Pandemijos smūgis ekonomikai: sukrėtimo neišvengsime

Žaibiškai plintanti liga smogė ne tik žmonių sveikatai, bet ir finansiniam stabilumui. Kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką, kiek laiko gali prireikti grįžti į įprastą padėtį? Lietuvos banko analitikų teigimu, šalies ekonomika didžiausią smūgį dėl COVID-19 protrūkio pajus šių metų antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais.

Tačiau jeigu viruso plitimas bus suvaldytas ir įgyvendintos ūkio stabilizavimo priemonės, jau kitąmet ekonomika galėtų grįžti į augimo kelią. Kaip tai paveiks verslą, ar žmonėms reikia taupyti, ar virusas pakenks II pakopos fonduose kaupiamoms pensijoms?

Kokie scenarijai?

Pirmas ir svarbiausias žingsnis, Lietuvos banko teigimu, yra fiskalinės priemonės, kurių ėmėsi Vyriausybė kartu su kitomis institucijomis.

"Šalies ir pasaulio ekonomika išgyvena beprecedentį šoką. Beprecedentis ir atsakas - centriniai bankai kartu su vyriausybėmis rengia ir įgyvendina iki šiol neregėto masto paramos verslui ir gyventojams priemones. Ir jei visi kartu - viešasis sektorius, verslas ir gyventojai - duosime bendrą adekvatų atkirtį virusui ir jo sukeltoms ekonominėms pasekmėms, turime galimybių šoką ekonomikai sutrumpinti", - teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak jo, išankstiniai įvairių šalių rodikliai signalizuoja, kad verslas itin jautriai sureagavo į koronaviruso pandemiją ir ekonomiškai skausmingas, bet neišvengiamas viruso plitimą stabdančias priemones.

Jau dabar akivaizdu, kad sukrėtimo neišvengs ir Lietuvos ekonomika, tačiau kiek jis truks ir kokio masto bus ekonominės šio šoko pasekmės, priklausys nuo to, kaip greitai pavyks sutramdyti pandemijos plitimą ir kokios priemonės tam bus panaudotos.

Lietuvos bankas atnaujino ir sudarė tris ekonominės raidos scenarijus: 1) staigaus nuosmukio ir ilgesnio atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 11,4 proc.) - U formos nuosmukis; 2) užsitęsusio nuosmukio ir atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP smunka 20,8 proc.) - ištęstos U formos nuosmukis; 3) staigaus nuosmukio ir greito atsigavimo scenarijus (2020 m. BVP nuosmukis - 3,4 proc.) - V formos nuosmukis.

Pagal pirmąjį U formos nuosmukio scenarijų, kuris šiuo metu laikomas baziniu, numatoma, kad Lietuvos eksporto apimtis sumažės panašiu mastu kaip ir pasaulinės finansų krizės metu 2009~m., o, kritus vidaus paklausai, t. y. namų ūkių vartojimui ir investicijoms, ekonomika atsigautų tik vidutiniu laikotarpiu.

Pagal antrąjį ištęstos U formos nuosmukio scenarijų dėl užsitęsusio visuotinio karantino dar labiau smuks vidaus paklausa ir tolesnė ekonomikos raida atkartos buvusią per praėjusį ekonomikos nuosmukį ir po jo. Tokiu atveju ekonomika visu prognozuojamu laikotarpiu negrįš į augimo kelią. Vis dėlto svarbu paminėti, kad šio scenarijaus išsipildymas yra menkai tikėtinas.

Pagal trečiąjį V formos nuosmukio scenarijų numatoma, kad Lietuvos užsienio paklausa sumažės šiek tiek mažiau nei 4 proc., tačiau greitas ir koordinuotas atsakas į viruso plitimą leis ekonomikai grįžti į normalias vėžes jau šių metų trečiąjį ketvirtį. Toks raidos scenarijus pagrįstas prielaida, kad koronaviruso protrūkis netruks ilgiau nei du mėnesius, o šalies Vyriausybei pavyks išsaugoti daugelį paveiktų įmonių ir darbo vietų.

2019 m. bankų sektoriaus rezultatai ir iki šiol sukauptos kapitalo atsargos rodo, kad bankai yra tinkamai pasirengę atlaikyti net ir reikšmingą nuostolį. Bankai pernai uždirbo beveik 333 mln. Eur pelno, kapitalo pakankamumo rodiklis per metus padidėjo nuo 18,6 iki 19,9 proc.

Atsižvelgus į pritaikytas priemones (kapitalo rezervų atlaisvinimą), jeigu susiklostytų itin nepalankios aplinkybės, bankai be išorės pagalbos galėtų atlaikyti 1,2 mlrd. Eur nuostolių nepažeisdami kapitalo reikalavimų. Panašius nuostolius Lietuvoje veikiantys bankai buvo patyrę per 2009 m. krizę.

SCENARIJAI. 2020 m. Lietuvos ekonomikos nuosmukis - neišvengiamas.

Lietuvos banko iliustracija

Paveiks eksportą

Verslumo ir eksporto plėtros agentūros "Versli Lietuva" Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas sako, kad dėl koronaviruso protrūkio pasaulyje geresniu scenarijumi Lietuvos paslaugų eksportas šiais metais galėtų smukti 10 proc., blogesniu - 25 proc.

"Jeigu ES, mūsų didžiausia eksporto rinka, susitrauktų 1 proc. šiais metais, lietuviškos kilmės prekių eksportas susitrauktų 2 proc., arba 291 mln. eurų.

Paslaugų eksporto atveju nuosmukis būtų didesnis - 10 proc., arba 1,2 mlrd. eurų, nes į paslaugų eksportą pakliūva kelionės, turizmas.

Šiuo atveju visą antrą ketvirtį turizmo sektorius nieko neeksportuos arba eksportuos minimaliai", - nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė V. Ivanovas.

Pasak jo, šiuo atveju Lietuva grįžtų į 2018 metų lygį. Tačiau jei ES ekonomika šiais metais smuks 5-6 proc., lietuviškos kilmės prekių eksportas turėtų susitraukti apie 17 proc. (2,5 mlrd. eurų), o paslaugų eksportas - 25 proc. (arba 2,9 mlrd. eurų). Pasak V. Ivanovo, taip būtų grįžta į 2017-ųjų eksporto lygį.

V. Ivanovo teigimu, labiausiai paveikiami sektoriai prekių eksporto srityje yra maisto ir gėrimų pramonė, tekstilė ir drabužiai, baldų sektorius, inžinerinė pramonė. Paslaugų eksporto srityje labiausiai paveikiamas yra transporto sektorius, užsakomoji gamyba, informacijos ir ryšių technologijų sektorius.

Vertė sumažėjo

Lietuviai, kurie nuo praėjusių metų privalomai įtraukiami į pensijų kaupimą, su nerimu stebi procesus šioje sferoje. Nuo metų pradžios akivaizdžiai krito investicinių fondų grąža, tad žmonės bijo, kad gali prarasti pensijai kaupiamus pinigus. Ar toks scenarijus galimas? Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų atstovai patvirtino, kad nuo metų pradžios visų fondų vertė sumažėjo.

"Aviva Lietuva" finansų direktorė Rita Nogė sakė, kad tai, ką šiandien išgyvena pasaulis, yra istorinis, beprecedentis įvykis.

"Nė viena valstybė nebuvo pasiruošusi tokio masto pasaulinei pandemijai. Viruso protrūkis atsiliepia ir pasaulio ekonomikai, to padarinius matome ir pasaulio finansų rinkose. Visoms pasaulio finansų rinkoms patiriant reikšmingus svyravimus, šiuo metu "Aviva Lietuva" pensijų fondų vieneto vertės taip pat yra nukritusios", - teigė R. Nogė.

"Luminor" pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė komentavo, kad vienų pensijų fondų vertė sumažėjusi keliais procentais, kitų - kone ketvirtadaliu ar net daugiau.

"SEB investicijų valdymo" Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis atkreipė dėmesį, kad pastarosiomis savaitėmis labiausiai sumažėjo rizikingiausių fondų, kuriuose pensijai kaupia jauniausi asmenys, vertė. Tačiau, pasak jo, jaunesniems investuotojams nerimauti dėl laikino turto vertės sumažėjimo nereikėtų - ekspertų teigimu, investuojant laikinas vertės sumažėjimas yra normalu, o pensijų fondai yra ilgalaikė investicija - svarbu ne tai, kiek vertė pasikeitė per pastarąsias savaites, o kokia ji bus dalyviui išeinant į pensiją.

Kiek kitokia padėtis yra tų, kurie į pensiją išeis netrukus, o ne po kelių dešimtmečių. Šiems pensijų fondų dalyviams rekomenduojama rinktis konservatyviai investuojančius fondus, kurių grąža rinkų augimo laikotarpiu būna mažesnė, bet kritimo metu mažesni ir praradimai, o kartais net ir finansų krizės laikotarpiu tokie fondai gali uždirbti. II pensijų pakopoje šis principas nuo praėjusių metų įgyvendinamas automatiškai - visi vyresnio amžiaus kaupiantieji dalyvauja fonduose, kurių investicijų strategija - konservatyvi.

"Kad tai veikia, matome ir šiandien, kai tokių fondų nuosmukis yra daug mažesnis, nei turinčių rizikingą investicinę strategiją, ir siekia apie kelis procentus", - komentavo A. Paliukaitė.

KAITA. Grafike matoma, kaip svyravo Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų pelningumas pastaruosius 15 metų.

Lietuvos banko iliustracija

Galimybė investuoti

"Nereikėtų pamiršti ir to, kad 2019 m. pensijų fondams buvo augimo metai, tad dabartinį smukimą reikėtų vertinti ir šiame kontekste. Štai vien pernai didesnę turto dalį į akcijas investuojantys šalies pensijų fondai uždirbo dviženklę grąžą. Nors kaip pakryps toliau situacija pasaulyje, šiuo metu sudėtinga pasakyti, visgi pirmiausia norime atkreipti dėmesį, kad, kaip rodo patirtis, svyravimai ir akcijų rinkos yra neatsiejami, o po kritimo akcijų vertė įprastai grįžta į ankstesnį ar dar aukštesnį lygį. Kadangi pensijų fonduose kaupiama keliasdešimt metų, per tokį laikotarpį įvairių svyravimų tikrai gali būti", - situaciją įvertino "INVL Asset Management" Pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

Ji šioje rinkų svyravimo akivaizdoje žmones kviečia pasitikrinti, ar jie kaupia jų amžiui tinkamame fonde.[CITATA]

"Jei taip, tuomet reikėtų kantriai laukti, kol situacija rinkose normalizuosis. Kitais atvejais ar visgi dvejojant, ar pasirinktas sprendimas yra tinkamas, rekomenduojame pasitarti su šios srities specialistais. Savo ruožtu karantino laikotarpiu ir toliau konsultuojame nuotoliniu būdu - internetu ar telefonu. Taip pat neretai nukritus fondo vertei kyla pagunda mažinti jo rizikingumą. Nors įvertinti, kiek ir kaip vyks rinkų svyravimai šioje koronaviruso pandemijos situacijoje, yra sudėtinga, visgi patirtis rodo, kad kaupiant savo amžiui tinkamame fonde keisti jo į labiau konservatyvų neverta", - patarė ekspertė.

Pasak jos, rinkų smukimo akivaizdoje pasiteisina ir periodinis investavimas - tuomet, periodiškai ir toliau pervedant tokio pat dydžio įmokas, už tą pačią sumą fondo vienetų nuperkama daugiau. Rinkoms atsigavus, visų turimų vienetų vertė turėtų kilti, tad tų vienetų, kurie buvo pirkti pigiau, vertė augs labiau.

"Tai iliustruoja toks pavyzdys: tarkime, kad anksčiau, rinkų pakilimo laikotarpiu, pensijų fondo vienetas kainavo 5 eurus, dabar jį galima nusipirkti už 3 eurus. Rinkoms atsitiesus, to paties investicinio vieneto vertė pakils, pavyzdžiui, iki 6 ar 7 eurų. Aritmetika paprasta - fondo ir jo vienetų uždarbis bus žymiai didesnis nei vieneto, pirkto už 3 nei už 5 eurus. Taigi, ilgalaikėje perspektyvoje periodinis investavimas išties "apsimokės", - paaiškino dr. D. Kolmatsui.

"Aviva Lietuva" finansų direktorė R. Nogė komentavo, kad, "Aviva Lietuva" investicijų valdytojų vertinimu, rinkų kritimo dugnas dar nėra pasiektas: tikėtina, kad akcijos dar gali nežymiai smukti ir atsispirti augimui. Ji antrino dr. D. Kolmatsui, teigdama, kad tai gera proga investuoti papildomai.

"Šis pensijų fonduose sukaupto turto vertės kritimas nėra pirmas kartas Lietuvos pensijų kaupimo fondų istorijoje. Panašią situaciją stebėjome ir 2008 m. Tačiau nuo 2009 m. pensijų fondų grąža vėl beveik kiekvienais metais buvo teigiama. Ilgojoje perspektyvoje rinkų bangavimas išsilygina. Nuo pensijų fondų veiklos pradžios Lietuvoje 2004 m. vidutinė pensijų fondų grąža siekė apie +5 proc. kasmet", - apžvelgė R. Nogė.

Tokios pozicijos laikosi ir "SEB investicijų valdymo" Investicijų valdymo grupės vadovas P. Kabelis: "Istoriniai finansų rinkų duomenys rodo, kad rinkos po korekcijų visada atsigauna, o vėlesnis augimas būna didesnis negu nuosmukis. Per ilgą laikotarpį didžiausia grąža uždirbama būtent iš tų investicijų, kurios perkamos neramiausiais laikais. Pensijų fondai jau yra patyrę keletą rimtų ekonominių krizių ir dar daugiau mažesnių rinkų korekcijų, tačiau po kiekvienos iš jų atsitiesdavo ir per ilgą laikotarpį sugebėjo gauti teigiamą, t. y. viršijančią infliaciją, grąžą."

Kiek reikės laiko?

"Swedbank investicijų valdymo" direktorius Tadas Gudaitis pripažino, kad koronavirusas gerokai supurtė finansų rinkas visame pasaulyje.

"Pagrindiniai pasaulio akcijų biržų indeksai per pastarąjį mėnesį prarado apie 20-30 proc. savo vertės. Daugelio investicinių priemonių, įskaitant pensijų fondus, kurie didžiąją dalį lėšų nukreipia į akcijas, vertė sumažėjo panašia procentine išraiška. Šiuo metu prognozuojama, kad pagrindinį smūgį šių regionų ekonomikos pajus antrąjį šių metų ketvirtį, o į augimo kelią, tikėtina, sugrįš atėjus rudeniui. Vis dėlto pasiekti praėjusių metų pabaigoje fiksuotą lygį ir pasaulio ekonomikai, ir finansų rinkoms greičiausiai prireiks kur kas daugiau laiko", - padėtį įvertino T. Gudaitis.

2008-aisiais įvykusios pasaulio finansų krizės metu finansų rinkų smukimas sudarė daugiau kaip 50 proc., joms visiškai atsitiesti prireikė 6 metų.

Pasak T. Gudaičio, praėjus dešimtmečiui po krizės, pasauliniai akcijų rinkų indeksai buvo gerokai pranokę prieškrizinį lygį. Atitinkamai ir pensijų fondai, kuriuose didesniąją dalį turto sudarė investicijos į akcijas, nuo krizės praėjus dešimtmečiui jau buvo išaugę daugiau kaip 20 procentų.

Gyventojai yra mažiau įsiskolinę

Jokūbas MARKEVIČIUS, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius
Gyventojų vartojimo lygis išties smarkiai priklauso nuo jų lūkesčių dėl ateities, todėl, išaugus susirūpinimui dėl karantino, gyventojai, tikėtina, mažins savo vartojimą ir daugiau taupys. Vis dėlto yra prielaidų manyti, kad vartojimo sumažėjimo poveikis ekonomikai bus mažiau reikšmingas nei praėjusios krizės metu.
Pirma, valstybės patvirtintam priemonių pakete numatytos kompensacijos už prastovas leidžia tikėtis, kad gyventojų pajamos nesumažės drastiškai karantino metu. Antra, gyventojai šiuo metu yra santykinai mažiau įsiskolinę bei gali pasinaudoti įstatymuose numatytomis paskolų mokėjimų atostogomis, kas mažina jų finansinę naštą. Trečia, dėl karantino neveikiant daliai verslų (pvz., kavinės, prekybos centrai), pastarųjų veikla apskritai nėra taip stipriai priklausoma nuo vartojimo pokyčių, todėl sumažėjęs vartojimas šiuose sektoriuose gali virsti didesniu vartojimu kituose sektoriuose.
Vis dėlto apskritai gyventojai turėtų vartoti visų pirma įvertindami savo finansines galimybes bei vengti itin didelių vartojimo lygio svyravimų. Kitaip tariant, gerais laikais žmonės turėtų nepamiršti atsidėti daugiau lėšų ir kaupti finansinę pagalvę, kurią galėtų panaudoti pablogėjus jų finansinei situacijai. Pastaraisiais metais sparčiai augusios gyventojų pajamos verčia tikėtis, kad gyventojai rezervų šiuo metu turi daugiau nei prieš dešimtmetį.