Pajūrio regioniniame parke – cirką primenančios kovos dėl žemės: įpainioti net istorikai

Ši istorija prasidėjo, kai Karklės žvejų kaimo (Klaipėdos r.) senbuvei Magdalenai Tydikienei buvo sugrąžintas iki sovietų okupacijos jos giminei priklausęs 15,7 ha sklypas.

Senųjų karkliškių žemė jau buvo atsidūrusi Pajūrio regioniniame parke. Prieš šešerius metus M.Tydikienės prašymu jos sklype buvo atlikti istoriniai tyrimai.

Pagal XX a. pradžios žemėlapius apytiksliai nustatyta, kad sklypas XIX amžiaus antrojoje pusėje iš kraštų buvo apstatytas, – arčiau jūros dunksojo žvejų sodybos, atokiau į šiaurę – ūkininkų trobesiai.

Tačiau tyrimai neatskleidė, kokie statiniai M.Tydikienei grąžintoje žemėje buvo iš tikrųjų. Viename išlikusiame 1936 metų žemėlapyje pažymėtos tik pievos.

Prie tvenkinio pastebėta stambių akmenų sąvarta, molio plytų nuolaužas istorikai įvertino kaip čia kadaise neva galimai buvusios senos sodybos liekanas.

Įžiebė žalią šviesą statybai

M.Tydikienė daugiau kaip 7 hektarų plotą pardavė A.Vysockajai-Sadovskienei. Ji Klaipėdos rajono apylinkės teismo paprašė nustatyti juridinį faktą, kad toje žemėje būta gyvenamojo namo su pagalbiniais statiniais.

Prieš tai moteris to prašė ir PRP direkcijos, bet aplinkosaugininkai jokios pažymos neišdavė, nes įsivaizduojama sodybvietė nepažymėta parko planavimo dokumentuose.

Vienas Karklės kaimo senbuvis pasakojo vaikystėje ten matęs kažkokius statinius. Tiesa, senolio prisiminimai nesutampa su kitais duomenimis.

Įrodžius, kad žemės sklype anksčiau stovėjo namai, A.Vysockajai-Sadovskienei būtų atsivėrusi galimybė Šaipių draustinyje atkurti Karklės laukuose neva išnykusią sodybą.

Klaipėdos rajono teismas patenkino žemės sklypo savininkės prašymą – juridiškai patvirtino, kad ten anksčiau iš tikrųjų būta kažkokių gyvenamųjų ir pagalbinių statinių.

Archeologų veikla – įtartina

Teismas rėmėsi ir žvalgomųjų archeologinių tyrimų duomenimis.

Įmonės „Statybų archeologija“ specialistai sklype aptiko lauko riedulių, XIX–XX a. datuojamų degtų plytų, dubens šukę, durų vyrį, sklendę, laikiklį, kirvį, pluktos molio aslos fragmentą.

Archeologų surinkti duomenys aplinkosaugininkams sukėlė įtarimų, kad jie yra nepatikimi, galbūt net suklastoti siekiant gauti leidimą naujoms statyboms draustinyje.

„Išliko kartografinė medžiaga, kurioje pažymėtos visos kadaise Vokietijai priklausiusio Klaipėdos krašto gyvenvietės, statiniai.

Kelių laukuose surankiotų molio šukių neužtenka konstatuoti, kad ten būta sodybų, kurios išnyko“, – aiškino PRP vadovas Darius Nicius.

Susirūpinę dėl naujakurių veržimosi į saugotinas pajūrio teritorijas aplinkosaugininkai kreipėsi į Kultūros paveldo departamento Mokslinę archeologijos komisiją – paprašė įvertinti „Statybų archeologijos“ veiklą draustinyje ir jos radinius.

Ši įmonė žemės savininkų užsakymu Karklės apylinkėse atliko ir daugiau archeologinių tyrimų, susijusių su išnykusių sodybų paieška, kurie sukėlė tam tikrų įtarimų.

„Bostora“ įžengė į draustinį

Komisijos specialistus tyrimai pašiurpino.

Konstatuota, kad pagrindinė archeologų išvada dėl vieno Šaipių draustinyje jau iškilusio naujo namo – galbūt sąmoningas kartografinių duomenų klastojimas siekiant įteisinti sodybų atstatymą ten, kur jų niekada nebuvo.

Kiek anksčiau PRP specialistams buvo kilę įtarimų, kad kitą žemės sklypą Šaipių gamtiniame draustinyje įsigijusi įmonė „Bostora“ ten neteisėtai pasistatė namą. Visai šalia tyvuliuoja dar nuo ledynmečio išlikęs unikalus Plocio ežerėlis.

Palankios tyrimų išvados „Bostoros“ savininkams atvėrė kelią kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl sklype neva buvusios senosios sodybvietės buvimo fakto nustatymo.

Gavę statybos leidimą „Bostoros“ naujakuriai draustinyje iš Karklės senbuvių įgytame žemės sklype surentė gyvenamąjį namą, nutiesė privažiavimo keliuką.

PRP direkcija bandė, bet neįstengė užkirsti kelio šiai archeologų palaimintai statybai.

Šukių ir plytų neužtenka

Aplinkosaugininkai rankų nesudėjo – apskundė Klaipėdos rajono teismo sprendimus dėl sodybviečių nustatymo pasiremiant abejotinais istorikų ir archeologų tyrimų duomenimis.

„Statybų archeologijos“ veikla valstybės saugomose teritorijose susidomėjo ir Klaipėdos apygardos prokurorai – pradėtas ikiteisminis tyrimas.

A.Vysockajos-Sadovskienės ir PRP direkcijos skundų tyrimas antrosios instancijos teisme užtruko – ilgokai laukta prokurorų išvadų dėl galimo duomenų klastojimo.

Prireikė laiko, kol iš Vokietijos archyvų buvo gauti papildomi kartografiniai duomenys, išsklaidę abejones, – įvairių laikotarpių senuose žemėlapiuose jokių sodybų neužfiksuota.

Pajūris nuo Nemirsetos iki Melnragės fotografuotas ir iš oro. Senos aeronuotraukos tik patvirtino, kad minimų sodybų iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Šaipiuose nebuvo.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes Klaipėdos apygardos teismas A.Vysockajai-Sadovskienei palankų ankstesnį sprendimą panaikino.

Konstatuota, kad aptakių rašytinių šaltinių, lauko riedulių, griuvenų neužtenka, – neįrodyta, jog sklype stovėjo gyvenamieji namai, tvartai, nepažymėti kartografinėje medžiagoje.

Duomenų tyčia neklastojo

Karklės naujakurės lūkesčiai neišsipildė – A.Vysockaja-Sadovskienė draustinyje negalės statyti naujų namų.

Tai leistina tik tuomet, kai atkuriamos neabejotinos sodybos. Patikimiausias įrodymas – ne molio šukės, o archyvų dokumentai, kartografija.

Prokurorai ikiteisminį tyrimą dėl galimo duomenų klastojimo nustatant Karklės laukuose išnykusias sodybvietes nutraukė – „Statybų archeologijos“ veikloje nusikaltimų neįžvelgta.

Klaidų neišvengta, tačiau radinių ir pažymų niekas esą sąmoningai neklastojo.

Sklypuose pamėto akmenų tyrėjams

Aplinkosaugininkai pastebi tendenciją – draustiniuose žemę atgavę asmenys siekia ją parduoti kuo brangiau.

Vieni griebiasi apgaulės pasitelkę abejotinus liudininkus, kiti mėgina joms suteikti didesnę vertę rinkoje užsakinėdami istorinius ir archeologinius tyrimus.

Pasitaiko itin įžūlių klastočių – vienas Karklėje žemės prisipirkęs naujakurys į laukus atsiuntė darbininkų, kurie po velėna prikaišiojo akmenų, plytgalių ir dingo.

Po kelerių metų pasikvietęs archeologus naujakurys prašė patvirtinti, kad atrasti kažkokios senos sodybos pamatai.

„Jokių sodybų ten nebuvo. Gerai, kad viena sąžininga Karklės gyventoja teisme paliudijo mačiusi, kaip samdiniai rausė duobes ir vertė į jas riedulius“, – aferą prisiminė PRP vadovas D.Nicius.

Klaipėdos apygardos teisme narpliojamos dar dvi civilinės bylos dėl buvusių sodybviečių Karklės laukuose ir abejotinų juridinių faktų nustatymo.