KGB skandalas Latvijoje skandina garsiausią krepšininką – jis kenkė ir lietuviams

Šis sąrašas neapsiėjo ir be Latvijos sporto pasaulio atstovų. Garsiausia „bomba“ krito į žymiausio latvių krepšininko Valdžio Valterio daržą.

Manoma, kad SSRS rinktinei praeityje atstovavęs dabar 61-erių V.Valteris buvo KGB informatorius, turėjęs slapyvardį „Styvas“.

Pagal KGB dokumentus, 1957 m. gegužės 14 d. gimęs Valdis Valteris nuo praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio buvo SSRS saugumo tarnybos informatorius.

Kilus neįtikėtinam skandalui pats V.Valteris suskubo socialiniuose tinkluose neigti žinią, kad jis buvo KGB verbuotas žmogus.

Krepšnio garsenybė, 2017-aisiais įtrauktas į FIBA Šlovės muziejų, tikino, kad išslaptintame KGB dokumente nesutampa jo gimimo data. V.Valteris pasaulį išvydo tikrai 1957 m., tačiau ne gegužės 14 d., o rugpjūčio 4 d.

V.Valteris socialiniame tinkle puolė tikinti, kad niekada nerašė jokių ataskaitų KGB ir net nėra girdėjęs pavardės žmogaus, kuris neva verbavo krepšininką.

Byloje rašoma, kad rimtu saugumo informatoriumi latvis esą tapo 1985-aisiais.

„Aš stebiuosi visais, kurie apie mane rašo visiškas nesąmones. Reikia pasiaiškinti, kas tas žmogus, kuris slepiasi po esama Valdžio Valterio KGB informatoriaus kortele. Ji apskritai atrodo kaip falsifikacija“, – neigė visus kaltinimus V.Valteris.

Be V.Valterio, buvo paviešintos buvusio Rygos VEF komandos kapitono Olgerto Jurgensono, sovietinės Latvijos gimnastikos rinktinės trenerės Baibos Kaiminos, taip pat – daugelio Latvijos Sporto universiteto dėstytojų agentūrinės KGB bylos.

„Apie tai jau seniai kalbėjau. Galima buvo net filmą sukurti, tačiau visomis prasmėmis bandyta užgniaužti šią informaciją.

Kai turi įtakos, yra lengviau neleisti paviešinti kompromituojančios informacijos“, – lrytas.lt kalbėjo Seulo olimpinio čempiono Igorio Miglinieko tėvas Janis.

Dabar Kinijoje treneriu dirbančio 54-erių I.Miglinieko tėvas aiškino, neva V.Valteris, dar būdamas SSRS jaunimo rinktinėje su Arvydu Saboniu ir Šarūnu Marčiulioniu, jautė didelę konkurenciją I.Miglinekui ir tai galiausiai tapo svarbiausiu akcentu, kad krepšininkas tapo KGB informatoriumi.

Pats buvęs krepšinio treneris J.Migliniekas tikino, kad nuo V.Valterio „pranešimų“ nukentėjo ne tik didžioji dalis SSRS rinktinės žaidėjų, bet ir Lietuvos krepšininkai.

– Ar buvo jums netikėta, kad V.Valteris dabar įtariamas buvęs KGB informatoriumi, – lrytas.lt paklausė garbaus amžiaus J.Miglinieko.

– Man – ne. Šita istorija jau tęsiasi daugiau kaip keturis dešimtmečius, o V.Valteris visą tą laiką bando keršyti Igoriui už tai, kad šis buvo kur kas geresnis už jį.

Dar jaunimo rinktinėje, kai mano sūnus nukonkuravo Valdį, šis yra garsiai pareiškęs: „Aš prisiminsiu tai“.

Ir vis dar prisimena. Kaip galvojate, kodėl Seulo olimpinis čempionas I.Migliniekas, kovojęs petys į petį su A.Saboniu, Š.Marčiulioniu, Valdemaru Chomičiumi ir Rimu Kurtinaičiu, Latvijoje buvo visiškai ignoruojamas?

Todėl, kad I.Migliniekas nukonkuravo V.Valterį, nors šis darė viską, kad Igoris nevyktų į Seulą. Tai viena iš tų istorijų, kuri patvirtina tai, apie ką dabar kalbama Latvijoje – KGB agentų paviešinimą.

– Kas per istorija?

– Tam, kad Igoris nepatektų į sovietų armiją, jiedu su Karliu Mužnieku (kitas buvęs Rygos VEF ir Latvijos rinktinės krepšininkas - Red.) buvo „įkišti“ į zootechnikų mokyklą. Tačiau galiausiai maniškį vis dėlto pasiėmė Aleksandras Gomelskis į Maskvos CSKA.

Taip Igoris išvengė karinės tarnybos ir galėjo žaisti. Tačiau kai kam tai buvo skaudu, nes A.Gomelskis matė didelį mano sūnaus potencialą.

Prieš Seulo žaidynės kilo klausimas, ką imti į rinktinę – Igorį, o gal Valdį?

SSRS rinktinė 1988 metų olimpiadai rengėsi ir Jungtinės Amerikos Valstijose – ten vyko treniruotis ir žaisti kontrolinių mačų.

Ne paslaptis, kad sovietų sportininkai į tokias keliones imdavo JAV dolerių, kad kažką nusipirktų užsienyje ir pelningai parduotų namie. SSRS krepšinio rinktinė nebuvo išimtis – visi vežėsi tuos dolerius.

Kai komanda ėjo oro uoste pro muitinės patikrą, be jokių papildomų klausimų iškart buvo patikrinti tik du krepšininkai – Igoris ir ukrainietis Aleksandras Belostenas.

Ir, kaip teigė mano sūnus, nebuvo jokios patikros – muitininkai tiesiog lindo ten, kur buvo paslėpti doleriai: pas maniškį išplėšė sportinio krepšinio šoną ir surado 900 dolerių, o iš A.Belosteno krepšinio išėmė vieną sportinį batą, nuplėšė jo padą ir rado tūkstantį dolerių.

Žinau, kad dar nepraėjęs patikros Š.Marčiulionis, nujausdamas, kad kažkas įdavė ekipą, „nuleido“ savo dolerius į tualetą, kiti drebėjo, tačiau daugiau nieko netikrino.

Muitininkai neva pasakė: „Vyrai, kitaip negalėjo būti. Apie jūsų dolerius turėjome informaciją iš KGB“.

Kaip dabar byloje pateikiama, V.Valteris oficialiu informatoriumi tapo 1985 metais.

I.Migliniekas dėl tų dolerių paskui negalėjo išvažiuoti į užsienį, plovė kareivinėse tualetus, bet naktimis treniravosi ir vis tiek atrodė geriau už V.Valterį, kol galiausiai vis tiek išvyko į Seulą.

Įdomiausia, kad, kiek man pasakojo, V.Valteris labiausiai domėjosi mano sūnaus ir A.Belosteno gyvenimu. Sutapimas?

– Bet tiesa nugalėjo: I.Migliniekas tapo olimpiniu čempionu.

– Baikite. Iš mano sūnaus V.Valteris pradėjo daryti siaubūną: pasipylė straipsniai, kad jis yra išdavikas, nes žaidžia pas rusus – CSKA klube. Tad grįžus iš Seulo olimpinio čempiono niekas nepasitiko. Niekas.

Estui Tiitui Sokkui šalis padovanojo namą su vienu hektaru žemės, lietuviams, kiek girdėjau, pinigus ir mašinas, o Igoriui – premiją, kuri buvo 80 rublių. Ir ją kažkodėl reikėjo atsiimti tuometiniame Leningrade.

O kai jis, neturėdamas jokių šansų su Latvijos rinktine žaisti 1992-ųjų Barselonoje, sutiko šiose olimpinėse žaidynėse atstovauti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ekipai, V.Valteris viešai kvietė neva deginti išdavikų namus.

Aš turėjau namą – aliuzija buvo aiški. Bet dabar tiesa ryškėja – pasirodo, kad išdavikas yra tikrai ne Igoris.

– Ar reikia kelti šį klausimą į viešumą? Juk Latvijoje dėl V.Valterio praeities visi pasidalijo į dvi stovyklas.

– Žinote, kai tavo sūnų įduoda garsus žmogus, galimai KGB informatorius, o dėl to visa Migliniekų šeimyna yra ujama Latvijoje, tylėti negalima.

Man sako – tau ką, pensija pakels, jei tu parodysi, koks blogas yra tas žmogus? Neseniai išgirdau tokią mintį – senosios nuodėmės visų mūsų galvas spaudžia.

Tai va – noriu, kad mano šeimai galvos nespaustų to informatoriaus nuodėmės.