„MG Baltic“ nesustabdė net mirtis

Kasdien aiškėjančios vis naujos Lietuvą apraizgiusio koncerno „MG Baltic“ voratinklio gijos ir metodai, kuriais jos pintos, netapo naujiena su Dariaus Mockaus valdomos imperijos jėga asmeniškai susidūrusiai tragiško likimo statybų bendrovės „Mitnija“ įkūrėjo, akcininko ir ilgamečio vadovo Antano Gureckio našlei Violetai Gureckienei. Sunku įvardyti ir dar sunkiau įsivaizduoti, ką po vyro mirties teko patirti moteriai. Tačiau ji nepasidavė, kovojo ir išgyveno. Nors sumokėjo milžinišką kainą.

2010 metų birželio 29 dieną Kauno statybų bendrovės „Mitnija“ įkūrėjo, akcininko ir ilgamečio vadovo A.Gureckio šeimos gyvenimas subyrėjo į smulkiausius šipulius. Žinomas ir turtingas 59 metų verslininkas nusišovė savo namuose, tuo metu juose kratą atliekančių teisėsaugininkų akivaizdoje. Nors sakoma, kad mirtis yra viso ko pabaiga, našle likusiai V.Gureckienei ir tėvo netekusiai dukrai tai buvo tik pradžia. Pradžia to, ko net ir blogiausi žmonės nelinki didžiausiems savo priešams.

A.Gureckis 100 procentų „Mitnijos“ akcijų 2006 metais už maždaug 15,3 milijono eurų pardavė „MG Baltic Investment“. Šiuo sandėriu verslininkas įsipareigojo dar trejus metus vadovauti įkurtai bendrovei. Po poros metų jis iš koncerno 10 proc. akcijų atpirko, sumokėdamas už akciją 9,17 proc. didesnę kainą. Visus minėtus trejus metus „Mitnija“ dirbo pelningai. Per juos pelnas siekė apie 8,6 mln. eurų.

Tačiau nei geras darbas, nei už jį sulaukti valstybės vadovų ir kolegų apdovanojimai bei įvertinimai A.Gureckiui džiaugsmo neteikė. Greitai paaiškėjo, kad jis tapo tik dar vienu riebiu kąsniu, kurio jokiais būdais neketinta atsisakyti. Verslininkas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir pranešė, jog „MG Baltic“ atstovai grasina susidorojimu. Kaunietis atvirai įvardijo, kad naudojant psichologinę prievartą siekiama užvaldyti jo turtą. Tačiau prokurorai dėl to pradėti tyrimą atsisakė.

Atsako ilgai laukti nereikėjo. „MG Baltic Investment“ vadovai A.Gureckį apkaltino neva padarius „Mitnijai“ didžiulius nuostolius. Jų pareiškimus teisėsaugininkai puolė tirti labai uoliai. Neatlaikęs spaudimo ir manydamas, jog tik taip gali apsaugoti savo šeimą nuo „MG Baltic“ persekiojimo, verslininkas 2010-ųjų birželį žengė lemtingą žingsnį. Jau po vyro mirties V.Gureckienė jo darbo kabinete rado ranka rašytą atsisveikinimo raštelį. Jame tiesiai šviesiai „MG Baltic“ prezidentas D.Mockus ir tuometinis viceprezidentas Raimondas Kurlianskis įvardijami kaip asmenys, prieš verslininką naudoję psichologinį smurtą, su teisėsaugininkų pagalba terorizavę ir privedę iki savižudybės.

V.Gureckienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, tačiau dėl privedimo iki savižudybės Panevėžio apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Prokurorai nerado nusikaltimo įrodymų. Tą patvirtino ir našlės skundą atmetęs teismas.

Netrukus V.Gureckienė labai aiškiai suprato ir pajuto, jog pastarieji teisėsaugininkų ir Temidės verdiktai tapo signalu, kas jos laukia. „MG Baltic“ pareikalavo, kad sutuoktinė atlygintų neva vyro padarytą žalą. Per teismus iš jos siekta prisiteisti kelias dešimtis milijonų eurų. Pavyko tik kiek daugiau nei 1,2 mln. eurų.

Vakar „Vakaro žinioms“ V.Gureckienė sakė, jog interviu su ja reikia atidėti vėlesniam laikui, nes iš karto visko perteikti neįmanoma. Nepaisant to, pokalbis su ja užtruko ilgai. Sunku ir nupasakoti, ką po vyro mirties išgyveno ir iki šiol išgyvena prieš tokią galingą jėgą viena likusi moteris. Ir niekas jai nepadėjo - nei politikai, nei teisėsauga, nei teismai.

***

Garbės nedaranti koncerno „MG Baltic“ istorija

*    2000 metais prasidėjusi draugystė ir bendradarbiavimas su „MG Baltic“ karu pasibaigė žinomam verslininkui Tadui Karosui. Kas jį laimėjo, galima spręsti iš viešai ištartų pastarojo žodžių, jog Darius Mockus atidavė tai, ko jam pačiam nelabai reikėjo.

*    2000-aisiais paslaptingomis aplinkybėmis mirė kartu su D.Mockum dirbęs verslininkas Arūnas Grigas. Iš pradžių ekspertai nusprendė, jog mirties priežastimi tapo apsinuodijimas etilenglikoliu (pagrindine automobilių aušinimo skysčio dalimi). Ekshumavus palaikus ir Kijeve atlikus pakartotinę ekspertizę, konstatuota natūrali mirtis. Tiesa, neišvengta įtarimų, jog į Ukrainos sostinę nuvežti visai ne to žmogaus kūno pavyzdžiai.

*    2003 metais „MG Baltic“ privatizavo valstybės valdomą bendrovę „Stumbras“. Už ją sumokėjo 152 mln. litų. 6 mln. litų mažiau nei siūlė konkurse dalyvavęs „Latvijas Balzams“ ir jos vadovo Jurio Gulbio vadovaujamas konsorciumas.

*    2006 metais nusižudė buvęs D.Mockaus verslo partneris, firmos „Status“ savininkas Vladas Bieliauskas.

*    2007 metais tuometinis „VP Grupės“ akcininkas Žilvinas Marcinkevičius viešai prakalbo turintis D.Mockaus bendradarbiavimo su Rusijos saugumo tarnybų atstovais įrodymų. D.Mockus kreipėsi į teismą, tačiau šis šių teiginių paneigti neįpareigojo. Nuspręsta, kad tai buvo tik išsakyta nuomonė. 2009 metais „VP Grupės“ vadovas Nerijus Numavičius oficialiai D.Mockaus ir „MG Baltic“ atsiprašė dėl Ž.Marcinkevičiaus ištartų žodžių.

*    2007 metais Latvijos verslininkas ir šios šalies parlamentaras Valdis Kalnuozuolas „MG Baltic Investment“ pardavė savo statybų įmonės „Kalnozols Celtnieciba“ akcijas. Netrukus latvis paduotas į teismą ir iš jo pareikalauta apie 7,5 mln. eurų. Neva dėl šio sandėrio lietuviai patyrė didelių nuostolių. Teismus laimėjo Latvijos verslininkas.

*   Daug metų „MG Baltic“ finansiškai rėmė daugelį šalies politinių partijų. Šiuo metu jau buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis kaltinamas papirkęs buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį bei Darbo partijos vicepirmininką Vytautą Gapšį.