"Kovidinės" Jūros šventės išskirtinumas - judėjimas

Šiandien vyks Jūros šventės organizatorių ir renginio dalyvių pasitarimas. Pasak miesto mero Vytauto Grubliausko, jam susitikime bus įdomu išgirsti, ar organizatoriai išpildė visus savo lūkesčius. Tačiau, uostamiesčio vadovo manymu, galutinį įvertinimą bus galima daryti po dviejų savaičių, kai paaiškės, buvo ar nebuvo galimų koronaviruso užsikrėtimo atvejų.

"Norisi tikėti, kad tokių atvejų nebus. Kaip ir minėjau anksčiau, šventė buvo visiškai kitokia, išskirtinė. Vertinti ją pagal įprastinius kriterijus turbūt būtų visiškai neteisinga. Iš kitos pusės, tikiuosi, kad daugiau tokių švenčių nebus ir nereikės", - vylėsi V. Grubliauskas.

Visgi merui klausimų po šventės liko nemažai. Vienas tokių - ar buvo logiška ir teisinga uždaryti Pilies gatvę. Dėl šio sprendimo savaitgalį visas transporto srautas buvo nukreiptas į rekonstruojamą Šilutės plento atkarpą ties dabar jau buvusiu Sendvario žiedu.

Merui įsiminė ir epizodas Jūros šventės atidarymo ceremonija - atviroje scenoje per lietų mirko trys muzikantai.

"Organizatoriams daviau pastabą, kad buvo galima padaryti improvizuotą stogelį. Nesusipratimų būta, apie tai nutylėti nėra tikslo. Analizuoti pamokas yra privalu ir tai bus padaryta.

Kalbėjausi su policija. Sakė, kad tokios ramios šventės nėra buvę.

Jų vertinimu, susibūrimai buvo trumpalaikiai.

Pačiam teko visas dienas būti mieste, teko daug vaikščioti pėsčiomis. Šventėje buvau labiau kaip dėmesingas ir akylas stebėtojas, o ne kaip besimėgaujantis švente", - teigė V. Grubliauskas.

Aplankė prezidentas

Šeštadienį Jūros šventėje klaipėdiečiai galėjo pamatyti ir pirmąją šalies porą, atvykusią pagerbti žuvusius jūroje ir pabendrauti su klaipėdiečiais.

Pirmoji pora dalyvavo vainikų nuleidimo žuvusiesiems jūroje ceremonijoje - plaukdami kariniu jūrų laivu "Kuršis" pagerbė iš jūros negrįžusius žmones. Ši ceremonija - viena seniausių Jūros šventės tradicijų, gimusi dar tarpukaryje.

Skrydžiu ceremoniją pagerbė ir NATO oro policijos misiją Lietuvoje atliekantys Vokietijos ir Ispanijos oro pajėgų bei Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai.

Taip pat prezidentas lankėsi Klaipėdos universiteto burlaivyje "Brabander", jachtoje "Ambersail 2", kalbėjo apie Klaipėdos universitetą, jūros ir marių ekologiją, "Grigeo Klaipėda" skandalą bei jo pasekmes.

Prezidentas "Vakarų ekspresui" pasidžiaugė, kad situacija dėl koronaviruso Lietuvoje yra palyginti gera ir Jūros šventė galėjo vykti.

"Pirmiausia noriu padėkoti organizatoriams, kurie turėjo apgalvoti kur kas daugiau aspektų, nei tekdavo apgalvoti anksčiau, įvertindami ir žmonių sveikatos klausimą, ir koronaviruso kontekstą. Bet, nepaisant to, kiek man kol kas teko matyti, Jūros šventė organizuota gerai, visi nusiteikę pozityviai, žmonės nusiteikę optimistiškai ir tai turbūt yra stebuklingas pajūrio poveikis, kai atvažiuoji ir pajauti tam tikrą gaivą, vėją, dinamiką. Klaipėda visada tuo garsėjo, jos žmonės tuo garsėja, tad to ir noriu palinkėti - kad žmonės išsaugotų optimizmą, tikėjimą savo miestu, savo valstybe", - šeštadienį kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasitvirtino nauji sprendimai

VšĮ "Klaipėdos šventės" projektų vadovė Rūta Steponavičienė sakė, kad svarbiausias uždavinys buvo padaryti šventę saugią.

"Reikėjo susitvarkyti su saugumo planu, kad didieji Jūros šventės koncertai, fejerverkai, eisena būtų pakeisti į naują formatą. Kiek mums dabar žinoma, šis saugumo planas yra pasiteisinęs", - pirmadienį sakė R. Steponavičienė.

Pasak jos, laikinose prekybos vietose reguliariai buvo transliuojami garsiniai įspėjimai, raginantys nesibūriuoti ir žmonės laikėsi šio raginimo - nesibūriavo, judėjo iš vienos vietos į kitą, ieškodami renginių vietų. Buvo matyti, kad žmonių buvo mažiau nei ankstesniais metais. Svarstoma, kad dalis žmonių nusprendė likti namuose ir renginius stebėti tiesioginėse transliacijose.

"Iš pradžių buvome sulaukę daug užklausų ir neigiamų atsiliepimų, kodėl neskelbiamos renginių vietos ir laikas. Niekaip negalėjome pasiteisinti tol, kol renginys neįvyko. Šis formatas tikrai pasiteisino, pavyzdžiui, didieji koncertai, perkelti į važiuojančias platformas.

Nesulaukėme tokios sankaupos žmonių, kad reikėtų nutraukti, išskyrus vieną - Sauliaus Prūsaičio - pasirodymą, kurį teko nutraukti dėl saugumo. Priėmėme sprendimą nutraukti pasirodymą ir važiuoti į kitą vietą.

Visi kiti renginiai - plaukiantys, einantys ir migruojantys - mums pasiteisino. Visų renginio vietų aptarimo dar neturėjome, bet iš pirmo žvilgsnio matome, kad tai pasiteisinęs sprendimas. Klaipėdos senamiestis buvo tarsi mobili aikštelėje, kurioje vaikščiojo, plaukė Jūros šventės dalyviai", - pasakojo organizatorių atstovė.

Ji dėkojo šventės partneriams ir sutikusiems koncertuoti atlikėjams, artistams, kad jie patikėjo kitokios šventės idėja.

R. Steponavičienė svarstė, kad galbūt kitais metais, kai, tikimasi, šventė grįš į įprastą formatą, būtų galima integruoti kai kuriuos šiemetinius sprendimus.

"Buvo daug abejonių, daug sunkumų, bet šventės kodas "Pasimatymai su vėju" pastatė mus į vėžes ir laikėmės parengto saugumo plano. Žinoma, norisi, kad šventė kitais metais vėl grįžtų prie jūrinio formato, kad vėl būtų eisena, kuri yra šventės veidas, taip pat ir kitos ceremonijos, renginiai, kurie yra labai svarbūs", - kalbėjo R. Steponavičienė.

Pasak pašnekovės, kad buvo priimti tinkami sprendimai, liudija ir tai, kad Klaipėdos policijos ir greitosios medicininės pagalbos stoties darbuotojai neužfiksavo padidėjusio nusikalstamumo ar nelaimių, susijusių su Jūros švente.

Pasekmės - po 2 savaičių

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas neskubėjo vertinti šventės. Dar prieš renginį R. Grigaliūnas buvo suabejojęs, ar pavyks užtikrinti visų dalyvių saugumą.

"Galutinį rezultatą galėsime pasakyti po dviejų savaičių, kada praeis laikotarpis, per kurį gali išryškėti simptomai, rodantys, kad žmogus užsikrėtė. Bus toks truputį nerimo laikas. Pirmieji požymiai galbūt pasimatys po savaitės, nors, žinoma, to nesinorėtų. Tikimės, kad jūros vėjas visus virusus nupūtė", - juokavo NVSC Klaipėdos departamento vadovas.

Pasak jo, nuliūdino žmonių požiūris į save, savo sveikatą.

"Taip ir nesupratau, ar jie neišgirdo tų rekomendacijų, ar jų nenorėjo girdėti, kadangi šventės metu kaukę dėvėjo tik vienas kitas", - pastebėjo R. Grigaliūnas.

"Tikriausiai žmonės labai greitai pamiršo, kad visai neseniai buvo karantinas ir šiuo metu kiekvieną dieną skelbiama, jog Lietuvoje yra ir įvežtinių atvejų, ir naujų, atsiranda židiniai. Galvojau, kad galbūt reikėjo kitaip pateikti rekomendacijas, bet, ašku, į dūšią kiekvienam žmogui neįlįsi ir kontrolieriaus šalia nepastatysi", - nuomonę išsakė Klaipėdos departamento vadovas.

Vis dėlto jis pagyrė prekeivius, kurių dauguma dėvėjo kaukes, dirbo su pirštinėmis, naudojo dezinfekcinį skystį. Taip pat kaip gerą dalyką įvardijo, jog renginiai vyko atvirose erdvėse, trumpą laiką, nebuvo iš anksto skelbiamos jų vietos ir laikas, buvo pasirūpinta vandeniu ir dezinfekciniu skysčiu prie tualetų.

"Vaikštant tikimybė užsikrėsti yra labai maža. Jei būtų didelė, tada reikėtų ir viešąjį transportą, ir prekybos centrus uždaryti, ir apskritai niekas nevaikščiotų", - kalbėjo R. Grigaliūnas.

Autobusai vėlavo pusantros valandos

Jūros šventėje darbo netrūko ir Klaipėdos keleiviniam transportui. Pasak laikinojo Klaipėdos keleivinio transporto direktoriaus Andriaus Samuilovo, šįkart daugiau galvos skausmo buvo dėl viešojo transporto vėlavimo nei dėl nedrausmingų vairuotojų.

"Penktadienį darbo nebuvo, nes nebuvo įmanoma pravažiuoti. O jeigu rimtai, tai reikalų buvo. Viską reikėjo suplanuoti ir suvaldyti per trumpą laiką. Dabar liko viską tik įsivertinti.

Dar prieš šventę nemanėme, kad viskas vyks sklandžiai ir gerai. Vienas tiltas nepajėgus funkcionuoti esant tokiam dideliam transporto srautui", - sakė A. Samuilovas.

Jis pridėjo, kad kai kurių autobusų vėlavimai buvo tiesiog įspūdingi.

"Penktadienį, jeigu neklystu, nuo 10.30 val. iki 15 val. 50 procentų visų autobusų vėlavo vidutiniškai po 28 minutes. Maršrutai, kuriuos buvome palikę Bangų gatvėje, vėlavo apie pusantros valandos.

Šeštadienį ir sekmadienį, nedarbo dienomis, buvo šiek tiek geriau. Sekmadienį buvo problema autobusams, važiavusiems nuo pajūrio. Transporto spūstis buvo P. Lideikio gatvėje. Bet tai jau tapo šios vasaros kasdienybe", - teigė A. Samuilovas.

Ragina pagalvoti apie alternatyvas

Savaitgalį darbo turėjo ir policija. Dalis pajėgų užtikrino saugumą Jūros šventės teritorijoje, kiti reagavo į iškvietimus.

"Policija iš anksto viską suplanavo ir buvo pasiruošusi. Kalbant apie transporto srautus, jau penktadienį daugelis atsimušė į uždarytos Pilies gatvės prieigas ir turėjo važiuoti kitu keliu. Policijos pareigūnams teko labai stipriai ir kantriai bendrauti su vairuotojais, duoti nurodymus. Tą pačią dieną priėmėme sprendimą fiziškai reguliuoti eismą kai kuriose sankryžose ir tai darėme iki pat 19-20 valandos.

Labai gaila, kad būtent Jūros šventės metu buvo rekonstruojamas Šilutės plentas, todėl ši arterija didžiulio transporto srauto nesugebėjo "sugerti".

Dėl to užsikimšo visos mažosios gatvelės", - sakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkas Mindaugas Džermeika.

Visgi, jo manymu, organizatoriams reikėtų pradėti galvoti apie alternatyvas - renginyje užtikrinti saugumą turėjusi policija neturėjo didelių pajėgų reaguoti į pagalbos skambučius.

"Pernai buvo atvykę kolegos iš Estijos, kurie stebėjo Jūros šventės renginį. Jie stebėjosi, kad mūsų policija lydi eiseną, stovi postuose prie uždarytų kelio ženklų. Pas juos tai daro privati apsauga. Ten renginio organizatorius privalo pasisamdyti apsaugos tiek, kad būtų įgyvendinti visi saugumo reikalavimai. Ten policija vykdo savo darbus - stebi renginį, dirba išorėje, stabdo transporto priemones, reguliuoja eismą, vykdo viešosios tvarkos užtikrinimą. Kol kas pas mus viskas vyksta kitaip", - teigė M. Džermeika.

Nuomonės

Skaitytojų nuomonės apie šventę "Vakarų ekspreso" "Facebook" puslapyje
Saulius: "Labai patiko. Judesio koncepcija privertė visus judėti ir domėtis, kur kas vyksta. Judantys koncertai - labai labai labai gera idėja. BRAVO!"
Pavel: "Mažai žmonių tai liuks, bet keliai ir eismas siaubas."
Mindaugas: "Viskas super, šaunuoliai organizatoriai! Ačiū!"
Gintas: "Pati liūdniausia Jūros šventė per mano gyvenimą."
Nijolė: "Klaipėda išskirtinis miestas, superšventė."
Jevdokija: "Pasenęs turgus, jokių naujovių, tas pats per tą patį."
Laima: "Pati prasčiausia Jūros šventė. Grynas turgus. Mažai renginių. Sukurta grynai verslininkams, norintiems uždirbti, bet ne žmonėms, norintiems renginių. Pilies gatvės uždarymas visiškai paralyžiavo miestą. Ech, būdavo seni laikai, nesvarbu, koks oras, šventėje iki paryčių pilna žmonių. O dabar 22 val. žmonių ne ką daugiau nei eilinę dieną."
Daiva: "Labai patiko. Erdvu, visko daug. Patiko "fūra", iš kurios buvo koncertuojama, gerų koncertukų buvo. Be galo įspūdinga nuo vandens, plaukiant laiveliu... Pilna pramogų buvo. Ačiū!"
Eugenija: "Kas norėjo, tas atrado, ką veikti. Kaip visada bus visokių nuomonių - ir blogai, ir labai gerai."
Jurij: "Puikiai, nes joje nedalyvavau. Pastebėjimas - eismo srautų reguliavimas labai liūdnas."
Aleksandra: "Ir gerai, kultūringai. Nėr ko iki paryčių ten valkiotis, pirmą kartą nemačiau girtų, neskraidė buteliai... Tyliai, ramiai, super!"