Klaipėdoje pandemijos banga locmanų nepaklupdė – laivus prie krantinių veda nuotoliniu būdu

Klaipėdoje pandemijos banga locmanų nepaklupdė – laivus prie krantinių veda nuotoliniu būdu

Kaip elgtis, jeigu iš krovinius gabenančio prekybos laivo į krantą atskrietų žinia – įguloje gali būti užsikrėtusių koronavirusu jūrininkų?

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (KVJU) jau pasirengęs netikėtumams – Laivų eismo tarnybos specialistai ir locmanai tokį laivą gali priimti ir saugiai nuplukdyti prie krantinių nuotoliniu būdu. 

Uosto pareiga – užtikrinti saugumą

Nuo seniausių laikų prekybos laivus dar atviroje jūroje, už uosto vartų, pasitinka locmanai – profesionalūs jūrininkai, geriausiai išmanantys krantų vingius, gylius, sroves, kitokias hidrometeorologines sąlygas.

Iš greitaeigių katerių virvių kopėčiomis į laivo denį užsiropštę locmanai – pirmieji kapitono patarėjai. Įvertinę situaciją, jie naftos tanklaivius, konteinervežius, keltus ir kitokius laivus padeda saugiai įplukdyti į uostą.

Kapitonas, kuriam paklusta visa įgula, laive yra vienvaldis lyderis, diktatorius, antrasis asmuo po Dievo. Išdidūs kapitonai gali nepaisyti locmanų patarimų, tačiau tokie narsuoliai – retas reiškinys jūreivystės praktikoje.

Sukilus pandemijos bangai, pasaulio uostai neužsivėrė, tačiau kranto tarnybų darbuotojai privalo laikytis bendrųjų karantino taisyklių – vengti artimesnių kontaktų su jūrininkais, atplaukiančiais užsienio šalių.

Ką daryti locmanams, kurie privalo pasitikti laivus, vairinėse stovėdami šalia kapitonų bendrauti su jais akis į akį, reikalus esant, teikti patarimus? Jų pareiga – bet kokiomis sąlygomis užtikrinti laivybos saugumą 

Galima kitaip kontroliuoti laivybą

Locmanams pavojinga būti laivuose, įtariant kad ten yra apsikrėtusių jūrininkų, o pareigas vykdyti reikia. Susidūrus su tokia problema, rasta išeitis – locmanai gali dirbti savo darbą, net ir neužkopę į laivo denį.

„Išskirtiniais atvejais laivai į Klaipėdos jūrų uostą plukdomi nuotoliniu būdu – kapitonai patys juos veda, per nuotolį glaudžiai bendradarbiaudami su kranto tarnybomis“, – pasakojo KVJU kapitonas Adomas Alekna.

Kontaktų su įgula išvengiama, kai locmanai kateriais priplaukia prie laivų ir perduoda reikiamą navigacinę aparatūrą. Pasinaudoję uosto tarnybų skaitmenine informacija, kapitonai plaukia nurodytu kursu.

Tuo tarpu locmanai iš savo katerių arba nuo krantinių stebi uosto akvatorija lėtai slenkančius laivus, koreguoja kapitonų veiksmus, jeigu mato, kad nukrypstama nuo saugaus kurso.

Su įgula nuolatinį ryšį palaiko Laivų eismo tarnybos specialistai – jie irgi akylai kontroliuoja visus laivavedžių manevrus uosto prieigose, vidaus vandenyse ir prie krantinių. 

Locmanams nereikia ropštis į laivus

 



Bandymai nenuvylė – prie įmonės „Klaipėdos Smeltė“ krantinių nuotoliniu būdu prišvartuotas kompanijos „Mediterranean Shipping Company“ konteinervežis, kurio ilgis siekė 296 metrų“, ir dar keli mažesni laivai.

Lygiai taip pat, naudojant skaitmeninę nuotolinio valdymo įrangą, laivai išplukdomi iš uosto akvatorijos – atviroje jūroje prie jų vėl priplaukę locmanai pasiima specialiu mėtykliu į katerius nuleistą elektroniką.

Sugalvoję, kaip per karantiną išvengti tiesioginių kontaktų su laivų įgulomis locmanai sako, jog jų darbas dėl to nė kiek palengvėjo – emocinės įtampos, atsakomybės dar daugiau. 

„Vesti laivus stovint vairinėje – paprasčiau nei iš katerio arba eismo tarnybos bokšto, žvelgiant į kompiuterio ekraną. Jokia elektronika nepakeis žvitrios jūrininko akies ir nuojautos“, – šypsodamiesi aiškino locmanai.

Į Klaipėdos uostą kasmet atplaukia apie 7000 laivų – daugumą jų, dar prieš kertant uosto vartų liniją, pasitinka locmanai. Vidutiniškai per dieną jie padeda įvesti ir išvesti apie 25 laivus.

Be locmanų į uostą gali įplaukti ir išplaukti tik Karlshamno (Švedija) ir Kylio (Vokietija) maršrutais reguliariai kursuojantys Danijos įmonės „DFDS Seaways“ keltai. 

 

Laivų eismas uosto akvatorijoje kontroliuojamas. 

Vieno svečio testas – teigiamas

Iš užsienio šalių atplaukusių komercinių laivų kapitonai privalo uosto tarnyboms iš anksto pranešti apie sergančius įgulos narius ir keleivius. Koronavirusu apsikrėtę asmenys izoliuojami.

Visi „DFDS Seaways“ keltais į Klaipėdos uostą atvykę keleiviai, vilkikų vairuotojai tikrinami mobiliuosiuose punktuose. Karščiuojančių būta, bet apsikrėtusių koronavirusu dar nepasitaikė.

Klaipėdoje kol kas užkratas nustatytas tik vienam iš Vokietijos atplaukusio prekybos laivo jūrininkui. Jis ėmė karščiuoti ne jūroje, o uoste. Koronaviruso testas buvo teigiamas, tad vyras skubiai išgabentas į ligoninę.

„Klaipėdiečiams locmanams dar neteko vesti laivų į uostą nuotoliniu būdu dėl įtarimų, kad tarp įgulos narių yra konoravirusu galimai apsikrėtusių jūrininkų“, – kalbėjo A.Alekna. 
 

 

 

Prie Klaipėdos jūrų uosto vartų locmanai pirmieji pasitinka laivus. 

Jūrininkų mieste nepamatysi

Locmanai tiksliai nežino, ar laivuose yra apsikrėtusių koronavirusu. Kapitonai irgi nepasakys, kodėl vienas ar kitas jūrininkas sunegalavo – karščiuoja, sloguoja, kosčioja. Tai gali paaiškėti tik krante, kai juos ištiria medikai.

Per karantiną su užsieniečiais susiduriantys uosto specialistai apsidraudžia - visi aprūpinti asmeninės saugos priemonėmis.

Locmanai kopia į laivus veidus prisidengę kaukėmis, apsivilkę apsauginiais kombinezonais.

Svečiai iš užsienio į krovos zonas, miesto gatves neišleidžiami. Saugumu suinteresuotos ir įmonės, ir įgulos – užkrato simptomų nejaučiantys jūrininkai virusą gali išnešti iš uosto, apsikrėtę mieste paskleisti jį laive.

Uostininkai nemano, kad į Klaipėdą plaukiančių laivų nuotoliniu būdu neaptarnaus, kai pandemija išsikvėps. Jį galima taikyti ir kitais atvejais, kai locmanai dėl jūroje siautėjančių audrų negali pakilti į laivų denius. 12 nuotr.Uosto locmanų kateris prie  kelto. 

Virusas tik paspartino sprendimus

Saugumo sumetimais locmanams leidžiama iš katerių kopti į laivus tik tuomet, kai Baltiją šiaušia 3-3,5 metrų aukščio bangos.

Laukdami geresnių orų didžiuliai laivai kartais net kelias paras dreifuoja atviroje jūroje. „Įsivaizduokite, kas vyksta, kai laivus talžo 5-6 metrų aukščio bangos. Dėl priverstinių prastovų jūroje nukenčia uosto krovos ir laivybos įmonės, valstybė praranda rinkliavų pajamas.

Nuotolinis metodas pasitarnaus ateityje, kai locmanams reikės vesti laivus į uostą ekstremaliomis oro sąlygomis“, – įsitikinęs A.Alekna. Klaipėda – vienas iš nedaugelio Europos uostų, kuriame laivyba išskirtiniais atvejais jau kontroliuojama ir nuotoliniu būdu.

Sprendimai priimami atsakingai, įvertinus visas aplinkybes. A.Alekna pažymėjo, kad apie tokios navigacijos galimybes galvota jau seniai: „Pasaulį sukrėtusios visuotinio karantino nuotaikos šį procesą tik pagreitino“.

Konkurencija verčia pasitempti

KVJU direkcija šiuo metu naudoja apie 30 įvairių skaitmeninių programų, suteikiančių galimybę įvairius uoste vykstančius procesus organizuoti ir valdyti nuotoliniu būdu. Uostininkai savo veiklos jau neįsivaizduoja be krovinių judėjimo (KIPIS) programos, kuri supaprastino ir palengvino jų darbą.

Laivybos valdymo sistema (LUVIS) leidžia laivų savininkams rinkliavas sumokėti iš bet kurio pasaulio taško – jų agentams nebereikia bėgioti į uostą su popieriais.

Tai padeda operatyviai valdyti prie krantinių stovinčius laivus, mažina krovinių ir transporto prastovas, efektyviau panaudojama visa uosto infrastruktūra.

Prieš kelerius metus įdiegta erdvinė skaitmeninio žemėlapio „PortGIS“ sistema ne tik palengvino KVJU direkcijos veiklą, bet ir padeda toliau modernizuoti skaitmeninimo procesus.

Griežtos karantino taisyklės daugelio uosto specialistų neišmušė  iš vėžių - dabar jie be jokių problemų gali darbuotis ir nuotoliniu būdu.

„Baltijos regione, kur verda kova dėl pozicijų uostų rinkoje, naujos technologijos itin svarbios – tobuliname informacines sistemas, diegiame inovacijas“, – kalbėjo laikinasis KVJU direkcijos vadovas Vidmantas Paukštė.

Klaipėdos jūrų uostui už pasiekimus diegiant geoinformacines sistemas San Diege (JAV) įteiktas apdovanojimas.

 

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder