Kuo pavirto „Idėjos Lietuvai“?

Griaunama demokratija

Politologas, VU filosofijos doktorantas Vytautas Sinica nepritaria bandymams keisti referendumo organizavimo sąlygas - žeminti reikalavimų kartelę, keisti balsavimo trukmę. „Dabar susidarė įspūdis, ir jis gana pagrįstas, kad Seime bandoma palengvinti galimybes priimti sprendimą būtent šitam referendumui, būtent šituo klausimu. Ir tai labai blogai, nes tai griauna pasitikėjimą demokratinėmis procedūromis. Nesvarbu, koks būtų projektas, vienas gal grubiau atrodo, kitas švelniau, visi jie kuria įspūdį, kad manipuliuojama referendumo taisyklėmis. Neišskirčiau nė vieno. Demokratinių procedūrų esmė - kad visi jų laikytųsi ir jas gerbtų ir kad jos būtų vienodos visiems klausimams ir visiems piliečiams. Bandymas palengvinti referendumo kartelę dėl vieno klausimo, o gal ir visam Konstitucijos skirsniui, kelia nepasitikėjimą ir verčia galvoti, kad tai yra kokie nors susitarimai“, - sako politologas.

Pasaulio lietuviai aiškiai pasakė, kad jeigu klausimas bus sprendžiamas įprastu referendumu, jie netiki, kad bus nuspręsta dvigubos pilietybės naudai. Jų bandymai įtikinti politikus keisti referendumo įstatymą turi aiškų motyvą. Tačiau keista: kodėl tuomet emigrantai taip vangiai balsuoja užsienyje?

Valdžios godulys

„Prestižinę profesiją sukuria prestižiniai žmonės“, - tuo įsitikinęs pedagogas, vienas Kauno technologijos universiteto gimnazijos įkūrėjų ir ilgametis jos vadovas Bronislovas Burgis.

Mokytojus reikia gerbti, sako B.Burgis, bet yra ir kita medalio pusė. „Išeidama ministrė pagaliau išdrįso pasakyti, kad Lietuvoje yra šešiais tūkstančiais mokytojų daugiau, nei reikia, o diskusijose tarp valdžios ir streikuojančiųjų nė viena pusė apie tai neužsiminė (ar bent jau nešaukė...). Tai čia prestižiniai mokytojai? Kodėl nė viena valdžia iki šiol nesprendė šios problemos? Juk šešiais tūkstančiais sumažinus mokytojų komandą per metus būtų gauta per 40 tūkstančių eurų tiems, kurie liktų. Nesprendė todėl, kad mokytojų daug. Todėl, kad jų žodis pasiekia dešimtis tūkstančių moksleivių (būsimųjų rinkėjų) ir tūkstančius moksleivių tėvų. Valdžios godulys neleidžia spręsti esminių problemų“, - teigia pedagogas.

B.Burgio manymu, mokytojas nelygu mokytojui, kaip ir mokykla nelygu mokyklai. Nebus prestižinė mokytojo profesija, kol to nepripažins ir valdžia, ir mokytojai. Kol ryžtingai nesiims dviejų veiksmų. Mokytojus reikia „ištirti“. Atestuoti. Oriai ir objektyviai. Paaiškėtų tai, kas ir taip aišku: kažkas mokykloje taip blogai mokėsi, kad tik vieno tipo aukštąjį mokslą turėjo galimybę pasirinkti. Paaiškėtų, kad ir tame universitete jis ne studijavo, o studentavo, kad ir dabar jis nei moka, nei nori mokytis. Ir būtų aišku, kad jis niekada neprisidės prie prestižinės profesijos sukūrimo.

„Mokytojus reikia mokyti. Tuos, kurie nori mokytis. Negalima jų versti mokytis! Negalima leisti, kad jie pažymomis, seminarų lankymu grįstų savo kvalifikaciją. Mokyklų tinklo pertvarka niekada tinkamai nebus atlikta, kol šalyje bus dvivaldystė: švietimu rūpinasi (rūpinasi?) centrinė valdžia ir savivaldybės. Tai - esminė klaida.

Streikų fone pagaliau atviriau prabilta apie visišką niekšybę švietime - pinigų plovyklas, menkystų prieglaudas: NMVA, UPC, ŠMPF, ŠAC, VSF, SKVC, MOSTA, NEC ir t.t.. O kur dar miestų ir rajonų švietimo skyriai, švietimo centrai. Pinigų švietimui yra! Švietimo sistemoje yra. Prestižine profesija švietimą padaryti galima, bet reikia žmonių, kurie turėtų drąsos paprasta žmonių kalba pasakyti apie švietime (ne tik...) suvešėjusias blogybes. Deja, drąsos nėra, noro kalbėti tiesą nėra. Valdžios godulys trukdo. Rinkimai gi artėja! Tai jūs, mokytojai, ir pagalvokite, iš kur atsirado tie žmonės valdžioje, kurie savo mokytojus paniekino? Jūs neišmokėte, neišauklėjote,“ - rėžia B.Burgis.

Šeimos veržiasi gauti paramą

Sėkmingiausiai sekasi vykdyti trečiąją idėją - suteikti pagalbą jaunoms šeimoms įsigyjant būstus. Paramos pirmajam būstui prašymai į savivaldybes ir elektroninę sistemą pradėjo plūsti vos tik prasidėjus registracijai. Valdininkai perspėjo, kad skirta paramai vos 2 mln. eurų ir jos užteks viso labo 115 šeimų. Likusieji bus surikiuoti į eilę ir turės laukti kitų metų ar ilgiau. 2019 m. parama buvo žadama 600 šeimų. Tačiau kai kuriems pasisekė jau šiemet - jaunoms šeimoms išreiškus tokį didelį susidomėjimą, ministerija papildomai surado dar 2 mln. eurų. Pinigai atsirado neišnaudojus socialinės paramos mokiniams.

Tiesa, skelbdama apie paramos teikimą ministerija akcentavo, kad jaunų šeimų pajamos nebus tikrinamos. Visgi procesui pajudėjus, paaiškėjo, kad turėta omenyje, jog finansų netikrins klerkai. Bankininkai gi tikrina prašančius paskolų įprastine tvarka.