Karpavičiaus byloje aiškėja daugiau detalių: buvo dar vienas testamentas

Jau kuris laikas teismuose vyksta kova dėl milijonieriaus verslininko R. Karpavičiaus palikimo. Prieš kiek daugiau nei metus į teismą kreipėsi verslininko sūnus Rokas Karpis, kuris teigė nesutinkantis su tėvo valia ir ginčijantis naujausią jo pasirašytą testamentą, teismo prašydamas jį pripažinti negaliojančiu.

2019 kovo 5 dieną milijonieriaus pasirašytame testamente visą turtą buvo nuspręsta palikti jo broliui Henrikui Karpavičiui ir jo antrajai žmonai Aistei Karpavičienei.

Visgi aiškėja, kad dar prieš sudarant šį testamentą, verslininkas savo palikimą buvo užrašęs tik vienam asmeniui. „Delfi“ pavyko gauti dokumento kopiją.

2018-ųjų lapkričio 20 dieną pasirašytame testamente teigiama, kad visas turtas paliekamas verslininko broliui Henrikui Karpavičiui, tačiau nei buvusi žmona Audronė Karpavičienė, nei sūnus Rokas Karpis, kaip ir pirmajame, paminėti nebuvo.

„Visą man nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, visas daiktines teises bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų, kada beatsirastų ir iš ko besusidėtų, aš palieku Henrikui Karpavičiui“, - rašoma 2018-aisiais sudarytame testamente, ant kurio uždėtas R. Karpavičiaus parašas.

2018 m. pasirašytas testamentas

Ar apie jau anksčiau egzistavusį testamentą žinojo ir naujausią testamentą ginčijantis verslininko sūnus Rokas Karpis, „Delfi“ paklausė jo advokato Artur Jušinski.

„Mums yra žinomas tik tai 2018 11 20 paties testamento sudarymo faktas, bet dėl konfidencialumo, mums nėra žinomas testamento turinys, kam tas turtas yra paliktas.

Iš principo, kol jis įstatymo nustatyta tvarka nėra atskleistas, tai ir žinoti turinio mes negalime. Antras dalykas, nuo pat bylos pradžios, teismas yra paskelbęs, kad bylos medžiaga yra ne vieša, jeigu kalbėti konkrečiai apie testamento nagrinėjimo bylą. Mes gerbiame teismo sprendimą ir bylos medžiagos be teismo leidimo neviešiname“ , – komentavo R. Karpio advokatas.

Redakcija susisiekė ir su verslininko broliu Henriku Karpavičiumi, tačiau jis situaciją komentuoti atsisakė.

Advokatų kontoros Žiemelis, Valys, Rugys ir partneriai advokatas ir partneris Karolis Rugys redakcijai aiškino, kad įprastai asmeniui sudarant naują testamentą, senasis tampa nebegaliojančiu, tačiau tam yra ir išimčių.

„CK 5.35 straipsnyje nustatyta, kad testatorius turi teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudarydamas naują testamentą, arba jo nesudaryti (1 dalis); vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui (2 dalis); testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai.

Pareiškime testatoriaus parašas turi būti paliudytas įstatymų nustatyta tvarka (3 dalis).

Remiantis CK 5.17 straipsnio 1 dalimi, ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

Pagal šio straipsnio 2 dalį, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojantis, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje.

Taigi testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims. Teisę sudaryti testamentą turi kiekvienas veiksnus šioje srityje fizinis asmuo (testatorius).

Testatorius taip pat bet kada gali testamentą pakeisti ar panaikinti, o testamentų sudarymo kiekis įstatymo nėra ribojamas. Sudarydamas naują testamentą testatorius gali tiesiogiai jame nurodyti, kad keičia ar panaikina ankstesnį testamentą (visą ar jo dalį), tačiau jis gali šito ir nenurodyti.

Bet kuriuo atveju, jeigu vėlesnio testamento turinys visiškai prieštarauja ankstesnio testamento turiniui, tai vėlesnis testamentas visiškai pakeičia ankstesnį ir jį panaikina.

Kai vėlesnis testamentas keičia tik kai kurias ankstesnio testamento sąlygas arba nustato naujas (papildomas) sąlygas, tai galioja abu testamentai, tačiau galioja tik tos ankstesnio testamento sąlygos, kurių nepakeičia vėlesnio testamento sąlygos.

Taigi ankstesnio testamento sąlygos laikomos galiojančiomis tiek, kiek jos neprieštarauja vėlesnio testamento sąlygoms. Kai vėlesnis testamentas papildo ankstesnį, tai ankstesnis testamentas taikomas, atsižvelgiant į vėlesnio testamento papildymus“, – tvarką aiškino K. Rugys.

Skaičiuojama, kad verslininko turtas gali viršyti 100 mln. Eur.