Pavogta savivalda, arba Kaip važiuoti per Klaipėdos sankryžas, sprendžia aukščiausiosios Lietuvos valdžios biurokratai

Jį valdė Vilnius. Tiksliau, Turto bankas, esantis Vilniuje. Atidavė tai, kas ir taip mums priklausė. Toks liūdnas džiaugsmas apima.

Jau prieš pusantro šimto metų tame pastate veikė Klaipėdos rotušė. O lygiai prieš šimtą metų ten dirbo ir Klaipėdos krašto seimelis.

Daug visokių reikalų tada jis sprendė. Seimelio kompetencijai priklausė civilinių, baudžiamųjų, žemės ūkio, miškų, prekybos įstatymų leidyba, tikybos, švietimo, sveikatos apsaugos reikalai, socialinė apsauga ir darbo santykiai, teismų organizacija, krašto viešieji finansai bei turtai, mažumų apsauga ir kt.

Tokia savivalda buvo prieš šimtą metų. Dabar ne tie laikai.

Dabar net lentelių su žaliosiomis rodyklėmis prie Klaipėdos šviesoforų be centrinės valdžios leidimo Klaipėdoje negalima pakabinti.

Situacija išties daugiau negu kvaila.

Pasiūlymas visoje Lietuvoje panaikinti žaliąsias rodykles ir uždrausti sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui atsirado dar 2014 metais. Jo iniciatorė buvo Susisiekimo ministerija.

Tokia idėja gimė po abejotino tyrimo, atlikto Kaune. Neva buvo įsitikinta, kad tai kenkia eismo saugumui. Dar žanrui paryškinti buvo pasitelktas amžinas Lietuvos valdininkų argumentas - to reikalaująs Briuselis.

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus priežasčių, kodėl taip nutiko, siūlo pradėti ieškoti nuo tada, kai pono susisiekimo ministro Roko Masiulio laikais Kaune buvo sukurta Transporto kompetencijų agentūra.

Prieš metus Vyriausybė uždraudė žaliąsias rodykles. Visos savivaldybės uoliai įvykdė Vyriausybės sprendimą ir lenteles nukabino.

Įsitikinusi, kad toks sprendimas didesnių miestų sankryžose tiesiog paralyžiuoja eismą ir sukelia milžiniškas spūstis, o eismo saugumo nepagerina, Vyriausybė jau po savaitės šį savo sprendimą atšaukė.

Tačiau taip paprastai savivaldybėms grąžinti lentelių nebeleido. Nutarė, kad nuo šiol, norint pritvirtinti rodyklę prie šviesoforo, nesvarbu, kuriame Lietuvos mieste ar miestelyje jis šviestų, reikia gauti Susisiekimo ministerijos leidimą.

Susisiekimo ministerija šį titanišką darbą pavedė atlikti kitai labai rimtai institucijai - Susisiekimo ministerijai pavaldžiai Transporto kompetencijų agentūrai (TKA). Ši visus metus uoliai derino kiekvieną Lietuvos žaliąją rodyklę. Pasibaigus metams paskelbė derinimų ataskaitą.

TKA informavo Lietuvos visuomenę, kad per 2020 metus savivaldybės pateikė 267 prašymus iš naujo įrengti žaliąsias rodykles. Iš jų buvo patenkinti net 107 prašymai.

Gerokai daugiau kaip pusę prašymų nacionaliniai valdininkai atmetė.

Nesuprasi, kokiais motyvais vadovaudamiesi ir kaip jie tai darė. TKA pranešime sakoma, kad apie 40 procentų prašymų buvo atmesta dėl blogo matomumo sankryžose.

Taip ir lieka neaišku, ar nacionaliniai valdininkai surengė 267 išvažiuojamuosius posėdžius į pačias įvairiausias Lietuvos sankryžas, kad įsitikintų savo teisumu.

Greičiausiai ne. Sprendimai "iš lempos" buvo priimami Kauno kabinetuose, mat būtent Kaune yra įsikūrusi visų galų meistrė - Transporto kompetencijų agentūra. Beje, šioje įstaigoje dirba 80 tarnautojų. Dėl visos Lietuvos šviesoforų tikrinimo, matyt, išaugo darbo krūvis, todėl ir jų atlyginimai pastaruoju metu smarkiai kilo. Pavyzdžiui, šios kontoros padalinių vadovų alga per dvejus metus padidėjo nuo 1 971 euro iki 2 900 eurų.

Kaip tokią susidariusią situaciją vertina Klaipėdos miesto politikai ir miesto Savivaldybės administracijos pareigūnai?

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus priežasčių, kodėl taip nutiko, siūlo pradėti ieškoti nuo tada, kai pono susisiekimo ministro Roko Masiulio laikais Kaune buvo sukurta Transporto kompetencijų agentūra.

Pagal kieno dūdą šokam?

"Kai paaiškėjo, kad jokio kategoriško Briuselio imperatyvo dėl žaliųjų rodyklių Lietuvoje nėra, kyla klausimas, pagal kieno dūdą mes čia šokam ir pagal kieno botagą turim jas nuimti, o nenuėmę - per nagus gauti", - dėl žaliųjų rodyklių istorijos piktinasi Klaipėdos meras V. Grubliauskas.

Anot jo, garsiai nuėmus, dabar reikia patylomis grąžinti - Transporto kompetencijų agentūra pati ėmė glaistyti visus kilusius nesklandumus.

"Kovojame dėl kiekvienos rodyklės, įrodinėjame, kad tai palengvins eismą ir saugumas bus užtikrintas. Kažkas teisingai sakė, kad sėdint Kaune visos sankryžos vienodos", - liejo emocijas V. Grubliauskas.

Anot jo, taisyklės rašomos tiems, kurie jų laikosi. Lietuvoje buvo savivaldybių, kurios kai kuriose sankryžose rodyklių nenuėmė ir niekas jų už tai nenubaudė, nors buvo grasinama.

"Klaipėda, nors ir suprasdama, kad tai sukels daug chaoso, drausmingai vykdė pavedimus, rodykles nuėmė, o po to teko kovoti ir įrodinėti TKA, kad jų reikia, - sako meras. - Reikėtų tą rūpestį numesti nuo TKA, palikti kiekvienai savivaldybei nuspręsti ir prisiimti atsakomybę už transporto saugumą, juo labiau kad tai neprieštarauja jokiems teisės aktams. Tačiau tada darbo netektų dalis biurokratų."

Anot V. Grubliausko, agentūra neretai laikėsi pozicijos, kad saugumą gali užtikrinti tik papildomos šviesoforų sekcijos, o joms įrengti jau skiriamos visai kitos lėšos.

"Lengva priiminėti sprendimus, kurie tau nieko nekainuoja", - piktinasi V. Grubliauskas. Pasak mero, didžiausi nuostoliai yra ne sumos, skirtos toms žaliosioms rodyklėms nuimti ar pakabinti, o žmonių laikas, kurį jie sugaišo laukdami posūkio į dešinę.

"Aš nesakau, kad visi TKA argumentai yra neteisingi, kai kuriose sankryžose, kaip visi jau mato, atsirado naujas, šiuolaikiškas eismo reguliavimas", - sako V. Grubliauskas.

Anot jo, siekiama, kad eismas mieste būtų kuo patogesnis. Kur dar galima, bus bandoma kovoti dėl žaliųjų rodyklių, o kitur įrengiamos papildomos sekcijos.

"Jeigu žaliosios rodyklės trukdys šiuo metu pradėtai diegti moderniai eismo valdymo sistemai, vadinamajai žaliajai bangai, be abejo, jas reikės pakeisti į papildomas šviesoforų sekcijas", - sako V. Grubliauskas.

Dubliuojamos funkcijos

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus sako, kad dėl atsakomybės už saugų eismą susiklostė įdomi situacija.

Teisės aktuose parašyta, kad mieste už eismo saugumą atsako savivaldybės administracijos direktorius, tačiau žaliųjų rodyklių klausimas buvo išskirtas ir jį spręsti pavesta TKA.

"Mes viską darėm pagal galiojančią tvarką, gal tų rodyklių sugrąžinimas šiek tiek ir užtruko, tačiau tam reikėjo atlikti didelį darbą. Reikėjo išmatuoti transporto srautus, šviesoforų fazes, fotografuoti su dronais", - sako R. Mockus. Anot jo, iki nuėmimo Klaipėdoje buvo 106 rodyklės. Vėliau buvo teikti prašymai sugrąžinti 49 rodykles. TKA leido sugrąžinti 25.

"Sutinkame, kad gal ir buvo perteklinių rodyklių, dabar prioritetas bus teikiamas šviesoforų sekcijoms", - sako R. Mockus.

Anot jo, aišku, kad metalinės rodyklės kai kuriais atvejais yra efektyvesnės nei šviesoforų sekcijos, tačiau argumentus dėl metalinių rodyklių sugrąžinimo susilpnino ir pandemija. Transporto eismas mieste tapo ne toks intensyvus.

"Be to, mes neturime tiek resursų, kad parengtume medžiagą TKA.

Samdėmės kolegijos studentus, reikia penkių žmonių, kad skaičiuotų srautus kiekvienoje sankryžoje: automobilius, sunkvežimius, pėsčiuosius, dviratininkus", - vardija R. Mockus.

Anot jo, dabar bus teikiamas prioritetas šviesoforų sekcijų įrengimui. Juo labiau kad mieste pradedama diegti žalioji banga.

"Nauja eismo valdymo sistema keičia viską iš esmės, dėl to jau Minijos gatvėje atsisakėme planų sugrąžinti kelias žaliąsias rodykles", - pripažįsta R. Mockus.

Kadangi Savivaldybė per artimiausius dvejus metus planuoja įdiegti žalią bangą trijose pagrindinėse per Klaipėdos miestą išilgai besidriekiančiose magistralėse, gali atsitikti ir taip, kad dalį į sankryžas sugrąžintų žaliųjų rodyklių vėl teks nuimti.

"Jau prasidėjo žaliosios bangos įgyvendinimas, įrangos pirkimas, todėl dėl žaliųjų rodyklių nebėra tikslo toliau judėti", - sako R. Mockus.

Net Sovietų Sąjungoje taip nebuvo

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Tuma visa tai pavadino "protu sunkiai suvokiama situacija".

"Sunku patikėti, kad šiais laikais dar taip įmanoma. Sovietų Sąjungoje tokio biurokratizmo nebuvo. Keista, kad Lietuvos savivaldybių asociacija iki šiol tyli", - stebisi miesto Tarybos narys.

Klaipėda turi savo saugaus eismo ekspertus, Savivaldybės specialistus, kurie patys ir turi tvarkytis.

A. Tuma neatsistebi, kaip kažkoks valdininkas, sėdintis šiltame kabinete Vilniuje ar Kaune, gali žinoti mūsų miesto specifiką.

"Gavę iš Klaipėdos savivaldybės saugaus eismo specialistų prašymą su visa informacija apie sankryžą (jos aprašą, vaizdo įrašus iš visų pusių ir net dronais nufilmuotą) jis sprendžia, ar, pavyzdžiui, Smiltelės ir Laukininkų gatvės sankryžoje reikia lentelės su žaliąja rodykle, ar ne, - pastebi pašnekovas. - Absurdų absurdas.

Tai žeidžia klaipėdiečių bendruomenę, todėl miesto Savivaldybė turėtų imtis ryžtingų veiksmų, kad ši nesąmonė kuo greičiau baigtųsi. Jeigu būtų paruoštas kreipimasis į Vyriausybę su reikalavimu atšaukti sprendimą, manau, miesto Tarybos nariai tikrai jam pritartų."

Lietuvos žmonės net nepastebėtų, jei 80 darbuotojų turinti įstaiga būtų likviduota. A. Tuma sako, kad eismo kokybė Lietuvos miestuose ir miesteliuose nuo to tik pagerėtų. Ir dar būtų sutaupyti apie 2 milijonai eurų.

Trūksta ambicijos ir noro

Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė sako akivaizdžiai matanti, kad Klaipėdos miesto vadovams trūksta ambicijos ir noro būti ne tik vykdytojais, bet ir sprendimų iniciatoriais.

"Savivaldybės taryba turi teisę inicijuoti Vyriausybės nutarimus, tai galėtų ir privalėtų šia galimybe naudotis.

Taip pat yra Savivaldybių asociacija - per šį junginį taip pat galima inicijuoti teisės aktus, suteikiančius daugiau teisių savivaldai.

Tačiau panašu, kad mūsų miestas neturi tikro šeimininko - meras nė piršto nepajudino, kad, pavyzdžiui, Klaipėdos karališkasis paštas taptų miesto nuosavybe, - savo mintimis dalijasi Nina. - Dabar jis irsta visų akyse. Lygiai ta pati istorija ir dėl Mažojo balandžių pašto - o juk jame nyksta unikalus klaipėdiečių menininkų sukurtas interjeras."

"Esame ne duobėje, o šulinyje"

Neįvardinta panorusi likti viena miesto Tarybos narė pabrėžė, kad šios temos nekomentuos, nors, jos manymu, ji bus labai gerai skaitoma.

"Pasakysiu tik tiek: mes Klaipėdos mieste turime Transporto skyriui vadovaujantį asmenį, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo, niekada jo neturės, net nežinau dėl kokių priežasčių (o gal ir žinau), žmogų, kuris nėra išsilaikęs Keleivių vežimo kelių transportu profesinės kompetencijos Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie LR susisiekimo ministerijos egzamino, kurį laiko visi, norintys dirbti transporto vadybininkais.

Net nežinau, ką komentuoti. Teko kažkada man tą egzaminą laikyti, ir tik išmokusi ir suvokusi tiek teisės aktų, pamačiau, kad mes su transporto vadyba Klaipėdoje esame ne duobėje, o giliame šulinyje.

O ypač artima ir asmeninė draugystė su dabartine administracija lemia, kad ši persona yra neliečiama. Nenoriu komentuoti, tik suvokiu, kad mes galėtume pasiekti daug aukštesnį kompetencijų lygį, o tai leistų priimti teisingus sprendimus."

Asmeninės draugystės ryšius neigia

Klaipėdos administracijos direktorius Gintaras Neniškis sako, kad jam pradėjus vadovauti Savivaldybės administracijai, Transporto skyriaus vadovas jau ėjo savo pareigas.

"Skyriaus vadovui keliamus reikalavimus Rimantas Mockus atitinka, savo darbą atlieka. Taip pat skyriuje dirba ir daugiau specialistų, kurie atlieka savo fukcijas pagal turimas kompetencijas", - nenoriai miesto Tarybos narės išsakytas mintis komentavo G. Neniškis.

Anoniminių pareiškimų nekomentuoja

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas R. Mockus sako, kad anoniminių pareiškimų nekomentuoja.

"Aš dirbu, kaip yra nustatyta mano pareiginėse instrukcijose, jei nebūtų nustatyta, aš nedirbčiau", - nukirto R. Mockus.

Patenkino net pusę prašymų

Transporto kompetencijų agentūra buvo nevienodai teisinga visoms savivaldybėms. Labiausiai jai dėkingi turėtų būti klaipėdiečiai. Nes jiems iš 50 prašymų grąžinti rodykles ant šviesoforų ir taip sutvarkyti eismą buvo patenkinti net 25.

Turbūt belieka kojas bučiuoti už tokį gerumą. Nes, pavyzdžiui, vilniečiai gavo tik 9 leidimus iš 30.

58 atvejais TKA nurodė savivaldybėms įrengti papildomas šviesoforų sekcijas ir negaišti laiko su kažkokiomis niekingomis rodyklėmis.

Tiesa, pinigų tam reikalui nedavė. Jeigu savivaldybės tų papildomų pinigų turėtų, tai ir pačios puikiausiai žinotų, kuriose sankryžose papildomas sekcijas įrengti.

Jau daugiau kaip metus veikia ši absurdiška ir savivaldybes žeidžianti tvarka, patvirtinta Vyriausybės. Ir nėra jokių ženklų, kad būtų ruošiamasi ją atšaukti.

Rūpi ne kiti miestai, o Klaipėda

Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas VAITKUS:

Kiek šioje kompetencijų agentūroje yra kompetencijų, palikime spęsti Lietuvos piliečiams.

Pamenu tą patį laikotarpį, kai to paties ministro ministravimo laikais buvo siekiama jūreivių klausimus spręsti tame pačiame Kaune. Smagu nors tiek, kad ministrą bent jau nuo pastarojo sprendimo pavyko atkalbėti.

Ar nagrinėjant šią situaciją nekyla klausimas, ką veikė Lietuvos savivaldybės, kai net nuo 2014 metų buvo kalbama apie tai, kad Kelių eismo taisyklių naujoje redakcijoje planuojama nuo 2020 metų sausio 1 dienos pašalinti lenteles su žaliosiomis rodyklėmis?

Ar buvo taip sunku suprasti, kad ši diena X ateis ir tam reikia tinkamai pasiruošti, o gal iš anksto pateikti savo pastabas ir argumentus, nesutikti su absurdiškais projektais.

Nors džiūgaujama, kad vilniečiams buvo suteikta mažiau leidimų grąžinti žaliąsias rodykles, tačiau nepasakoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo viena iš tų, kuri nepuolė gaivališkai nurinkinėti rodykles, kaip tai buvo padaryta Klaipėdoje, o paskui pradėti aiškintis, kiek ir kokių rodyklių reikia grąžinti. Vilnius šioje situacijoje iš visų šalies didmiesčių pasielgė labiausiai principingai.

Man, kaip klaipėdiečiui, labiausiai rūpi ne kitų miestų, o Klaipėdos eismo organizavimas. 

Neabejoju, kad taip galvoja ir kiti miesto gyventojai. 2020 m. sausio 9 d. spaudoje buvo rašoma, kad "Klaipėdos mero pavaduotojas Arūnas Barbšys taip pat teigė, jog atsakingi valdininkai ir "Gatvių apšvietimo" specialistai šiuo metu analizuoja eismo laidumą sankryžose, kuriose buvo nuimtos žaliosios rodyklės, kad būtų aišku, kuriose iš jų tas papildomas lenteles reikėtų sugrąžinti".

Analizuoti reikia ne tada, kai yra pasekmės. Tai daryti reikia iš anksto, kad miesto gyventojai išvengtų neigiamų padarinių.

Manau, kad klaipėdiečiai, komentuodami gaivališką žaliųjų rodyklių nuiminėjimą mieste, o vėliau jų grąžinimą, atliekamus pasekmių tyrimus ir naujų sprendimų ieškojimus vos ne visus 2020-uosius metus, teisingai piktinosi dėl kamščių miesto gatvėse, dėl iš grafiko išsimušusių autobusų vėlavimo, dėl lėšų švaistymo rodyklėms nuimti, o vėliau vėl pakabinti.