėtį, nes ją įveda Seimas. Tačiau ketvirtadienį buvo įdomi situacija: kai per Vyriausybės valandą buvo kalbama apie COVID-19 suvaldymą, Vyriausybės nariai konstatavo, kad Seimas tik bus supažindintas ir niekur nedalyvaus. Kitaip tariant, viena yra šnekama, kai nereikia priiminėti sprendimų, kita - kai pačiam reikia juos priimti.

Apie nepaprastąją padėtį mūsų Vyriausybė niekada nekalbėjo.

- Pirmasis apie ją prabilo G.Landsbergis, kuris dabar yra užsienio reikalų ministras. Ar tai yra užsienio reikalų ministro valdymo sritis? Ar, pavyzdžiui, Linas Linkevičius tokius klausimus reguliuodavo?

- Matyt, G.Landsbergis apie tai kalba ne kaip ministras, o kaip partijos lyderis. Nes logiškiausia apie tai būtų kalbėti vidaus reikalų ar krašto apsaugos ministrui, nes ir kariuomenę reikėtų pasitelkti.

- Vienas psichologas iškėlė versiją, kad G.Landsbergis tokiais pasisakymais dangsto savo nevisavertiškumo kompleksą, nes postą paveldėjo, net nėra tikras partijos lyderis. Kokia jūsų, kaip psichiatro, nuomonė apie tai?

- Na, nelabai galiu komentuoti kitos partijos vadovo skyrimą, tai yra jų reikalas. Juo labiau negaliu komentuoti žmonių psichikos būklės, man to neleidžia profesinė etika. Manau, šituos reikalus reikia vertinti politiškai, o ne psichiatriškai.

Politiškai galiu pasakyti, kad nepaprastosios padėties nereikia, o taip kalbantys nepasako daug kitų dalykų, pavyzdžiui, kas tada lauktų. Juk tada būtų galima ir žiniasklaidos laisvę suvaržyti, ir, pavyzdžiui, nustatyti, kad iš namų be leidimo niekur nebūtų galima išeiti. Kai įvedama nepaprastoji padėtis, viską galima nustatyti.