LPS pareiškimas dėl Viktoro Pranckiečio antisąjūdinio pasisakymo žiniasklaidoje

Š. m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas p. Vikltoras Pranckietis, ,,Žinių radijo” laidoje vertindamas birželio 4 d. Seime vykusiame Sąjūdžio trisdešimtmečio minėjime pasakytas Iniciatyvinės grupės narių R. Pakalnio, A. Juozaičio ir V. Radžvilo pasakytas kalbas, jas apibūdino kaip ,,labai populistinius pareiškimus, kad viskas yra blogai“. Ypač aštriai kritikuota plataus atgarsio visuomenėje sulaukusi jaunosios kartos atstovo, Vilniaus Forumo ir patriotinio sambūrio Pro Patria  nario V. Vyšniausko kalba. Didžiausius šalies skaudulius atvirai ir sąžiningai įvardijęs kalbėtojas buvo apkaltintas nesugebąs ,,vertinti nieko, kas yra sukurta“ ir jam buvo familiariai ir įžeidžiamai – pirmuoju asmeniu – pasakyta: ,,ar ką nors gero padarei, ar ką nors gero padarysi? Tai padaryk.“

Reaguodami į šį išpuolį esame priversti pareikšti:

Seimo pirmininko pasisakymas yra Lietuvos likimui abejingo ir savo asmenine padėtimi patenkinto šių dienų nomenklatūrininko iki šiol slėptos neapykantos ir paniekos Nepriklausomybę atkūrusiam Sąjūdžiui išraiška;

Visas minėjimo metu Seime pasakytas kalbas sieja viena pagrindinė mintis, kuri bus kartojama tol, kol bus išgirsta: visų valdžių neatsakingai ir nemokšiškai valdyta Lietuva šiuo metu išgyvena didžiausią atkurtosios Nepriklausomybės laikotarpiu egzistencinę krizę, kuri gali baigtis tautos išsivaikščiojimu po pasaulį ir valstybės žlugimu; Lietuvos valstybę gali išgelbėti tik jos tikrasis Suverenas – iš ją silpninančios ir griaunančios valdžios susigrąžinusi sau ir vėl paėmusi jos likimą į savo rankas laisva Tauta;

Antisąjūdinės dvasios persmelktas Seimo pirmininko pasisakymas grąžina Lietuvą į 1988 metus, nes iš esmės niekuo nesiskiria nuo to meto komunistų partijos ,,atsakingų darbuotojų“ ir biurokratijos nomenklatūrininkų mėginimų nutildyti laisvą žodį ir užgniaužti Sąjūdžio pradėtą skelbti tiesą apie tikrąją sovietų okupuoto ir pavergto krašto būklę;

VU studento pasakyta kalba šalyje sukerojusios baimės, konformizmo, pataikavimo valdžiai ir nutylėjimų fone yra garbingas ir sektinas tikro ir ištikimo tarnavimo Lietuvai pavyzdys, nes didžiausias ir sunkiausias darbas, kurį savo šaliai šiandien gali nuveikti jos pilietis – tai gebėjimas rodyti asmeninį pavyzdį sklaidant valstybę žlugdantį ideologinį ir propagandinį melą bei išdrįstant atvirai ir drąsiai sakyti Lietuvą dar galinčią išgelbėti tiesą;

Nomenklatūrinis ir stagnatoriškas p. V. Pranckiečio pasisakymas neduoda pagrindo laikyti jo esminių permainų valstybėje šalininku. Todėl manome, kad šis Sąjūdžio idealus niekinantis politikas geriausiai pasitarnautų Lietuvos labui, jeigu atsistatydintų arba būtų atstatydintas iš užimamų aukštų ir atsakingų Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pareigų;

Antisąjūdinis Seimo pirmininko pasisakymas negali būti laikomas tik atsitiktiniu ir apmaudžiu nesusipratimu; esame priversti laikyti jį dar vienu įrodymu, kad p. V. Pranckietis yra nuoseklus Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo politikos rėmėjas ir įgyvendintojas, jau išreiškęs savo pritarimą pragaištingai ,,globalios Lietuvos“ vizijai savo požiūriu į lietuvišką abėcėlę, valstybinį lietuvių kalbos statusą ir daugybinę Lietuvos Respublikos pilietybę; laukiame oficialaus valdančios LVŽS paaiškinimo, ar radijo laidoje išsakyta antisajūdinė įtakingo partijos nario pozicija laikoma tik jo asmenine nuomone, ar atspindi visos partijos požiūrį į Sąjūdžio programą ir lietuvių tautos bei valstybės ateitį.