Klaipėdos senjorai: vertinami ar užmiršti?

Dauguma senjorų organizacijų Klaipėdoje yra saviveiklininkai, pagrindinės jų veiklos - šokiai ir dainos. "Natūralu, kad tokia veikla labiau skirta žmonių užimtumui ir jo skatinimui, o ne finansinei pridėtinei vertei generuoti. Tačiau ši veikla yra itin svarbi dėl tradicijų tęstinumo. Tokie kolektyvai dažniausiai prisimena ir perdainuoja senas lietuvių dainas, mokosi to, kas galbūt jau grimzta užmarštin", - apie vieną iš pagrindinių senjorų užsiėmimų pasakojo projektų vadovė Vilija Malakauskienė.

Biurokratinės kliūtys

Anot pašnekovės, norint gauti finansavimą teikiant kultūros projektų paraiškas, senjorų organizacijos susiduria su itin keblia biurokratine situacija.

"Prasidėjus konkursams, šios organizacijos vienodomis sąlygomis konkuruoja su kitomis profesionaliomis valstybinėmis įstaigomis. Tai ar įmanoma kuriai nors senjorų organizacijai, kuri laikosi tik iš savo pačių surinktų pajamų, konkuruoti su tokiomis įstaigomis, kurios turi milijoninius biudžetus?" - kėlė klausimą vadovė.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Deividas Petrolevičius akcentuoja, kad senjorų organizacijos gali dalyvauti ir paraiškas teikti įvairių sričių konkursuose, jeigu atitinka konkurso reikalavimus, prioritetus ir t. t., kaip ir bet kuri kita organizacija.

"Šiuo metu lengvesnių paraiškų teikimo sąlygų senjorams nėra numatyta. Tačiau esame gavę pastabų dėl sudėtingų konkursų sąlygų", - pasakojo pavaduotojas.

Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė patvirtino, kad senjorams tikrai sunkiau gauti finansavimą, tačiau pakeisti šią įsisenėjusią situaciją nėra taip lengva.

"Taip, senjorams tikrai yra sunkiau teikti projektų paraiškas ir laimėti konkursus. Tačiau šito išspręsti taip paprastai neišeina, nes mes, kultūros srities atstovai, esame labiau orientuoti į kultūros projektų kokybę. Todėl natūralu, kad tiek senjorams, tiek kitoms bendruomenėms yra sunkiau konkuruoti kultūrinių projektų finansavimo srityje.

Tačiau, kita vertus, senjorai turi geras sąlygas, veikdami kartu su Žvejų rūmais Bendruomenės namuose. Jiems ten suteikiama ir erdvė, ir pagalba, ir įvairios konsultacijos. Senjorais tikrai yra rūpinamasi", - kalbėjo vedėja.

V. Malakauskienė akcentavo, kad toks valdžios požiūris stipriai kenkia visoms senjorų bendruomenėms, taip pat ir jų kaip asmenų savivertei, todėl natūralu, kad žmonės nustoja stengtis.

"Juk kai yra kažkoks galimas finansavimas, atsiranda ne tik daugiau idėjų kūrybai, bet ir gerėja tokių veiklų kokybė", - situaciją komentavo vadovė.

Norėtų platesnio studijų pasirinkimo

Pasak V. Malakauskienės, Klaipėdos universitete veikiantis Trečiojo amžiaus universitetas senjorams siūlo labai ribotą studijų programų pasirinkimą.

"Šias paslaugas siūlo tik Sveikatos mokslų fakultetas. Jis gyvuoja jau begalę metų. Pažiūrėję į kitus Lietuvos miestus, pamatysime, kad ten yra kur kas didesnis studijų programų senjorams pasirinkimas. Juk negali visi metai iš metų domėtis tik medicina", - teigė pokalbininkė.

Tačiau Klaipėdos universiteto rektorius, mokslininkas ir visuomenės veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras Artūras Razbadauskas pabrėžia, kad Trečiojo amžiaus universitetas senjorams Klaipėdoje siūlo ne tik medicinos srities studijas.

"Kadangi visa ši veikla mūsų universitete prasidėjo nuo Sveikatos mokslų fakulteto siūlomų studijų, natūralu, kad ši sritis ir yra labiausiai matoma. Tačiau tikrai turime pagyvenusių asmenų grupių, kurie studijuoja ir Humanitarinių mosklų fakultete, taip pat ir Botanikos sode turi galimybes užsiimti sodininkyste. Tik tiek, kad į šias sritis susirenka mažesnis skaičius žmonių", - apie studijų programas senjorams kalbėjo mokslininkas.

"Žinoma, studijos šiuo metu yra sustabdytos, todėl pagyvenę žmonės neabejotinai jaučia didelę netektį negalėdami susiburti į bendrus užsiėmimus ir bendrauti tarpusavyje", - apie esamą pandeminę situaciją pasakojo rektorius.

NELYGIOS GALIMYBĖS. Norėdamos gauti finansavimą savo teikiamiems kultūros projektams, senjorų organizacijos susiduria su nelygiaverte konkurencija.

Asociatyvi Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Pritardama A. Razbadausko išsakytoms mintims, V. Malakauskienė taip pat akcentuoja, kad senyvo amžiaus žmonėms veiklos universitete yra itin svarbios, nes susirinkę jie turi galimybę bendrauti su savo bendraamžiais. "O šiuo pandemijos metu, kai visi gyvename užsidarę nuo išorinio pasaulio, senoliai tapo dar labiau atskirti", - apie senjorų savijautą kalbėjo projektų vadovė.

Pokalbininkės nuomone, senjorų situacija uostamiestyje yra tikrai sudėtinga ir labiausiai ji priklauso nuo miesto strategijos. Tačiau ar miestas žino, ką daryti su senais žmonėmis?

Senjorų švietimas

"Anksčiau Klaipėdos miesto savivaldybė kasmet skirdavo pinigų suaugusiųjų mokymui. Tačiau jau antrus metus iš eilės šios lėšos biudžete nebėra numatomos", - teigė V. Malakauskienė.

Taip, senjorams tikrai yra sunkiau teikti projektų paraiškas ir laimėti konkursus. Tačiau šito išspręsti taip paprastai neišeina, nes mes, kultūros srities atstovai, esame labiau orientuoti į kultūros projektų kokybę.

Eglė DELTUVAITĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja

"Itin svarbus yra senjorų švietimas technologijų srityje. Čia didžiulį darbą atlieka bibliotekos. Tačiau kartais ir to neužtenka. Neseniai vykusio projekto "Klaipėdos senjorų gyvenimo pokyčių iniciatyvos" metu paaiškėjo, kad pradėti šiems žmonėms naudotis šiuolaikinėmis technologijomis yra labai sudėtinga. Ir tik tada, kai atsiranda senolių, kurie vis dėlto ryžtasi išbandyti naujoves, prasideda dalijimasis gerąja patirtimi su kitais bendruomenės nariais. Nes žinia iš lūpų į lūpas pagyvenusiems žmonėms yra daug svarbesnė negu visos kitos", - apie projektų naudą pasakojo pašnekovė.

Kompiuterinio raštingumo mokymus pagyvenusiems žmonėms Klaipėdoje rengia tiek Klaipėdos miesto Ievos Simonaitytės, tiek Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos.

Imanuelio Kanto bibliotekoje šiuo metu vyksta įvairūs mokymai nuotoliniu būdu. Biblioteka siūlo 11 mokymų programų, skirtų įvairaus amžiaus grupėms.

Klaipėdos miesto Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Skaityklos skyriaus vedėja Daiva Stasaitienė teigia, kad senjorų susidomėjimas būtent kompiuterinio raštingumo mokymais, vykdomais bibliotekoje, tikrai stipriai jaučiamas.

"Mūsų biblioteka buvo viena iš pirmųjų mieste, kuri pradėjo vykdyti kompiuterinio raštingumo mokymus. Tai darome jau 11 metų. Pastaruosius trejus metus vykdome projektą "Prisijungusi Lietuva". Jo tikslas - padėti internetu nesinaudojantiems arba neturintiems pakankamų skaitmeninių įgūdžių gyventojams išmokti efektyviai, saugiai, atsakingai naudotis informacinėmis technologijomis bei internetu ir jo teikiamomis galimybėmis", - apie vykdomas bibliotekos veiklas pasakojo vedėja.

Apie 85 procentus mokymų dalyvių sudaro senjorai. Pirmiausia, anot D. Stasaitienės, kompiuterinio raštingumo užsiėmimai yra vykdomi pradedantiesiems.

"Žinoma, iš pradžių daug kam būna baisu, nes kai kurie nėra nei kompiuterio lietę, nei naudojęsi pelyte. Iš pradžių jie susipažįsta su pačiu kompiuteriu, vėliau pradeda mokytis rašyti elektroninius laiškus", - mokymų patirtimis dalijosi pašnekovė.

Pagrindine motyvacija, skatinančia pagyvenusius žmones atvykti į mokymus, dažniausiai yra noras šiuolaikinėmis technologijomis bendrauti su jau seniai išvykusiais vaikais ir anūkais.

Senjorams taip pat labai aktualu išmokti naudotis socialiniu tinklu "Facebook". Todėl mokymų lektorės nuolat atnaujina mokymų programas ir įtraukia vis daugiau naujų užsiėmimų apie naudojimąsi šiuolaikinėmis technologijomis.

"Laikui bėgant pastebėjome, kad atsirado poreikis ne tik išmokti naudotis kompiuteriu ar planšete, bet ir kitais išmaniaisiais įrenginiais, o ypač - telefonais. Taip pat prasidėjo ir internetinės bankininkystės mokymai. Šiemet "Swedbank" atstovai patys pasisiūlė ir atvyko pravesti šiuos užsiėmimus. Tik, žinoma, dėl karantino visi mokymai buvo sustabdyti", - pasakojo bibliotekos darbuotoja.

2020 m. skaitmeninio raštingumo pradžiamokslio mokymuose bibliotekoje dalyvavo 6 grupės, kurias sudarė 215, o mokymuose, kaip naudotis išmaniaisiais telefonais, beveik 100 senjorų.

Per maža senjorų įtrauktis

"Labai svarbu suvokti, kad viena yra rūpintis žmogumi, kuris jaučiasi vienišas, galbūt net susirgs depresija ar kitomis ligomis. Tačiau visai kas kita, kai senyvo amžiaus žmogus pats sugeba pasirūpinti savimi, išeiti pasivaikščioti, palaikyti pakilią nuotaiką ir t. t. Tai gal vertėtų pasvarstyti, ar geriau yra skirti pinigus tokiems žmonėms išlaikyti ir nuolat gydyti, ar verčiau sugalvoti būdų, kaip juos paskatinti įsitraukti į visuomenės gyvenimą, nuolat mokytis naujų dalykų ir siekti gyventi sveikiau?" - svarstė V. Malakauskienė.

Kodėl mieste negalėtų atsirasti kokios nors specialios dirbtuvės pagyvenusiems žmonėms, kuriose jie atėję galėtų rasti ir kitokių užsiėmimų?

Vilija MALAKAUSKIENĖ, projektų vadovė

Uostamiestyje beveik trečdalį gyventojų sudaro pensinio amžiaus žmonės. Tačiau į visas projektines ir bendruomenių vykdomas veiklas jų įsitraukia nedaug. Tad kokių priemonių reikėtų imtis, norint tai pakeisti?

Projektų vadovės teigimu, viena iš siekiamybių galėtų tapti bent 10 procentų šios amžiaus grupės gyventojų įtrauktis. "Tačiau čia mes vėl susiduriame su finansavimo problema. Iš savo pačių gaunamų pajamų šie gyventojai negali nei surengti jokių savo vykdomos veiklos viešinimo akcijų, nei apskritai prasimanyti įvairesnių užsiėmimų", - akcentavo V. Malakauskienė.

"Kalbėdami apie Bendruomenių namus, suvokiame, kad jie buvo kuriami senjorams. Bet kadangi jie priklauso Žvejų rūmams, natūralu, kad pagrindinis reikalavimas yra rengti tik kultūrines veiklas. Tačiau kodėl mieste negalėtų atsirasti ir kokios nors specialios dirbtuvės pagyvenusiems žmonėms, kuriose jie atėję galėtų rasti ir kitokių užsiėmimų?" - idėjomis dalijosi projektų vadovė.

Aiškių atsakymų negavo

Praėjusių metų gruodžio mėnesį vyko senjorų susitikimas su Savivaldybės atstovais. Buvo iškeltas klausimas dėl praėjusį rudenį įkurtos Senjorų tarybos įveiklinimo ir prisidėjimo prie miesto Tarybos priimamų sprendimų ateityje.

Šiuo metu lengvesnių paraiškų teikimo sąlygų senjorams nėra numatyta. Tačiau esame gavę pastabų dėl sudėtingų konkursų sąlygų.

Deividas PETROLEVIČIUS, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas

Taip pat buvo išreikštas poreikis Bendruomenės namuose turėti bent 1,5 etato dirbantį muzikos ir šokių vadovą, taip pat iškeltas klausimas dėl vadinamojo senjorų bilieto, kuris leistų viešuoju transportu šio amžiaus grupei priklausantiems asmenims važinėti už simbolinę kainą.

Su Savivaldybės atstovais buvo aptariamos Bendruomenės namų teritorijos asfaltavimo ir aptvėrimo, taip pat jos priežiūros (valymo, šienavimo ir t. t.) bei priskyrimo patiems Bendruomenės namams galimybės.

Tačiau, anot V. Malakauskienės, konkrečių atsakymų senjorai, deja, neišgirdo.

Tačiau žadama, kad netolimoje ateityje visi šie ir panašūs klausimai bus pradėti spręsti. "Šių metų vasario mėnesį planuojame pirmąjį naujai sudarytos Senjorų tarybos posėdį, kurio metu aptarsime kylančius klausimus ir galimus pasiūlymus", - teigė D. Petrolevičius.