Išmoksime švęsti nešiukšlindami?

Netylant skandalams apie teršiamą aplinką, vienijantis jaunimui, primenančiam, kad neturime atsarginės planetos, vis daugiau žmonių ir įmonių ieško būdų, kaip sumažinti susidarančių atliekų kiekį. Ypač daug teršiama plastikinėmis vienkartinėmis pakuotėmis, indais, maišeliais. Siekiama, kad kuo daugiau žmonių įprastų naudoti daugkartinius daiktus - jau 2021 metais įsigalios Europos sąjungos direktyva, įpareigojanti vienkartinį plastiką pakeisti gamtai draugiškesniais - perdirbamais arba daugkartinio vartojimo - produktais. Planuojama, kad jau šių metų Jūros šventėje nebebus vienkartinių bokalų ir gėrimai bus pilstomi į daugkartinę tarą. Tačiau pasirengimas tokiems pokyčiams yra nepigus ir į tai gali jautriai sureaguoti prekybininkai.

Vilniaus savivaldybė praėjusią savaitę nusprendė uždrausti renginių metu naudoti vienkartinius plastikinius gaminius - taip siekiama, kad renginiuose būtų naudojami daugkartiniai indai, o šiukšlės - rūšiuojamos. Analogišką pasiūlymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir miesto Tarybos komitetams pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Audrius Petrošius. Politikas siūlo tokiais punktais papildyti šiuo metu galiojantį Prekybos ir paslaugų Klaipėdos miesto viešosiose erdvėse tvarkos aprašą.

Domino efektas

"Plastikinius gaminius turėtume suprasti truputį plačiau nei tik stiklines - tai ir šiaudeliai, ir kiti vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kurie labiausiai teršia aplinką. Diskusijų šiais klausimais pas mus būta ir anksčiau, truputį susivėlinom. Kadangi kolegoms Vilniuje pavyko priimti tokį sprendimą, kitą dieną pateikiau pasiūlymą dviem komitetams apsvarstyti šitą klausimą dėl pasirengimo pakeisti mūsų tvarkos aprašą ir laukiu, kol šis klausimas bus svarstomas", - sakė A. Petrošius.

Pasak jo, didžiausias iššūkis bus Jūros šventė. Vis dėlto, A. Petrošiaus teigimu, pasikalbėjus su didžiausias miesto šventes organizuojančios VšĮ "Klaipėdos šventės" atstovais, paaiškėjo, kad jau pernai buvo svarstoma tokia galimybė.

"Man labai smagu girdėti, kad jie apie tai jau galvojo ir yra pasirengę tokiam žingsniui", - sakė politikas.

Jau ne vienerius metus daugkartinę tarą, į kurią pilstomi gėrimai, už simbolinį depozito mokestį lankytojams duoda Aludarių dienos renginius organizuojanti "Švyturio" alaus darykla. A. Petrošiaus teigimu, už indą susimokėję žmonės juo naudojasi, o išeidami iš šventės tam tikruose taškuose grąžina daugkartinį indą arba gali pasiimti "išsinuomotą" daugkartinę tarą namo.

NAUJOVĖ. Praėjusią vasarą dalyje muzikos festivalių ir Neringos savivaldybės barų buvo naudojama startuolio "CupCup" depozitinė daugkartinių indų sistema. "CupCup" nuotr.

"Visuomenė veikiausiai yra labiau subrendusi šitam žingsniui negu mums atrodo. Mes turėtume suteikti galimybę žmonėms įrodyti, kad tai yra tiesa. Rūšiavimas yra tema, kuri ateina į madą, todėl tikiu, kad tokio sprendimo įgyvendinimas priverstų nemažą dalį žmonių pagalvoti apie savo įpročių keitimą, nes vieną kartą pabandęs rūšiuoti ir pamatęs, kiek daug plastiko išmetama, nebegali sustoti. Tikiu, kad ne vienas žmogus iš renginio tą madą parsineš ir į namus", - įsitikinęs A. Petrošius.

Visuomenė veikiausiai yra labiau subrendusi šitam žingsniui negu mums atrodo.

Audrius PETROŠIUS, Klaipėdos tarybos narys

Jis viliasi, kad politikai, balsuodami dėl šio pasiūlymo, nepasiduos asmeninėms ambicijoms ir pritars tokiai idėjai, kadangi tai gali pasitarnauti kuriant švaresnį miestą.

"Tokį sprendimą jau priėmė sostinė. Jeigu pavyktų ir mums, tikiu, kad prisijungtų ir Klaipėdos rajonas, kitos savivaldybės. Beveik neabejoju, kad po kurio laiko, gal net po metų toks sprendimas būtų priimtas visoms Lietuvos šventėms", - optimistiškai nusiteikęs A. Petrošius.

Vienkartinių bokalų nebebus

VšĮ "Klaipėdos šventės" direktorius Romandas Žiubrys patvirtino, kad jau praėjusiais metais buvo rimtai galvojama miesto renginiuose atsisakyti vienkartinių plastikinių gaminių, tačiau sudvejota, kaip tai pavyktų įgyvendinti Jūros šventėje, kuri yra didžiausias šalies renginys.

"Savo mastu ir žmonių skaičiumi Jūros šventė neturi analogų Lietuvoje. Praktikos, kurios buvo taikytos kitų renginių ar festivalių metu, nelabai tinka Jūros šventei. Praėjusiais metais pradėjome bendrauti su galimais partneriais, galbūt net su galimais paslaugos teikėjais. Pradėjome kalbėtis su mūsų pagrindinių rėmėju - "Švyturiu", kuris irgi matytų galimybę prisidėti prie tokios naujovės įvedimo. Praėjusiais metais mes iš tikrųjų labai ilgai užtrukome ieškodami galimo sprendimo varianto, tvarkos, kaip tai turėtų veikti, kaip reikėtų tai organizuoti, kokie turėtū būti rezervuojami daugkartinių indų kiekiai ir panašiai. Dėl to pernai nespėjome tam pasiruošti, bet tęsiame tą darbą šiais metais", - kalbėjo R. Žiubrys.

Šiemetinėje Jūros šventėje pilstomiems gėrimams jau turėtų būti naudojami daugkartiniai indai. Planuojama, kad dalis tokių indų būtų pažymėti Jūros šventės, dalis - rėmėjo "Švyturio" simbolika. Atsargai dar bus paruošta ir daugkartinių indų be jokio žymėjimo, kurie būtų naudojami, jei pritrūks šventinių.

"Mes labai tikimės, kad jau kovo mėnesį galėsime visuomenei pristatyti išskirtinio dizaino Jūros šventės daugkartinio naudojimo indą", - sakė R. Žiubrys.

Turi savo kainą

Gali atrodyti, kad perėjimas prie daugkartinių indų padės sutaupyti, tačiau, pasak "Klaipėdos švenčių" direktoriaus, viskas turi savo kainą.

"Atsiranda administravimas, aptarnavimas, kadangi depozitinius indus reikia išduoti, vėliau - surinkti. Taip pat - išplauti, vėl paruošti naudojimui, sandėliuoti. Galų gale, tokio kiekio indų, koks reikalingas Jūros šventei, nelabai kas ir turi", - svarstė R. Žiubrys.

Kiek tai kainuos?

"Tai nemažos investicijos ir šiuo metu vyksta derybos dėl kainos, todėl konkrečios kainos, kiek kainuos gamyba, dar negaliu pasakyti. Bandome ieškoti įvairių variantų, kad ta našta mums būtų kuo mažesnė, nes vis dėlto mums prioritetas yra šventės turinio sukūrimas, o ne, tarkime, prekybiniai elementai. Žinoma, dalis, kuri iš prekybos patenka į miesto biudžetą, yra reikšminga ir prisideda prie turinio kūrimo, bet nesinori, kad tie pinigai būtų naudojami paprastai komercijai.

Įvedus tokią tvarką prognozuojame, kad gali būti sunkumų prekybininkams, kurie ruošiasi prekiauti Jūros šventėje.

Jie turės sukaupti dalį apyvartinių lėšų, kad galėtų pasiimti tam tikrą kiekį depozitinės taros. Jie turės už ją susimokėti. Tai galbūt bus pasunkinimas, bet mes tikimės, kad jie, iš anksto tai žinodami, galės sukaupti tas apyvartines lėšas ir pasiruošti tokiai naujovei. Na, o žmonėms, manau, nebus kažkokio nepatogumo - tai bus sąmoningumo ugdymas, kad negalima mesti šiukšlių kur papuola, ypač tokių atliekų, kurios ilgai nesuyra", - kalbėjo R. Žiubrys.

Pasak jo, vienas iš žingsnių skatinant klaipėdiečius atsakingiau elgtis buvo per kalėdinę mugę vietoje vienkartinių puodelių siūlyti moliniai, kuriuos vėliau buvo galima grąžinti. Jeigu bus spėta pasiruošti naujai tvarkai, ji bus išbandoma gegužę vyksiančio Laivų parado metu, vėliau - Jūros šventėje ir kituose renginiuose.

Sutaupė tūkstančius bokalų

Socialinio-aplinkosauginio startuolio "CupCup" įkūrėjas Irmantas Šuškevičius pasakojo, kad nuo praėjusių metų pavasario siūlo daugkartinių puodelių paslaugą renginiams, festivaliams, kavinių tinklams. Tokia paslauga pernai pasinaudojo tokie festivaliai kaip "Velnio akmuo", "Pudra", "Sūpynės", taip pat Kuršių marių regata.

Per praėjusius metus įvairiuose renginiuose, pasak I. Šuškevičiaus, pavyko sutaupyti apie 90 tūkstančių vienkartinių plastiko bokalų ir išvengta apie 720 kg plastiko atliekų.

"Jau gegužės mėnesį Vilniuje "Open Kitchen" metu dirbome su depozito sistema, buvome pirmieji Lietuvoje. Vėliau į mus kreipėsi Neringos savivaldybė, pasirašėme memorandumą dirbti be vienkartinio plastiko. Visą vasarą dirbome su visais didžiaisiais Nidos barais, Kuršių marių regata", - pasakojo I. Šuškevičius.

Už išnuomojamą "CupCup" indą žmogus sumoka eurą, kurį vėliau gali atsiimti grąžindamas tarą. Vis dėlto Startuolio įkūrėjas skaičiavo, kad renginiuose apie 10-12 procentų daugkartinių indų nesugrįžta.

"Euras už tokį indą yra jau įprasta kaina ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Bet iš pradžių buvo visokių reakcijų, kai kurie buvo sutrikę, bet gal dėl to, kad trūko informacijos. Žmonės yra nelinkę papildomai mokėti, bet matau, kad jie prie to pripranta, yra daugiau informacijos ir daugelis ima žiūrėti teigiamai. Ekologijos, tvarumo tema daugumai yra žinoma ir visi festivaliuose, renginiuose nori mažiau šiukšlinti ir savyje ugdo sąmoningumą", - pastebėjimais dalijosi I. Šuškevičius.

Praktikos, kurios buvo taikytos kitų renginių ar festivalių metu, nelabai tinka Jūros šventei.

Romandas ŽIUBRYS, VšĮ "Klaipėdos šventės" vadovas