Neringos žuvies rūkyklos kursto aistras: vieniems kvepia, kitiems smirda

Neringos meras įsitikinęs, jog kompromisas turi būti rastas. Tuo metu Neringoje ilgą laiką gyvenusi moteris sako, jog iš žuvies rūkyklų vasarą dūmų kamuoliai pro atvirus langus ima veržtis ankstyvą rytą ir tai nėra normalu.

„Pamokas rūkykloje ruošdavau, namų darbus. Esu užaugęs rūkykloje“, – antradienį Neringos savivaldybėje susirinkusiesiems kalbėjo meras Darius Jasaitis. Į pasitarimą susibūrė žvejai, įvairių institucijų atstovai.

Pagrindine tema tapo žuvies rūkyklų ateitis. Neringoje smulkių rūkyklų priskaičiuojama 18. Teigiama, jog per dieną jos išrūko po keliasdešimt kilogramų žuvies, o per sezoną vos po keletą tonų.

„Rūkytos žuvies kvapas yra mūsų identitetas. Jei tai kažkam kenkia, tai čia negyvenkite“, – sakė meras D.Jasaitis, juokavęs, jog nerasdami, kas gi skleidžia kvapus Klaipėdoje, institucijų atstovai persimetė į kitą krantą ir čia padarys tvarką – apribos vos keleto rūkyklų veiklą.

Visuomenės sveikatos centro atstovė Asta Šlepetienė puse lūpų antrina, jog žmonės, įsigiję turtą prie geležinkelio bėgių, ima skųstis, jog šie trukdo. Nepaisant to, higienos normų privalu laikyti visiems, šiuo atveju, ir žuvies rūkytojams. „Bet kuri veikla neturi kenkti kitam žmogui“, – sakė A.Šlepetienė.

Tikrintojai užplūdo vasarą

Juodkrantiškis Romas Žąsinas įmonę atsidarė 1992 metais, tad žuvį rūko jau daugiau nei du dešimtmečius.

Tokia pačia veikla užsiima ir visai šalia gyvenanti kaimynė Ona Ulvydienė. Abu sako įmones atsidarę dienos skirtumu ir draugiškai darbuojasi.

Jų rūkyklos oficialiai įteisintos, apie jokį šimto metrų atstumą anuomet nė girdėti nebuvo.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Mažutę žuvies rūkyklą, matomą kairėje už nugaros, turintis Romas Žąsinas buvo apskųstas kaimynės.

„Nėra kaip atsitraukti, namas prie namo. Tai nacionalinis parkas, kuris turi savo reglamentą, nuo jo niekur nepabėgsi“, – sako O.Ulvydienė. Paklausta, ką darysianti, jei bus uždrausta rūkyti žuvį, moteris numoja ranka:

„Ogi nieko, sėdėsiu ant pensijos“. Žuvį juodkrantiškiai rūko tik turistinio sezono metu, nuo gegužės pabaigos iki kol baigiasi vasara. Vėliau, sako, nebėra kam tos žuvies pirkti. Vasarą, liepos 12-ąją, žuvies rūkyklų šeimininkai sulaukė tikrintojų. Šie atvyko gavę kaimynų skundus.

„Buvo skundai ir veterinarinei, ir į sveikatos centrą, tai pradėjo važinėti. Buvo atvažiavusios moteriškės, be aparatų, be nieko, pauostė, bute jokio kvapo nėra, lauke – dūmų ir žuvies kvapas, o kaip bus žuvį rūkant be kvapo?“, – klausė R.Žąsinas. Pauostė, bute jokio kvapo nėra, lauke – dūmų ir žuvies kvapas, o kaip bus žuvį rūkant be kvapo?, – sakė R.Žąsinas.

Verslininkas buvo iškviestas į tarnybas, dėl nustatytų higienos pažeidimų R.Žąsinas vasarą mėnesį negalėjo dirbti. Sako tuoj sulaukęs skambučių ir pasiteiravimų, kur dingo žuvis.

Anksčiau jis žuvį rūkydavo 6 valandą ryto, po patikrinimų sutarta, jog darbą rūkykla pradės vėliau – nuo 8 val.

O.Ulvydienė juokauja, jog teks įsigyti pontoną ir plaukti žuvies rūkyti į vidurį marių. Juodkrantėje žuvį rūko penkios įmonės, užsiimančios šia veikla. Žuvį rūko vietiniai gyventojai.

Moteris teigia, jog toks puolimas prieš visus panašus į susidorojimą, o vietoj smulkių rūkyklų produkcijos bus siūloma iš kito kranto atgabenta pramoniniu būdu rūkoma žuvis.

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./O.Ulvydienės žuvies rūkykla.

„Kas turi teisę uždrausti žvejui išsirūkyti žuvį? Kaip mums išgyventi? Ką uždirbame vasarą, turim žiemą“, – susirinkime sakė nuo 1951 metų Neringoje gyvenanti Raisa Kazlauskienė. Moteris teigė, jog jos tėvai į šį kraštą atvyko dėl žuvies.

Tuo užsiėmė jos tėvas, dabar sūnus. Moteris verčiasi apgyvendinimo veikla, tačiau svečius vaišina ir žuvimi, tiek rūkyta, tiek kepta. „Kokiu būdu mes atvedam žmones į šį kraštą? Tik vaišindami rūkyta arba kepta žuvim. Myliu šį kraštą ir niekur nevažiuosiu, o žuvis taip skaniai kvepia. Atvažiuokite pas mus“, – kvietė moteris.

Gavo du skundus

Anot Visuomenės sveikatos centro atstovės A.Šlepetienės, 100 metrų atstumas nuo rūkyklos iki gyvenamųjų pastatų galioja jau nuo 2004 metų.

Į Visuomenės sveikatos centro specialistų akiratį rūkyklos nebuvo papuolusios, nes nebuvo gauta jokių skundų. „Šiais metais mes gavome du skundus dėl trijų rūkyklų. Kadangi tai ūkinė-komercinė veikla, tai yra bendrovės, individualios veiklos, įsijungia higienos normos mechanizmai.

Atlikome kvapų kontrolę ir jos metu nustatyta, kad šita veikla vykdoma nenustačius sanitarinės zonos, kas teisės aktuose yra nustatyta. Surašyti patikrinimo aktai, duoti terminai pažeidimus pašalinti“, – situaciją komentavo A.Šlepetienė. Jos teigimu, skundai gauti dėl dūmų, žuvies kvapo.

Kaimynai esą prašė rūkytojų žuvį rūkyti ne nuo 4 valandos ryto, o nuo 9 val., tačiau į prašymą atsižvelgta nebuvo. Institucijos žuvies rūkytojams davė metų laiko terminą, per kurį jos turi spręsti atstumo klausimą.

Aiškėja, jog nuo naujų metų riba bus sumažinta iki 50 metrų, tačiau tik tiems žvejams, kurie per metus išrūko ne daugiau kaip 5 tonas žuvies.

Sumokėjo baudą Žuvies rūkyklą nuo 1997 metų turintis Arūnas Kelmelis po šiųmečių patikrinimų turėjo sumokėti daugiau kaip 200 eurų baudą. Vyras pasakoja žuvį rūkantis visą gyvenimą, jau 40 metų.

Šeimoje šiuo amatu užsiima jau ketvirtoji karta, o netrukus to paties mokysis ir gimęs anūkas. Nematydamas išeities, A.Kelmelis jau užsisakė mobilią rūkyklą.

„Pasistatysiu ant kietos kelio dangos ir rūkysiu, kitos išeities nematau“, – skėsčioja rankomis A.Kelmelis. Vyras žino, kas jį įskundė – vietos neringiškis, rašantis visoms institucijoms įvairiais klausimais.

Jis pasakoja žuvį rūkydavęs ankstų rytą, nuo 4 iki 7 val., kad jos galėtų paragauti čia plūstantys kruizinių laivų ir kiti turistai. „Užkuriu rūkyklą, kad 7 valandą būtų tylu ir ramu, kaimynui pabudus nė dūmo nebūtų. Dabar mane įspaudė į rėmus – nuo 8–11 ryto. Šeštadienį ir sekmadienį vyksta pagrindinė prekyba, didelis klientų ratas, didelis įdirbis, negali nuvilti žmogaus“, – sakė A.Kelmelis.

„Ar mes turime teisę į tyrą orą?“

Juodkrantėje apie dvidešimt metų gyvenusi Edita Skučienė stebėjosi, kodėl į susitikimą nepakviesti ir gyventojai. Ji pati apie rengiamą susitikimą sužinojo iš žiniasklaidos. „Pats meras dar prieš metus kalbėjo kitaip.

Dabar matome, kad šitos rūkyklos turi visapusišką palaikymą, ieškoma įvairiausių būdų, kaip palenkti įstatymus į savo pusę“, – kalbėjo moteris, prieš metus išsikrausčiusi gyventi į sostinę. Anot jos, Nidoje rūkyklų problema nebėra tokia opi, tačiau Juodkrantėje po senovei rūkyklos stovi po namų langais.

E.Skučienės teigimu, gyventojai iš tiesų bandė susitarti su rūkyklų savininkais. „Turime pavyzdį, kaip vienas žvejys Juodkrantės pradžioje ant skelbimo rašo, kuriomis valandomis žuvis bus rūkoma.

Mes irgi to siekėme. Viena, kai yra rūkoma vidudienį ar po pietų, visai kas kita, kai vasarą dūmų kamuoliai pro atvirus langus ima veržtis ankstyvą rytą. Jau uždrausta rūkyti balkonuose, tai kodėl mes turime uostyti tokius dūmus? Pagaliau, ar turi žmonės teisę į tyrą orą?

Juk Kuršių nerija giriasi grynu oru, tik kiek jis grynas?“ – piktinosi moteris. Viena, kai yra rūkoma vidudienį ar po pietų, visai kas kita, kai vasarą dūmų kamuoliai pro atvirus langus ima veržtis ankstyvą rytą.

Jau uždrausta rūkyti balkonuose, tai kodėl mes turime uostyti tokius dūmus? Rūkyklos kaimynystėje namus turinti E.Skučienė stebėjosi, kaip rūkytą žuvį norima vadinti kulinariniu paveldu, nors didžioji dalis jos – importuota. „Mes matydavome, kaip į rūkyklas atvežamos šaldytos žuvys: skumbrės, ešeriai.

Viena kita žuvis tik – iš Kuršių marių. Žvejų mariose likę visai nedaug, tad didžioji dalis žuvies – šaldyta. Mes visa tai matėme kasdien, kaip tos žuvys apdirbamos, kokiuose aptriušusiuose šaldytuvuose laikomos, kokie pasenę technologiniai procesai.

Aišku, kad rūkyklų savininkai kovos už savo verslą, nes tai dideli pinigai“, – kalbėjo pašnekovė. Ji prisiminė, kad dar 90-aisiais planuota Gintaro įlankoje statyti elingus, kur žvejai galėtų pagautą laimikį ir rūkyti.

Tačiau šie planai subliuško.

Veterinarijos tarnyba pastabų neturi

Susirinkime dalyvavusi Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Dalia Kaveckienė teigė, jog pagal šios institucijos teisės aktus jokių neatitikimų nėra ir lauko rūkyklos, kurios žuvį rūko mažais kiekiais, yra leidžiamos.

Sanitarinės apsaugos zonos nėra reglamentuojamos. Tai yra Visuomenės sveikatos centro kompetencija. „Mums svarbiausia produktų sauga, higienos, sanitarijos reikalavimų paisymas.

Nustatomi mažareikšmiai pažeidimai, kuriuos galima lengvai pašalinti, didelių neatitikimų nėra“, – sakė D.Kaveckienė. Posėdžio metu moteris siūlė keisti teisės aktų reglamentavimą.

„Galėtų būti skirstymas dėl kvapų. Viena zona didiesiems (žuvies rūkytojams, – red. past.), kita – gaminantiems mažais kiekiais“, – sprendimą siūlė atstovė. Neringos meras D.Jasaitis artimiausiu metu ketina lankytis sostinėje, keliose ministerijose, ir spręsti šią problemą.