Prekybininkai apie naują mokestį – jis atsisuks kitu galu

Valdantieji tokias kalbas ir tyrimus vadina spekuliacija – esą stambiausi prekybininkai mokesčius turės sumokėti savo, o ne gyventojų sąskaita. Valdančiųjų noras pažaboti stambiųjų įmonių apetitą gali atsisukti bumerangu.

Siekiama, kad 1 procento mokestį mokėtų visi prekybininkai, kurių apyvarta perlipa 2 milijonus eurų per mėnesį. Tačiau prekybos įmonių asociacijos užsakymu atlikti tyrimai rodo, kad siūlomas mokestis gali suduoti smūgį šalies ekonomikai – esą brangs prekės, o kentės skurdžiausi.

Tarp apklaustųjų komerciniai šalies bankai, Lietuvos bankas, Finansų ministerijos atstovai ir akademikai.

Apklaustųjų manymu, jau pirmais metais daugiau kaip 80 procentų mokesčio naštos bus perkelta ant gyventojų pečių, dešimtadalį prisiims įmonės, o likusią dalį teks padengti tiekėjams:

„Nelabai įkandamos kainos, nuvažiuoji į Lenkiją, palygini kai kurių prekių kainas ir žymiai ten pigiau nei čia.“ „Apmokestins, reiškia, viskas pabrangs.“ „O tai kada gi jie nenugulė?

Visada nugula, apie tai net kalbos nėra.“ „Pažiūrėkite, į antkainius, kokios akcijos. Tai iš kur tas akcijas jie daro? Grynai iš žmonių, ant vienų kainų uždeda, kitur meta antkainius. Gi mes matome, aš kiekvieną dieną lankausi.“

Pasak ekspertų, dėl stambios prekybos mokesčio labiausiai nukentės skurdžiausiai gyvenantys žmonės. Mat Lietuvoje išlaidos maistui ir nealkoholiniams gėrimams sudaro daugiau nei penktadalį visų namų ūkio išlaidų. Be to, toks mokestis esą palies ne tik stambius, bet ir smulkesnius prekybininkus: buitinės technikos, telekomunikacijų parduotuves.

Dėl to esą pabrangs ne tik maistas, bet ir namų apyvokos daiktai, elektronika. „Kainos gyventojams visiems kils, jos kils 13 procentų daugiau nei kiltų, jei šis mokestis nebūtų įvestas.

Tai vidutinė šeima per mėnesį išleidžia 400 eurų maisto produktams, per metus išleidžia 4800 eurų maistui, ir prie to mokestis dar 40 eurų padidintų išlaidas“, – sako analitikas Titas Budreika. Prekybos įmonių asociaciją  naująjį mokestį prilygina PVM mokesčiui, kuris esą nugula ant paprastų gyventojų pečių.

O Lietuvoje maistui taikomas PVM ir taip yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. „Europos Sąjungoje vidutinis PVM maistui yra 12,5 procento, Lietuvoje 21 procentas. Ir mes norime, kad maistas būtų pigus.

Lenkijoje, į kurią dabar lygiuojamės tarsi su šitu mokesčiu ,PVM mokestis yra 5 procentai. Tai mes iš tikrųjų visiškai patys save įvarome į kampą ir po to pliekiame dėl tų kitokių kainų“, – pasakoja asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Tuo metu valdantieji tokias prekybininkų kalbas apie galimą prekių brangimą vadina spekuliacijomis ir gąsdinimais, esą įmonės nerizikuos savo klientais ir kainų nekels. Maža to, įmonės bus priverstos tarpusavyje konkuruoti.

„Tikrai įstatymas yra nukreiptas į stambiausius ir rinka yra daug didesnė nei vien tiktai prekybos tinklai. Ir prekybos tinklai turės konkuruoti ir su smulkesniu verslu, kuris tų kainų neleis didinti. O konkurencija yra pagrindinis variklis ir aš tikiu konkurencija“, – mano Seimo narys Tomas Tomilinas.

Didžiules audras sukėlė siūlymas apmokestinti ne tik stambiuosius prekybininkus, bet ir bankų turtą. Lietuvoje per ketverius metus lietuviams būsto paskolos pabrango pusantro karto.

Negana to, lietuviams tarptautinių bankų taikomos būsto paskolų normos yra gerokai didesnės už vyraujančias eurozonoje.

Lietuvoje vidutinė palūkanų norma siekia 2,3 procento, o euro zonoje – 1,8 procento. Už vartotojiškas paskolas bankai iš lietuvių plėšia dar daugiau, dažnoje Europos valstybėje sunkiai suvokiamus 12-16 procentų ar net daugiau.

„Europoje pinigai kainuoja 0 procentų, o iš Lietuvos vartotojų bankai paima 2,5, dažnai 3, 5, 8, 10, 20 procentų. Taip sakant nėra ribų. Ir jeigu mes dar uždėsime mokestį koncentruotoje rinkoje, tai nėra kaip nuo bankų vyravimo apsiginti vartotojui. Tai, be abejo, tos paslaugos pabrangs“, – pasakoja asociacijos vadovas Kęstutis Kupšys. 

Tiesa, po kilusio didžiulio ažiotažo valdantieji jau ėmė siūlyti alternatyvą bankų turto mokesčiui. Seime užregistruotas siūlymas padidinti pelno mokestį kredito įstaigoms. Tokiu atveju pelno mokestis bankams didėtų nuo 15 iki 22 procentų.

Tokią alternatyvą bankų turto mokesčiui, panašu, palaiko ir Finansų ministerija.