Išgirdusios liudijimą, A. Maldeikienė ir I. Šimonytė – pasišiaušė

Beveik prieš dešimtmetį Lietuvoje siautusios krizės priežastis narpliojančiam Seimo Biudžeto ir finansų komitetui vakar liudijusi buvusi europarlamentarė M.Starkevičiūtė išrėžė, kad tuometė valdžia ne tik išleido iš rankų galimybę skolintis pigiau, bet ir pelnėsi iš sunkmečio.

Ekonomistė pažėrė priekaištų ne tik buvusiai finansų ministrei I.Šimonytei, bet ir šalies vadovei Daliai Grybauskaitei.

Anot M.Starkevičiūtės, buvusi ministrė esą uoliai vykdė prezidentės nurodymus ir negirdėjo patarimų, kurie Lietuvai galėjo būti naudingesni.

„Kosmosas, ir tiek“, – į kaltinimus atsikirto I.Šimonytė.

Buvusios ministrės pusėn stojo ir kita aštriais pareiškimais garsėjanti ekonomistė A.Maldeikienė.

„M.Starkevičiūtė, kaip ekspertė, pasirašė sau mirties nuosprendį“, – „Lietuvos rytui“ pareiškė Seimo narė.

Galėjo pasiskolinti pigiau

M.Starkevičiūtė vakar Seime tvirtino, kad krizės akivaizdoje Lietuvos bankui buvo siūloma 8 proc. padidinti kapitalo pakankamumo rodiklį šalies komerciniams bankams, bet to nebuvo padaryta.

Anot ekonomistės, toks žingsnis galėjo pristabdyti pas mus veikiančių užsienio bankų pinigų išvežimą į pagrindinius bankus, be to, tuomet susidariusį likvidumą Lietuva esą galėjo kompensuoti atsidariusi kredito liniją.

M.Starkevičiūtės teigimu, tą liniją labai pigiai, vos už 1,5–2 proc. palūkanas, buvo pasirengęs suteikti Tarptautinis valiutos fonas. Jis esą nereikalavo jokių papildomų sąlygų ar įsipareigojimų, kurie teko iš šio fondo pasiskolinusiai Latvijai, nes buvo bankrutavęs vienas jos bankų.

„Latvija turėjo pasirašyti atskirą susitarimą su fondu, tuo metu Lietuva tiesiog nepaėmė pigių pinigų. Ji kelis kartus brangiau skolinosi rinkose, o iš to pelnėsi politikai“, – kalbėjo ekonomistė, šiuo metu esanti ES institucijų skaitmeninės ekonomikos ir finansinių paslaugų patariamųjų tarybų narė.

Vykdė prezidentės nurodymus?

Buvusi europarlamentarė aiškino, kad su tuomete šalies valdžia nebuvo įmanoma susikalbėti, ji neklausė patarimų: „Jie vaidino žvaigždes.“

Seimo komitete ekonomistė tvirtino, kad baigusi darbą Europos Parlamente ne kartą bandė susitikti su tuomete finansų ministre, bet nesėkmingai: „Bandžiau pas ją patekti, bet I.Šimonytė klausė tik nurodymų iš Prezidentūros ir su niekuo nesusitikinėjo.“

– Ar tiesa, kad I.Šimonytė neįsiklausė į jus, nes vykdė prezidentės nurodymus? – vakar „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ M.Starkevičiūtės perklausė žurnalistė Daiva Žeimytė.

– Man buvo taip pasakyta. Aš nelabai supratau, kodėl jie taip daro. Paskambinau į Finansų ministeriją ir pradėjau domėtis, kas čia dabar vyksta, aš jau politikoje nedalyvauju, rinkimai praėjo.

Man pasakė, kad yra duotas D.Grybauskaitės nurodymas su manimi nekalbėti. Ir viskas, tuo baigėsi visos diskusijos. Daugiau nesiveržiau.

– Jūs taip pat teigėte, kad buvo galimybė užkirsti kelią komerciniams bankams atitraukti savo pinigus iš Lietuvos. Tiesiog reikėjo padidinti tam tikrą kartelę.

– Taip, yra reikalavimas, kiek komerciniai bankai centriniame banke turi laikyti pinigų. Taip buvo nustatyta. Yra specialios formulės, kaip skaičiuojama.

Buvo nustatyta 3 proc., Lietuvoje galėjo pakelti iki 8 proc., aš asmeniškai Lietuvos banko valdybos nariams 2008 metais sakiau: pakelkite kartelę, kad neišvežtų pinigų.

– Ir kokio atsakymo sulaukėte?

– Jokio. Jie neatsakinėja į tokius klausimus.

– Čia vėl matote keistų sutapimų?

– Aš nenoriu spėlioti, bet pas mus keista tradicija, kad daugumos Lietuvos banko darbuotojų žmonos ar giminės dirba komerciniuose bankuose. Matyt, jie turi geresnę informaciją.

Apkaltino D.Grybauskaitę

Nuo buvusios europarlamentarės D.Grybauskaitei kliuvo ir daugiau. M.Starkevičiūtė šalies vadovę netiesiogiai apkaltino finansinėmis spekuliacijomis – esą ji uždirbo iš krizės, nes darė įtaką sprendimams nesiskolinti pigiau ir ragino investuoti į Vyriausybės platinamus vertybinius popierius.

Krizės metu už Vyriausybės obligacijas buvo mokamos itin didelės, beveik 9 proc. siekiančios, metinės palūkanos. Investavusi į šiuos vertybinius popierius nemažai asmeninių lėšų D.Grybauskaitė esą taip pat gerokai padidino savo santaupas.

Be to, M.Starkevičiūtė nustebino ir krizės priežastis tiriančio Seimo komiteto narius, pareiškusi, jog krizės Lietuvoje nė nebuvo. Ekonomistė mano, kad ekonominė krizė tik palietė Lietuvą, o krizė įvyko finansų sektoriuje.

Iš Briuselio matėsi kitaip

„Tai – visiškas užribis“, – išgirdusi kalbas apie tai, kad krizės nebuvo, už galvos griebėsi A.Maldeikienė.

Tiesa, niekada negailinti kritikos valdžiai Seimo narė mano, kad buvusią konservatorių Vyriausybę turėtų graužti sąžinė už smarkiai per krizę žmonėms nurėžtas nedarbo išmokas: „Čia gal ne Ingridos kaltė, bet tai buvo juodas cinizmas.

Su žmonėmis, kurie draudėsi nuo galimo nedarbo ir sąžiningai mokėjo mokesčius, buvo pasielgta žiauriai negražiai.“

Vis dėlto, A.Maldeikienės manymu, buvusios europarlamentarės liudijimas Seimo komitetui nėra sąžiningas: „Per krizę jos nebuvo Lietuvoje, tai gal ji ne viską prisimena ir ne viską matė. Gal jai iš Briuselio matėsi kitaip?

Bet mums čia, Lietuvoje, tuomet buvo akivaizdu, kad valstybė yra prastoje situacijoje ir ją reikia kažkaip gelbėti.“

Parlamentarės nuomone, pasirinktas skolinimosi būdas buvo brangus, tačiau kito kelio nebuvo: „M.Starkevičiūtės teiginiai yra nelogiški.

Ponia tiesiog turėtų pasiimti dokumentus ir juos perskaityti.

Tada ir jai būtų aišku, kad Lietuva negalėjo pasinaudoti pigesne kredito linija, nes neatitiko reikalavimų. Viena sąlygų jį gauti buvo pakankamai stabili finansinė padėtis, o ji tokia nebuvo – Lietuva turėjo labai didelį einamosios sąskaitos deficitą, kuris artėjo prie ribos, kai jau būtų tekę devalvuoti valiutą.“

Seimo narė priminė, kad ankstesnė Vyriausybė buvo prisiėmusi labai didelių viešojo sektoriaus įsipareigojimų, kurių šalis negalėjo patempti, tai buvo matyti, dėl to Lietuvai niekas nenorėjo skolinti.

„Manau, kad M.Starkevičiūtė yra profesionali ekonomistė, bet elgiasi nekorektiškai. Ji moka angliškai, galėtų paimti dokumentus ir įsitikinti, kad sako netiesą.

Nežinau, kodėl ji taip daro? Gal buvo užgautos kokios nors asmeninės ambicijos, kad su ja kažkas nesikalbėjo ar nesitarė“, – kalbėjo A.Maldeikienė.

Reklamavo ir pati pelnėsi

Ne tokia kritiška Seimo narė buvo M.Starkevičiūtės kalboms, kad Lietuvos bankas esą ignoravo siūlymus didinti komercinių bankų kapitalo pakankamumo rodiklį ir taip sumažinti pinigų išsiurbimą.

Politikė pripažino į šį klausimą neįsigilinusi, bet turėjo nuomonę apie tuometę centrinio banko vadovybę: „Ji sėdėjo ir nedirbo. Nors komercinių bankų problemos kaupėsi, ji nieko nedarė, tiesiog gerai leido laiką, galbūt kažkas iš to neveikimo net gerai užsidirbo.“

A.Maldeikienė pritarė buvusiai europarlamentarei, kad D.Grybauskaitė iš krizės galėjo turėti asmeninės naudos: „Pati esu ne kartą viešai apie tai užsiminusi. Prezidentė į valstybės platinamus vertybinius popierius investavo nemažai pinigų ir uždirbo nepaprastai dideles sumas.

Viskas būtų gražu, jeigu prezidentė, kaip šalies galva, būtų raginusi skolintis iš valstybės, taip palaikydama savo rinką. Bet tapusi obligacijų veidu ji pati dalyvavo tame procese ir turėjo naudos. Manau, šiuo atveju galėjo būti interesų konfliktas. Bet čia irgi nieko nauja – Lietuvoje su moraliniais sprendimais liūdna.“

Ekonominė krizė smogė absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių. Dalis verslininkų buvo priversti bankrutuoti.

Vadino sąmokslo teorijomis

Tuo metu I.Šimonytė nenorėjo komentuoti M.Starkevičiūtės įtarimų, kad šalies vadovė galėjo turėti naudos iš tuometei Vyriausybei duotų nurodymų skolintis brangiai.

„Aš absoliučiai nieko neinvestavau ir man aiškintis, ar D.Grybauskaitė investavo, ar neinvestavo, buvo mažiausiai įdomu. Tie, kurie pasitikėjo savo valstybe, nematė rizikos ir investavo, nemažai uždirbo.

Beje, tuo metu nemažai uždirbo ir tie, kurie bankuose laikė indėlius. Valstybė tada mokėjo net šiek tiek mažiau nei bankai“, – kalbėjo Seimo narė.

Paprašyta pakomentuoti buvusios europarlamentarės teiginius, kad ji klausė tik D.Grybauskaitės nurodymų, I.Šimonytė tokias kalbas pavadino sąmokslo teorijomis: „Aš galiu sakyti, kad ji nusišneka, bet kas iš to?“

Buvusi finansų ministrė stebėjosi ir kitais M.Starkevičiūtės teiginiais: „Nebuvo nė vieno tokio atvejo, kad būčiau parodžiusi jai duris, ir negirdėjau, kad jos kas nors nebūtų įleidęs į ministeriją.

Buvau ne kartą su ja susitikusi tokiose viešose vietose kaip Vilniaus oro uostas. Jei M.Starkevičiūtė būtų norėjusi man ką nors pasakyti, turėjo daug puikių galimybių.“

Lietuva neatitiko kriterijų

„Panašu, kad M.Starkevičiūtė kalba apie tuos Tarptautinio valiutos fondo pinigus, kuriuos gavus buvo galima naudoti be jokių sąlygų. Bet tam, kad tuos pinigus gautum (atidarytum kredito liniją. – Red.), buvo keliama ne viena sąlyga, kurių Lietuva neatitiko nė iš tolo.

Norint gauti tuos pinigus, reikėjo turėti subalansuotus išorinius finansus, suvaldytą infliaciją ir aibę kitų kriterijų, kurių Lietuva tuo metu neatitiko.

Mes šimtus kartų su Tarptautiniu valiutos fondu bandėme ieškoti galimybių tų pinigų pasiskolinti, bet, mano galva, tai buvo neįmanoma.

M.Starkevičiūtė klysta sakydama, kad mes nebandėme to daryti“, – aiškino I.Šimonytė.

Kaip ir A.Maldeikienė, skandalingą liudijimą pateikusiai buvusiai europarlamentarei I.Šimonytė patarė įsiskaityti į viešus Tarptautinio valiutos fondo dokumentus.

„Tegul tiria prokuratūra, tegul tiria kas tik nori. Man dėl to nėra jokių problemų. Aš tik nežinau, kokiais principais Seimo komitetas pasirenka ekspertus, kuriuos kviečiasi.

Kodėl, tarkime, M.Starkevičiūtė yra labiau ekspertė už kitus?

Bet čia ponų valia – atsakysiu į klausimus, kiek galėsiu“, – buvusi finansų ministrė nesureikšmino dėl krizės kylančių dabartinių aistrų ir M.Starkevičiūtės prašymo jos liudijimą perduoti prokuratūrai.

Sunkmečio ženklų buvo, bet išlaidauti reikėjo

Vakar Seimo komitetui liudijęs buvęs socialdemokratų premjeras parlamentaras G.Kirkilas pripažino, kad artėjantys krizės ženklai buvo jaučiami.

Politikas taip pat pripažino, kad 2008 metų šalies biudžetas buvo sudarytas pažeidžiant fiskalinės drausmės reikalavimus, tačiau tai esą nutiko opozicijos dėka: „Buvome mažumos Vyriausybė su 56 Seimo nariais ir opozicijos parama. Bet atnešus biudžeto projektą į Seimą parlamentarai, daugiausia iš opozicijos, pasiūlė dar 3 mlrd. litų išlaidų.“

Vis dėlto ekspremjeras mano, kad buvo elgiamasi teisingai krizės akivaizdoje didinant kai kurias viešojo sektoriaus išlaidas, taip pat pensijas: „Net jaučiant, kad artėja krizė, pirmiausia reikia padėti žmonėms.“

G.Kirkilas taip pat priminė, kad tuo metu šalyje vyko mokytojų, pensininkų ir valstybės tarnautojų mitingai ir streikai.