"Memelio miestas": nuo svajonių iki biurokratinių kliūčių

"Memelio miesto" savininkai viliasi, kad iki kitų metų pradžios pavyks su įvairiomis institucijomis suderinti detalųjį planą. Sėkmės atveju teritorijos vystymas prasidėtų jau kitąmet.

Apie esamą situaciją "Memelio miesto" teritorijoje ir ateities planus mintimis su "Vakarų ekspresu" pasidalijo "Stemma Management" direktorius Nerijus Tilindis.[CITATA]

Ar jau turėjote asmeninį pokalbį su naujai išrinkta valdžia? Ar sulaukėte konkrečių pažadų?

Taip, turėjome. Su meru tiesiog atnaujinome pokalbių temas, o naujai išrinktiems politikams ir administracijos vadovams pristatėme aktualius klausimus ir vystymo perspektyvas. Turėjome galimybę tuos klausimus pristatyti ir miesto savivaldybės Tarybos Kolegijos posėdyje. Kalbėdami apie vystomą "Memelio miesto" projektą klausėme - ar reikalingas Klaipėdai toks projektas? Jeigu reikalingas - vystykime kartu, jei ne - mes vystysime remdamiesi savo logika ir vizija.

Muzikinio teatro "Memelio mieste" jau nepastatysime, bet galbūt miestas turi kitokių poreikių? Pavyzdžiui: konferencijų salė, muziejų centras, mokslo centras, regioninis kultūros objektas.

Tuo labiau kad apie tokius objektus kalbama Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje 2030. Ieškokime, kaip būtų galima padaryti geriau ir miestui, ir miestiečiams.

Netyla kalbos, kad "Memelio mieste" reikėtų išnaudoti krantines. Tačiau, kaip žinoma, dalis teritorijos priklauso uostui. Panašu, ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti?

Atsiranda dviprasmė situacija. Iš principo krantinės, pagal miesto parengtą bendrąjį planą, priklausytų uostui. Bet pagal uosto įstatymą aiškiai pasakyta - uosto teritorija turi būti aptverta. Taip pat, pagal sutartį su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) išsinuomotose krantinėse ir teritorijoje turi būti vykdoma veikla, susijusi su uostu. Galima į tai žiūrėti pro pirštus, bet taip galima įklimpti į teisinę dviprasmybę, kuri sukels galvos skausmą. Be miesto pastangų ir noro perimti krantines savo žinion ši situacija gali būti neišsprendžiama.

Klaipėda jau susidūrė su problema dėl kruizinių laivų priėmimo. Jeigu uostas dėl ekonominių priežasčių atsisakys statyti naują krantinę, o į tai dėmesio nekreips ir miestas, kruiziniais laivais atplaukiančių turistų skaičius vargu ar didės. Savivaldybei pasiūlėme sukurti darbo grupę, kurioje į procesą įsitrauktų ir verslas, ir miestas, ir uostas. Taip būtų galima tarpusavyje susiderinti prioritetus ir darbų atsakomybes.

Taip pat buvo svarstoma, kad teritorijoje galėtų atsirasti Savivaldybės pastatas. Ar tai realu?

Miesto strategijoje vienas iš punktų yra svarstyti galimybę įsikurti Savivaldybei, kitoms organizacijoms, įstaigoms, tai pačiai Uosto direkcijai. Dalis teritorijos ir dabar priklauso Savivaldybei, tad pastatą ji gali statyti ir pati. O jei turima vieta netinkama, mes teritorijos vystymo plane esame numatę bent kelias vietas administraciniams pastatams statyti, kuriose galėtų atsirasti Savivaldybės administracijai tinkamas pastatas, todėl tokios galimybės neatmetame. Manau, kad tai nėra tik siekis pakeisti Savivaldybės buvimo vietą. Tikslas yra pagerinti sąlygas tiek lankytojams, tiek darbuotojams. Tačiau sprendimas priklausys nuo politikų valios.

Kada planuojama galutinai parengti teritorijos detalųjį planą?

Pagal galiojantį 2003 metų detalųjį planą numatyta, kad teritorijoje turi būti vykdoma pramoninė veikla. Tikimės, kad 2016 metais pradėtas rengti naujas detalusis planas greitu metu bus patvirtintas. Tokiu atveju įgysime teisę vykdyti ir kitas veiklas. Tai yra vienas kertinių akmenų. Bet detalusis planas turės būti suderintas ir su miestu, ir su uostu, ir su įvairiomis institucijomis, ir su visuomene. Jeigu neįstrigsime su derinimais, galima tikėtis, kad kitąmet turėtų prasidėti "Memelio miesto" vystymas.

Jeigu viskas klostysis pagal planą, kokie pirmieji darbai prasidės "Memelio mieste"?

Vystymas prasidėtų nuo Dangės pakrantės - pirmasis turėtų atsirasti administracinis pastatas prie Pilies tilto. Jis būtų skirtas aukštųjų technologijų įmonėms, kurios galėtų atvykti į Klaipėdą ir įsikurti. Taip galbūt būtų paneigtos kalbos, kad tokioms įmonėms nėra tinkamų vietų ar patalpų. Šiaurinio rago link atsiras ir gyvenamųjų namų kvartalas su komercinėmis patalpomis. Toliau viskas priklausys nuo situacijos. Teritoriją jau aptvarkėme, tačiau gamybinė veikla, susijusi su jūrine tematika, vis dar vyksta.

Ar sekate situaciją dėl į gatvę išsikišusio pastato Naujojoje Uosto gatvėje 5? Žinia, Savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas santykius aiškinasi teisme. Kiek Jums aktualus sprendimas dėl šio pastato ateities?

Yra keli momentai - teisinis ir protingumo. Teisinis statusas yra toks, kad pastatas - saugomas. Teisminiai procesai susiję su procedūriniais klausimais, o ne su pastato likimu. Jeigu detaliajame plane parodysime, kad pastatas griaunamas,visiškai aišku, kad Kultūros paveldo departamentas nederins detaliojo plano, ir iš vietos nepajudėsime.

Mūsų teritorijos vystymo plane šis pastatas paliktas. Visgi protingumo požiūriu iškyla eismo saugumo klausimas. Miestas ne šiaip turėjo planų pastatą nugriauti. Jis yra išsikišęs į gatvę ir trukdo eismui, bet kada gali įvykti avarija. Kas tada bus kaltas?

Kiek Jums svarbus kitoje gatvės pusėje esančio buvusio policijos komisariato pastato likimas?

Turto bankas sako, kad pastatą perduos teismams. Toks sprendimas būtų kaip ir sveikintinas. Klausimas, kiek Turto bankas skirs pinigų pastatui sutvarkyti, nes renovacija yra brangi. Pastatas gražus, ateityje galėtų tapti turistų traukos objektu.

PALAIKYMAS. "Memelio miestas" ruošiasi kaip reikiant atsinaujinti. Tačiau, Nerijaus Tilindžio teigimu, investuotojams judėti į priekį be valdžios palaikymo bus sudėtinga.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Palei Dangės upę, iki pat perkėlos, stovi aukšta raudonų plytų siena. Ar ateityje numatyta ją nugriauti?

Ji bus nugriauta. Dabar griauti tvorą ir atverti gamybinę teritoriją nėra tikslinga. Dabar siena netgi išnaudojama - ant jos kabėjo Jurgos Ivanauskaitės fotografijų paroda "Tibetas - kita realybė", o ateityje pakabinsime teritorijos vystymo vizualizacijas.

Kiek verslas apskritai ketina investuoti į "Memelio miestą"?

Manome, kad gali prireikti apie 100 milijonų eurų.

Praėjo kiek daugiau nei metai nuo to momento, kai tapote "Memelio miesto" savininkais. Ar nesigailite?

Kartais apima neviltis. Aplanko mintis, kad tarsi mums vieniems visko reikia. Kitose šalyse tokiuose projektuose daugelyje procesų vedliu tampa vietos savivaldybė. Bet kol kas ne pas mus... Per metus sąlyginai pasistūmėjome nedaug. Bet negalima sakyti, kad ir nepasistūmėjome.

Suvokėme teritorijos ir projekto dydį, kvietėmės architektus iš Norvegijos, Danijos, Olandijos. Tuos, kurie turi patirties vystant projektus prie vandens, ir dabar jau turime aiškią viziją. Ar gailimės? Ne, nesigailime, tikime projekto sėkme.

Įsivaizduokime geriausią scenarijų - iki 2030-ųjų "Memelio miestas" atgyja. Ar jis ateityje gali tapti Klaipėdos vizitine kortele?

Į viską žvelgiu kiek plačiau. "Memelio miestas" turi tapti organiška Klaipėdos dalimi, išskirtine savo sprendiniais, architektūra, bet miesto dalimi. 2007-2008 m. buvo daroma studija, kaip senamiestį sujungti su piliaviete ir prie vandens esančiomis teritorijomis. Tačiau realiai nieko neįvyko. Grįžkime prie tos idėjos ir sujunkime senamiestį, piliavietę, "Memelio miestą", Atgimimo aikštę, nauju tiltu Jono kalnelį bei Šv.Jono bažnyčią ir suformuokime turistinį apžvalgos ratą. Tada ir turistai turėtų ką pamatyti - nereikėtų "maltis" tarp penkių namų senamiestyje. Tai įgyvendinama, jei užsibrėžiamas tikslas. O "Memelio miestas" galėtų tapti ne tik vizitine kortele miesto svečiams, bet ir traukos centru klaipėdiečiams, kur norėsis ir gyventi, ir dirbti, ir leisti laisvalaikį.