Landsbergio prezidentinė svajonė: liūdėjo, kol kiti džiaugėsi

1997 m. pirmajame prezidento rinkimų ture V. Landsbergis surinko 15,9 proc. rinkėjų balsų ir liko trečias. Į antrąjį turą tuomet pateko Valdas Adamkus ir Artūras Paulauskas. Antrajame ture V. Adamkus surinko tik 0,8 proc. balsų daugiau nei ko konkurentas ir tapo Lietuvos prezidentu.

Nebuvo vienijantis

„V. Landsbergį bandantį dainuoti liaudies dainą“, – pirmą vaizdinį, iškilusį prisiminus prieš kelis dešimtmečius vykusius prezidento rinkimus, apibūdino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius.

Politologas pasakojo, kad 1997 m. buvo palankūs tuometiniai Tėvynės sąjungai (Lietuvos konservatoriams). Nors ši politinė jėga buvo Seimo valdančiosios koalicijos ašis, jų reitingai buvo aukšti. Tačiau partijos lyderis nebuvo taip gerai vertinamas visuomenėje.

„Susipriešinimas, tas neigiamas jo įvaizdis atsiranda praktiškai netrukus atkūrus nepriklausomybę. Vėliau nelabai ir pasikeičia“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak A. Krupavičiaus, V. Landsbergio asmenybė buvo siejama su 1990–1992 m. vykusia socialine ekonomine krize, jos metu vykdytomis pertvarkomis.

„Nyko vienos socialinės grupės, atsirado kitos. Tuo metu buvo daug ekonominės nežinomybės, politinės sumaišties. V. Landsbergis nebuvo vertinamas kaip galintis jungti visuomenę politikas, o prezidentui tai yra svarbu, esminis, matyt, dalykas“, – samprotavo profesorius.

Lietuva nebuvo pasiruošusi

Seimo narys Audronius Ažubalis buvo vienas iš V. Landsbergio komandos narių. Pašnekovas teigė, kad ryškiausias prisiminimas iš to meto yra kelionės po rajonų centrus ir miestelius kartu su V. Landsbergiu ir ištikimu jo rėmėju, istorijos profesoriumi Edvardu Gudavičiumi.

Pasak A. Ažubalio, jam įstrigo, kad, ypatingai kaimiškose vietovėse, žmonės jautė nostalgiją „seniems laikams“, kolūkiams, jautėsi neužtikrinti dėl ateities.

„Jie norėjo čia ir dabar gyventi kaip Švedijoje, bet to niekas negalėjo pažadėti. Nežadėjo nei profesorius, nei E. Gudavičius, nei aš, kai kalbėdavome su susirinkusiais. Matyt, buvo toks laikas, kad visuomenė toms idėjoms, apie kurias tuo metu kalbėjome, nebuvo dar pribrendusi“, – svarstė A. Ažubalis.

V. Landsbergio rinkiminis šūkis buvo „Geriau – patyręs!”, reklaminėje kampanijoje buvo nuolat akcentuojama politiko patirtis ir patikimumas kaip pagrindiniai pranašumai prieš pagrindinius konkurentus V. Adamkų ir A. Paulauską.

„Tai natūraliai plaukė iš to, kad žmogus, sugebėjęs „išvairuoti“ su savo komanda sausio kruvinaisiais įvykiais, žmogus, sugebėjęs sugrąžinti tarptautinį pripažinimą Lietuvai, tiko, kaip niekas kitas, Lietuvos valstybės vadovo pareigoms“, – patirties, kaip pagrindinio V. Landsbergio pranašumo, pasirinkimą aiškino A. Ažubalis.

Lygina su Thatcher

1997 m. rinkimuose V. Landsbergį aplenkė ir į antrąjį turą pateko V. Adamkus ir A. Paulauskas. A. Ažubalis teigė, kad šie kandidatai nedalyvavo aktyvioje politikoje pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais, tad rinkėjai juos laikė „nesusitepusiais“.

„Jų nebuvo galima sieti su skausminga pertvarka, kuri daugeliu atveju palietė kiekvieną šeimą. Atėjo, jei galima sakyti, su švaria biografija. „Štai, mes, nauji, nieko nepadarę, dėl ko galėtumėte mums priekaištauti ir, štai, imkit mus“. Natūralu, po tokios revoliucijos, tokio virsmo, matyt, didelė dalis rinkėjų nebuvo pasirengusi to tęsti, jie galvojo, kad kažkas turi ateiti ir padaryti, kad jiems nereikėtų patiems galvoti apie rytdieną , kad vėl kažkas už juos galvos“, – svarstė A. Ažubalis.

Pasak A. Krupavičiaus, V. Adamkus visuomenėje buvo vertinamas dėl savo nuosaikių pažiūrų ir patirties, sukauptos Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„A. Paulauskas buvo susikūręs labai teigiamą generalinio prokuroro įvaizdį, kaip kovotojo už tiesą ir teisingumą. Jis turėjo paramą iš tuo metu populiarių politinių jėgų, prisiminkime, kad A. Paulauską rėmė ir A. Brazauskas“, – teigė A. Krupavičius.

V. Landsbergio kandidatūrą kai kurie konservatorių skyriai kėlė ir prieš 2009 m. prezidento rinkimus, tačiau politikas viešu laišku paskelbė, kad nežada varžytis dėl šalies vadovo posto. A. Krupavičius mano, kad 2009 m. V. Landsbergio šansai būtų buvę panašūs kaip ir 1997 m., nes V. Landsbergio palaikytojų ir jį neigiamai vertinančių žmonių gretos yra apylygės.

„V. Landsbergis panašus į Margaret Thatcher. Viena pusės visuomenės M. Thatcher labai mylėjo, aukštino, kita pusė neapkentė. V. Landsbergis yra labai panašus atvejis Lietuvos politikoje. Dalis visuomenės pasiryžę už jį stoti mūru, kita – V. Landsbergio nemėgsta“, – kalbėjo politologas.

Artėjančiuose rinkimuose dalyvausianti konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė, A. Krupavičiaus nuomone, turi daug daugiau šansų tapti Lietuvos prezidente nei jų kada nors turėjo V. Landsbergis.

„Vienareikšmiškai. Tą rodo ir tai, kad jos reitingai kyla. Kuo mažiau Gabrielius Landsbergis rodosi scenoje, tuo daugiau tą sceną užima I. Šimonytė ir tuo daugiau šansų, kad tos paramos lubas pavyks padidinti. I. Šimonytė turi autoritetą, tai partijai palanku“, – tvirtino A. Krupavičius.

Portalas tv3.lt primena, kad Lietuvos prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 12 d. Jei prireiks antrojo turo, jis vyks kartu su Europos Parlamento rinkimais gegužės 26 d.