Laivyba Nemunu aktuali ir Klaipėdai?

Vyriausybė pasiryžusi per trejus metus iki 2023 m. investuoti į Nemuno upės ruožo nuo Kauno iki Atmatos upės žiočių modernizavimą daugiau kaip 28 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų. Pirmieji darbai prasidės jau kitąmet.

Vidaus vandens kelių direkcijos teigimu, potencialių krovinių vežėjų apklausa rodo, kad įgyvendinus projektą krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst., o ateityje - 500 tūkst. ir daugiau tonų.

Jau šiemet sezono metu buvo atgaivinta krovininė laivyba Nemunu maršrutu Kaunas-Klaipėdos valstybinis jūrų uostas-Kaunas. "Situacijos bei rinkos analizė, parengiamieji darbai buvo vykdomi jau pusantrų metų, tad šis etapas - daugelio profesionalų atkaklaus darbo ir tikėjimo, kad mes galime atgaivinti laivybą Nemunu, padarinys", - sako Vladimiras Vinokurovas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Direkcijos specialistų manymu, Marvelės krovininė prieplauka su išlikusiomis tinkamomis krovai krantinėmis Jurbarke yra pritaikyta grūdams, žvyrui, medienai ir kitiems kroviniams krauti ir vežti į Klaipėdos uostą.

Klaipėdos vicemeras Arūnas Barbšys lapkričio 25 d. dalyvavo Vilniuje vykusiame šalies ministro pirmininko organizuotame pasitarime dėl laivybos Nemunu atnaujinimo. Lietuva yra įsipareigojusi ES Nemune išlaikyti 1,5 m gylį nuo Atmatos iki Jurbarko, 1,2 m - iki Kauno.

Pasitarimo metu kalbėta apie tai, kaip Nemuno kelią panaudoti kroviniams gabenti ir turistams keliauti. Pasak A. Barbšio, krovinių gabenimu baržomis į Klaipėdą ar iš jos suinteresuotos Jurbarko, Šakių, Tauragės, Kauno savivaldybės. Galėtų būti gabenamas smėlis, žvyras iš karjerų, grūdai, konteineriai, netgi suskystintosios gamtinės dujos. Pasak grūdų augintojų iš Jurbarko, Šakių, iš to regiono grūdų per Klaipėdos ar Rygos uostus eksportuojama apie 200 tūkst. tonų.

"Tačiau ar apsimoka naudotis tokiu keliu, turi skaičiuoti patys verslininkai, nes atsiranda įvairių papildomų kaštų. Turi būti atkreiptas dėmesys ir į sezoniškumą, nes žiemą tuo vandens keliu nepasinaudosi, tad verslininkai turi turėti alternatyvą", - kalbėjo Klaipėdos vicemeras.

Pasitarimo metu užsiminta ir apie galimas subsidijas verslininkams, kad jie naudotųsi šiuo ekologiškesniu keliu. "Apie tokį ketinimą informuosime verslininkus. Kroviniams reikalingos prieplaukos su visa būtina suprastruktūra - kranais, sandėliais ir kt. Be kita ko, reikia ir baržas turėti. Turi būti išspręsti visi logistikos klausimai. Jie palikti ateičiai", - kalbėjo A. Barbšys ir pridūrė, kad pavasarį prie šių klausimų bus grįžtama. Paklaustas, ar subsidijos verslininkams - realus dalykas, vicemeras atsakė, kad užsiminta, jog jos galėtų būti.

Pasitarime kalbėta ir apie raketos plaukimo Nemunu maršrutu Klaipėda-Nida-Kaunas galimybes. Toks maršrutas sovietmečiu buvo atidarytas 1963 metais.

"Kelias Nemune tikrai bus, tad jau reikia ruoštis, kaip juo pasinaudoti. Krovinių plukdymas yra kur kas pigesnis, kuro sunaudojama, palyginti su automobiliniu transportu, tik 17 proc. Palyginti su geležinkeliu, toks krovinių gabenimo būdas perpus pigesnis", - sakė vicemras.

"Tai nebūtų ekonomiškai naudinga"

"Lietuva yra per maža valstybė, kad upinė laivyba jai būtų ekonomiškai naudinga. Per maži atstumai. Kitas dalykas - sezoniškumas, žiemą reikės kovoti su ledais, vasarą su dumblo užnešimais. Žinoma, viską reikia skaičiuoti, bet preliminarus mano vertinimas toks", - savo asmeninę, o ne Uosto direkcijos poziciją dėstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Pasak jo, svarbu, kiek konteinerių pavyktų atkovoti iš gabenamų automobiliniais keliais srauto. Konteinerį nuvežti į Kauną kainuoja ne daugiau kaip 100 eurų. "Konteinerių plukdymas barža vis tiek kažkiek kainuos. Be to. Kauno uoste reikės iškelti konteinerį ant autotreilerio ir pristatyti klientui. Tai irgi kainuos. Į baržą daug konteinerių į viršų neprikrausi, nes reikės praplaukti pro tiltus. Vasarą velniškų išlaidų reikės kanalo gyliui išlaikyti. Man visa tai atrodo nerealu, aš tokiu projektu netikiu. Tai tarsi noras įtikti žaliesiems be ekonominio pagrindo. Jeigu tai būtų ekonomiškai naudinga, konteineriai jau būtų plukdomi upe arba verslininkai jau belstųsi į Susisiekimo ministerijos duris prašydami gilinti Nemuno kanalą. Jeigu nebus finansinės naudos, vadinasi, kažkas turės mokėti už ekologiją. Jeigu valstybė subsidijuos po 100 eurų už konteinerį, gal verslininkai ir plukdys juos baržomis", - sakė A. Drungilas.

Tačiau, jo manymu, Nemuno gilinimo darbus verta daryti ne tik dėl laivybos, bet apskritai dėl Nemuno ekologinės būklės, reikia didinti jo pratakumą. "Manau, kad Vyriausybė turi didesnių siekių nei konteinerių Nemunu plukdymas", - sakė jis.