Laivų kapinės vėl virsta kapinėmis?

Tęsiame rašinių ciklą apie Klaipėdos vidaus vandenis. Šį kartą laivu "Romaste" plaukėme į Ledų rago įlanką, dar vadinamą laivų kapinėmis, nes sovietmečiu ten buvo skandinami laivai, ir Smiltynės jachtklubą. Kitaip sakant, apžiūrėjome Kuršių marių krantą Smiltynėje.

Šį kartą mūsų diskusijoje dalyvavo Algirdas Grublys, buvęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, kelerius metus vadovavęs Savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijai, Arvydas Vaitkus, buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, dabar miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto narys, ir Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis. Buvo kviesti ir Savivaldybės administracijos darbuotojai, tačiau jie nedalyvavo.

"Dalis mūsų miesto bendruomenės galvoja, kad mes gyvename tik prie miško ir kelio. Tokių minčių, kad mes gyvename ir prie vandens, jai nekyla. Nė karto nebuvo rimtai diskutuojama, kaip miestas kartu su uostu galėtų sutvarkyti krantines. Šitas Kuršių marių pakraštys niekam neįdomus, nes negali statyti nekilnojamojo turto ir parduoti.

SPĖJIMAS. Diskusijos dalyviai spėliojo, ar tai nebus laivas "Gintaras", labai seniai plukdęs žmones ir į Nidą, ir į jūrą. Vargu ar už jo stovėjimą mokama Savivaldybei.

Mes kasmet išleidžiame kelis šimtus tūkstančių eurų įvairioms koncepcijoms ir vizijoms. Svajojame, piešiame, o kai ateina laikas įgyvendinti, nieko nedarome. 2008 metais Taryboje Neringos miestas prašė atiduoti vadinamąją dešimties metrų teritoriją prie vandens už Ledų rago kyšulio, nes norėjo pasistatyti prieplaukėles. Miesto Taryba balsavo už. Tačiau nė vienos prieplaukos nuo Juodkrantės iki Ledų rago įlankos nebuvo įrengta", - kalbėjo A. Grublys.

"Sūduvį" - į laivų kapines?

Kuršių marių Ledų rago įlanka baigta valyti 2014 metų vasarį. Ja Savivaldybė, galima sakyti, nesinaudojo iki pat šių metų, nors dažnai buvo galima matyti ten stovinčią UAB "Narų servisas" techniką. Apie tai, kad ten krantines reikia nuomoti, prabilta 2018 metais. Edvardo Simokaičio, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjo, teigimu, 200 metrų krantinės toje įlankoje Savivaldybė išnuomojo "Narų servisui" nuo šių metų gegužės. Už tai per mėnesį ji gauna 420 eurų.

A. Grublio manymu, Ledų rago įlankoje prie krantinės galėtų būti pastatytas karinis laivas "Sūduvis", kuriam dabar intensyviai ieškoma vietos prie Danės krantinių.

JACHTKLUBAS. Dviejuose jo rekonstruotuose baseinuose telpa 65 laivai.

"Už 400 metrų nuo laivų kapinių yra buvusi priešlėktuvinės gynybos baterija. Tai puikus lankomas karinis objektas. Tebėra ir visas senojo geležinkelio siauruko pylimas. Jeigu dar čia būtų pastatytas karinis laivas, būtų puiki vieta žmonėms, persikėlusiems keltais, Naujojoje perkėloje pasivaikščioti. Pietinėje miesto dalyje turėtume turistinį objektą. Be to, tas laivas visai netrukdytų, jeigu kada nors čia būtų įrengta ir marina", - savo nuomonę išsakė A. Grublys ir pridūrė, kad Savivaldybės idėja čia įrengti jachtų uostelį, kaip ir daugelis kitų idėjų, atidėta nežinia kuriam laikui.

Veltui išleisti pinigai?

Laivų kapinėms išvalyti išleista apie 1,5 mln. eurų. Yra manančiųjų, kad pinigai be reikalo išleisti, nes jau kelinti metai nieko toliau toje įlankoje nevyksta. A. Vaitkus taip nemano. "Juk nebuvo aišku, kokia situacija tuose nuskendusiuose laivuose, gal juose buvo ir tepalų, ir dyzelino, ir kt. Nemanau, kad teršalams likviduoti išleisti pinigai yra išmetami. Žinoma, gaila, kad jau kelerius metus čia nieko nevyksta. Gylis čia nėra pats mažiausias - per 2,5 metro", - sakė jis.

Anot jo, krantinių ilgis čia yra daugiau kaip vienas kilometras, už 1 išnuomotą metrą galima gauti 8-12 eurų per mėnesį. Žinoma, Savivaldybei tai nebūtų didelė suma, bet vis lėšos į biudžetą, o ne iš jo. "Nors, tiesą sakant, nežinau, ar tai geriausias koncepcinis sprendimas nuomoti tas krantines", - sakė A. Vaitkus.

A. Grublys įsitikinęs, kad čia turi būti ne gamybinė, o rekreacinė teritorija.

"200 metrų krantinių Ledų rage Savivaldybė išnuomojo UAB "Narų servisas" nuo šių metų gegužės. Per mėnesį gauname 420 eurų", - sakė E. Simokaitis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus vedėjas.

Mariose nėra kur laivų švartuoti

Pamatęs tą nenaudojamą laivą Ledų rago įlankoje, A. Grublys juokavo sakydamas bijąs, kad šiai vietai greitai gali būti grąžinta senoji paskirtis. Žmonės, neturėdami kur dėti senų laivų, juos čia statys.

Pasirodo, net Uosto direkcijos laivai, aptarnaujantys uostą, neturi kur švartuotis, nes laisvų krantinių Kuršių mariose, uosto akvatorijoje nėra. Reikia tartis su uosto operatoriais. Buvusio uosto vadovo manymu, dar labiau ši problema iškils tada, kai bus sutvarkyta vadinamoji "Laivitės" teritorija. Kol čia nėra išvystytas Martino Gusiatino šeimos projektas, nemažai laivų švartuojasi ten prie krantinių.

KRANTINĖ. Ledų rago įlankos krantinė.

"Jau prieš kelerius metus sakėme, kad reikia kuo skubiau rengti ir uosto, ir miesto bendruosius planus. Tada atsirastų galimybė ne tik vystyti uostą kaip pramoninį objektą, bet ir gilinti akvatoriją ir galų gale pastatyti valčių ir mažųjų laivelių prieplauką. Marinos yra sudėtinė išvystytų uostų dalis. Uosto bendrasis planas jau buvo parengtas 2018 metų pradžioje. Didžiausia blogybė, kad mes labai ilgai ginčijamės ir nepatvirtiname dokumentų, be kurių negalima pradėti rengti techninių projektų", - sakė A. Vaitkus ir garantavo, kad uosto bendrajame plane valčių prieplauka yra.

Kodėl nepastatė valčių prieplaukos?

"Manau, mažųjų laivų prieplaukoje galėtų atsirasti ir uostą aptarnaujančių laivų krantinė. Jų savininkai ne kartą kreipėsi į direkciją dėl laivų švartavimo. Tekdavo atsakyti, kad kol nėra dokumento, negalime šiaip sau pradėti kurti naujos infrastruktūros", - teigė A. Vaitkus.

Apie tai, kad Uosto direkcija tolimoje pietinėje uosto dalyje turės pastatyti mažųjų laivų ir valčių prieplauką manais už jai Savivaldybės perduotą nebaigtą statyti valčių prieplauką užteršto grunto aikštelei įrengti, pradėta kalbėti 2004 metais, tačiau, pasak A. Vaitkaus, visi su perdavimu susiję dokumentai buvo sutvarkyti tik 2010 metais.

Vėliau direkcija parengė mažųjų laivų ir valčių prieplaukos projektą, jam buvo numatyta pinigų ir netgi buvo parinktas valčių prieplaukos rangovas. Tačiau po kurio laiko tuometinis susisiekimo ministras ir Uosto direkcijos vadovas nusprendė, kad to uostelio statyba turi būti įšaldyta bent jau iki 2020 metų motyvuojant tuo, kad nėra pinigų. Bet paskui direkcija rado pinigų net Suskystųjų gamtinių dujų terminalo statybai.

"Nepaisant visų tų dalykų šiandien rezultatas yra geras. Jeigu būtų buvęs įgyvendintas anas projektas ir toks uostelis pastatytas, iš po žiemos jis būtų buvęs visiškai užneštas, vasaros pabaigoje baigtume jį valyti iki kito užnešimo. Dabar, mano požiūriu, yra parengtas geras projektas. Atstumas nuo kranto iki farvaterio, kuriame gylis yra 7-8 metrai, apie 800 metrų. Į tą uostelį galės įplaukti ir didesnę grimzlę turintis laivas, ir navigacija bus garantuojama ištisus metus, jeigu, žinoma, žiemą ta vieta neužšals", - mano buvęs uosto vadovas.

Pasak A. Grublio, pagal dabartinį projektą ten bus galima įrengti netgi europinio lygio laivybos kanalą.

Savivaldybė paliko jachtklubą

Nors jau ne sezonas, Smiltynės jachtklube radome kelis laivelius, tarp jų ir jachtą su Švedijos vėliava.

Pasak A. Vaitkaus, prieš porą metų jachtklubo atstovai kreipėsi į Uosto direkciją prašydami įrengti uosto akvatorijoje dar vieną konstruktyvą, užstojantį srovę ir ledų nešimą. "Mes labai ilgai svarstėme su Uosto kapitono tarnybos specialistais, tačiau, deja, turėjome duoti neigiamą atsakymą todėl, kad, norint būti pasaulinio lygio uostu, daugiau jokių trukdžių daryti akvatorijoje negalima", - sakė jis.

Kalbėdamas apie jachtklubą A. Vaitkus pasidžiaugė, kad atsirado privati iniciatyva, sukurtas botelių kompleksas, yra nebloga konferencijų salė. Jis apgailestavo, kad šitas uostelis po rekonstrukcijos ketverius metus neveikė. Tad šiandien čia verda gyvenimas.

VAIZDAS. Po laivų kapinių išvalymo vaizdas jose labai nepasikeitė.

Bendrovė "Inreal valdymas" antrąjį Smiltynės jachtklubo rekonstrukcijos etapą baigė 2017 m. Krantinėmis rūpinosi VšĮ Klaipėdos jachtklubas, kurį valdė UAB "Dommo Nerija" ir Klaipėdos savivaldybė.

"Savo, kaip Smiltynės jachtklubo dalininko, dalį Savivaldybė už 9 tūkst. 900 eurų pardavė šiemet liepą. Taip pasielgta todėl, kad Savivaldybė nebematė savęs kaip dalininkės toje įstaigoje. Jai ta dalis buvo dovanota, kad būtų galima pritraukti ES lėšų jachtų uosto rekonstrukcijai. Savivaldybė savo misiją atliko - lėšos pritrauktos, uostas rekonstruotas. Mūsų veikla šiame objekte buvo tik simbolinė. Dabar leidžiama veikti tam uostui jį valdant privatiems dalininkams", - sakė E. Simokaitis.

"Manau, savivalda neturėtų būti nuošalyje, nors nebeturi akcijų, ir siekti, kad šis objektas turėtų viską, ko jam reikia. Gal reikėtų kalbėtis su Neringos savivaldybe, kad visuomeninis transportas būtų geriau išvystytas", - svarstė A. Vaitkus.

Ar reikia tiek marinų?

Planuojama, kad buvusioje "Laivitės" teritorijoje bus švartuojamos jachtos ir mažieji laivai, jie jau seniai švartuojami ir Klaipėdos pilies uostelyje, Smiltynės jachtklube tai pat, vietoj buvusių laivų kapinių planuojamas jachtų uostelis, Uosto direkcija vis dar žada pastatyti mažųjų laivų prieplauką. Ar Klaipėdai reikia tiek vietų laiveliams švartuoti?

"Viską parodo statistika. Nereikia nieko burti. Kai buvo steigiamas Pilies uostelis, skeptikai irgi klausė, kam jis reikalingas. Šiandien jame vietos rezervuotos metams į priekį. Kai 2003 m. Klaipėdoje buvo atidaromas Kruizinių laivų terminalas, irgi buvo miesto Tarybos narių, kurie manė, kad tai į balą išmesti pinigai. Kai buvo statomas Šilutės uostelis, irgi abejota, kad į jį neplauks. Tačiau jau kelerius metus ten negausi vietos. Atgijo ir Nidos uostas, kai gavo Šventosios uosto pontonus ir gali švartuoti 3 kartus daugiau laivų. Skepticizmas nėra varomoji jėga", - teigė A. Vaitkus.

IŠNUOMOTA. "Narų servisas" Savivaldybei per mėnesį moka 420 eurų už krantinės nuomą.

Jo manymu, jachtklubas nėra toks patrauklus kaip Pilies uostelis, nes žmogui, grįžusiam iš jūros, reikia miesto šurmulio, tačiau praėjus metams dvejiems jis vasarą yra pilnas laivų. "Man dar dirbant Uosto direkcijoje buvo begalės prašymų tarpininkauti vietai jame gauti, nors direkcija tokių galių neturi. Taigi norinčiųjų atplaukti į Klaipėdos uostą iš Švedijos, Suomijos, Vokietijos yra daug", - kalbėjo jis.

2002 metais, kai A. Vaitkus pradėjo dirbti Susisiekimo ministerijoje, skaičiuojant ir irklines bei pripučiamas valtis, buvo registruota 25 tūkst. vidaus vandenų laivų. Šiandien jų yra apie 70 tūkst., nors dabar neberegistruojamos nei irklinės, nei pripučiamos valtys. Laivų skaičius Lietuvoje labai išaugo.

Informacija apie įlanką

• Ledų rago įlanka šalia dabartinės Naujosios perkėlos atsirado tada, kai buvo statomas žvejybos uostas ir šioje vietoje iškasta gana daug grunto.
• Sovietmečiu šioje įlankoje buvo statomi laivai deratizacijai atlikti, paprasčiau pasakius, graužikams naikinti.
• Nuo 1952 iki 1970 m., t. y. beveik 20 metų, šioje įlankoje buvo skandinami nurašyti laivai, todėl ji pradėta vadinti laivų kapinėmis. Ši vieta ilgą laiką kėlė grėsmę aplinkai. Nuskandintų laivų registracija nebuvo vedama, nežinota, kiek jų yra, ar juose yra kuro likučių.
• Ledų rago įlankos išvalymo projektą Klaipėdos miesto savivaldybė parengė 2006 metais.
• 1,5 ha įlankos teritorija pradėta valyti 2013 metais Savivaldybei gavus Europos Sąjungos finansinę paramą. Ji buvo valoma 8 mėnesius ir baigta 2014 metų vasarį. Iškasta 19 tūkst. kub. m grunto, kuris buvo laidojamas jūroje, iškelta ir utilizuota 1,5 tūkst. tonos laivų liekanų.
• 1,5 mln. eurų kainavusį projektą finansavo Savivaldybė ir ES.
• 2018 m. Savivaldybės atstovai teigė, kad mažiausiai trejus metus toje įlankoje nieko nebus daroma, o paskui bus matyti.