Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto

Apie tai – pokalbis „DELFI dėmesio centre“ su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir Liberalų sąjūdžio pirmininku Eugenijumi Gentvilu.

Pone Šimašiau, jūs paskelbėte, kad į Vilniaus merus kandidatuosite ne su liberalų sąjūdžiu, o per rinkimų komitetą. Kokie jūsų argumentai?

R. Šimašius: patikslinsiu truputėlį. Praėjusią savaitę Vilniaus liberalų sąjūdžio skyrius svarstė dalyvavimo rinkimuose formą. Visų pirma iškėlė mane kaip kandidatą mero rinkimuose, t.y. aš būsiu liberalų kandidatas į merus. Tuo džiaugiuosi, didžiuojuosi ir esu dėkingas už pasitikėjimą. Esu iškeltas Liberalų sąjūdžio ir kartu sąjūdis apsisprendė, ką aš ir siūliau, kad reikia sutelkti daugiau vilniečių, daugiau rinkėjų, parodyti telkiančią galią ir dėl to į rinkimus eiti būtent komiteto forma.

Kitas dalykas, pone Šimašiau, būkime atviri – liberalų sąjūdis esant dabartinei situacijai, turiu omeny bylą, kandidatavimas su partija jums gali ir pakenkti. Jūs turbūt ir taip analizavot?

R. Šimašius: yra daug išorinių ir vidinių veiksnių. Faktas, kad liberalų sąjūdis išgyvena ne geriausius laikus. Bet tuo pačiu tai yra partija, kuri turi didelį potencialą. Bet situacija yra tokia, kad norint sutelkti vilniečius rimtam „atstovėjimui“, kad negrįžtų sovietmečio raugą primenantys laikai, reikia rimtesnio telkimo. Tai yra esminė priežastis.

Pone Gentvilai, jūs laišku paraginote Remigijų Šimašių ir Aušrinę Armonaitę atsisakyti partijos vicepirmininko pareigų. Tai tikrai nėra dažnai pasitakantis įvykis partijos gyvenime. Vadinasi, ta situacija jums yra visiškai nepriimtina?

E. Gentvilas: šiomis dienomis minime R. Šimašiaus atsistatydinimo iš partijos pirmininkų pareigų metines. Aš niekada nepritariau tam atsistatydinimui. Jis atsistatydino tada, kai pasitraukė trys tuometiniai vicepirmininkai. Tada ir jis pasitraukė. Šiandien yra atvirkščiai - aš manau, kad du partijos vicepirmininkai dalyvavo procese, pažeidžiant partijos įstatus ir partijos valdybos sprendimą. Puikiai vertindamas tiek Remigijų, tiek Aušrinę aš sakau švelnų, patį švelniausią dalyką: jūs esate mano komandoje, mano, kaip partijos pirmininko, komandoje. Galime kalbėti apie dvasinius ar kitus dalykus, tačiau kai formalus sprendimas priimamas sakant, kad partija turi išlįsti iš apkasų, tai labai norėjau tų dviejų savo pavaduotojų pagalbos lendant iš tų apkasų. Dabar partija įveliama į visas grėsmes, susijęs su viešaisiais ryšiais. Dabar sprendžiamas Vilniaus klausimas, o aš noriu, kad partijos vicepirmininkas Šimašius spręstų visos partijos klausimus, o ne tik Vilniaus. Aš sakau moralinį savo pasiūlymą, kuris neturi juridinio tęsinio.

Pone Gentvilai, jūs iš principo norėtumėt, kad jokių komitetų nebūtų? Kad visi partiečiai, kurie kažkur kandidatuoja, eitų su partijos vėliava, nors ji ir apiplyšus, išpurvinta?

E. Gentvilas: mes jau buvome sudraskyta vėliava ir nulaužtu kotu. Bet mes atsistojome. Tada, kai dirbome vieningai ir kartu. Tai natūralus mano, kaip partijos pirmininko, noras. Norėčiau, kad tai būtų ir visos komandos noras. Suprantu, kad jau yra arba priimti sprendimai, arba ruošiamasi juos priimti dar dviejuose skyriuose: Varėnoje ir Utenoje. Dar keli skyriai išsisprendė. Viename buvęs skyriaus lyderis pasitraukė ir eina komitetu Čia gi padaryta kitaip - įveltas skyrius ir skyriaus sprendimas kurti komitetą. Uteniškiai yra pasirengę, jeigu priims tokį sprendimą, sustabdyti savo narystę partijoje. Jie supranta, kad jų priimtas sprendimas yra galimai žalingas partijai, todėl prisiima moralinę atsakomybę ir rinkimų kampanijos metu yra pasirengę sustabdyti narystę partijoje. Vilniuje šiuo klausimu yra neaišku, ar einama su partija, ar su komitetu. Formaliai einama su komitetu, tačiau lyg ir partija prikabinta.

Pone Šimašiau, pono Gentvilo argumentai iš tiesų turėtų būti girdimi, ar ne? Jo interesas, kaip pirmininko, kad partija dalyvautų visuose rinkimuose. Kad visi kandidatai eitų su tam tikra programa ir partijos vėliava. Dabar gi yra taip, kad partija tarsi turi savo kandidatą, bet iš tikrųjų ji jo neturi, nes turi Šimašiaus komitetas.

R. Šimašius: iš tikrųjų partija, norinti gerai atstovauti savo idėjoms ir rinkėjams, turi būti inovatyvi. Aš esu įsitikinęs, kad ypač savivaldos rinkimuose miestų skyrių nuomonės turi būti paisoma. Vilniuje yra labai akivaizdi situacija, kad reikia žmones telkti plačiau negu šiandien partija gali tai padaryti.

Jūs sakote, kad buvimas Liberalų sąjūdžio kandidatu turėtų tam tikras maksimalias ribas?

R. Šimašius: tiesiog pritraukus daugiau žmonių, natūralu, kad atsirastų ir daugiau paramos. Aš tikrai tikiuosi ir toliau būti Liberalų sąjūdžio kandidatu, kaip ir esu bent kol kas skyriaus išrinktas.

Partijai gali rūpėti ir kiti dalykai. Pavyzdžiui, žmonės, kurie kandidatuoja sąraše į Vilniaus miesto Tarybą. Jeigu eina komitetas, vadinasi, ten yra dalis partijos žmonių, dalis, sakykime, Šimašiaus komandos narių, kurie nėra partiniai. Ar tai vertinti kaip partijos kandidatus, ar kaip Šimašiaus sąrašą? Prasideda daug klausimų, kurie partiečiams, tikėtina, gali nepatikti.

R. Šimašius: Vilniaus skyrius yra davęs visus atsakymus į tai, koks yra tarpusavio santykis. Suprantu, kad tai yra naujadaras ir daug kam keistai atrodo, bet aš netgi įsivaizduoju, kad Vilniaus skyriaus partijos nariai galėtų atlikti pirminį to komiteto reitingavimą. Gali būti labai glaudus ryšys. Man apmaudu, kad kažkas, nepaisant mano prašymų taip nesakyti, kalba, kad aš kažkur išeinu, išstoju. Aš niekur neišeinu ir neišstoju. Jeigu manęs neišmes, tai ir būsiu. Atvirkščiai, tai yra telkimo, o ne skaldymo veiksmas.

Pone Gentvilai, sutinkate, kad tai telkimas, o ne skaldymas?

E. Gentvilas: o jūs sutinkate? Atsiskiriame nuo partijos, bet vadiname tai partijos stiprinimu ir telkimu. Aš nesutinku. Praėjusiuose rinkimuose matėme jau ne vieną komitetą: Matijošaičio, Grigaravičiaus ir t.t. Štai dabar unikalus eksperimentas – partiją paverkime komitetu. Ta pati panelė – kita suknelė. Aš esu išrinktas partijos pirmininku ir turiu tam tikrą misiją prieš partijos narius. Kai mano pavaduotoja Aušrinė Armonaitė Vilniaus skyriaus posėdyje prieš penkias dienas pasako: „Liberalų sąjūdis yra grandinė Remigijui, nuimkite tas grandines“ – kaip man jaustis? Mano vicepirmininkė šitą mūsų partiją laiko kažkokiomis grandinėmis. Kaip kitaip tai interpretuoti? Tai, gerbiamoji, bent jau prašau – nu nebūk mano vicepirmininke. Nevaidinkime, kad mes dabar kuriame Lietuvą kartu.

Pone Gentvilai, jūs dabar kuo puikiausiai jaučiate nuotaikas partijos valdyboje ir sakote, kad šioje situacijoje esate vienas švelniausią poziciją turinčių. Tai jūs prognozuojate, kad partijos valdyba nutars atsiriboti nuo komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“?

E. Gentvilas: aš esu pirmininkas ir nepaisant to, kad galiu girdėti ir radikalesnes nuomones, galima viską pakreipti į racionalesnę poziciją. Galima kalbėti ne apie žmones, o apie partijos sprendimą. Aš girdžiu visas nuomones, ne tik vadovybės, bet ir skyrių. Iš esmės situacija yra stabili, manau, daugiausiai penki skyriai gali atsidurti komitetuose. Bet nebevaidinkite, kad jūs čia su mumis kuriate liberalią visuomenę. Kurkite. Taip, kaip padarė ne vienas politikas – sukūrė komitetą ir paskui, beje, prašo partijos paramos.

R. Šimašius: aš neturi ką atsakyti.

Neketinate keisti savo scenarijaus?

R. Šimašius: aš žinau savo kelią, žinau savo sprendimus ir kodėl jie tokie padaryti. Esu dėkingas partijos skyriaus visuotiniam susirinkimui, kad tas kelias buvo palaikytas ir tikiuosi, kad tai bus palaikyta ir kituose partijos valdančiose institucijose.

Pone Gentvilai, jeigu Remigijus Šimašius nepersigalvos, o panašu, kad nepersigalvos, jūs būtumėte už tai, kad liberalai keltų savo kandidatą mero rinkimuose?

E. Gentvilas: sąmoningai nesikišau ir nesikišu. Valdybos nariai vakar gavo dešimties Vilniaus skyriaus liberalų įsipareigojimą kurti partijos kandidatų sąrašą – štai čia aš matau didžiulę problemą. Skyrius nebuvo įtikintas ir atsiranda pavojus turėti du konkuruojančius sąrašus. Tai yra blogiausias scenarijus ir atsakomybė už tai tenka ne man, o Vilniaus skyriaus pirmininkei ir faktiniam skyriaus vadovui Remigijui.

Pone Šimašiau, nepaskubėjot? Gal dar reikėjo pabandyti paieškoti sutarimo partijos viduje, eiti į valdybos posėdį?

R. Šimašius: sakyčiau, gal tai net šiek tiek perlaukta. Aš turiu vieną savybę – jeigu sakau, kad svarstau, reiškia svarstau. Jeigu apsisprendžiu – tai apsisprendžiu. Jau birželio pradžioje sakiau, tai svarstoma kaip viena iš galimybių. Tai sukėlė daug aistrų. Po atostogų man pasidarė aišku, kad mano pozicija yra tokia ir visi svarstymai baigėsi. Laukiau jau tikrai ilgai.

Pone Gentvilai, ar dabartinėje situacijoje partija rastų žinomą, bent kiek populiarų liberalą, kuris eitų į kovą prieš Remigijų Šimašių?

E. Gentvilas: visų pirma aš nesikišu ir nenoriu kištis. Sakykime, kad aš neatmetu ir tokio varianto – jei vis tik atsiranda du sąrašai, tai galimas variantas, kad tas mūsų sąrašas palaiko Remigijų, kaip kandidatą į merus. Tai yra variantas. Aš pripažįstu Remigijaus asmenyje didžiulį liberalą, kuriam neturiu priekaištų. Jeigu skyrius randa kažką lygiaverčio, ką aš sunkiai įsivaizduoju, tai tegu mušasi kaktomis – laimės trečias. Aš matau variantų, bet, atleiskite, kodėl aš turiu ieškoti išeičių, o ne tie, kurie nutarė atskilti.

R. Šimašius: Eugenijau, tikrai visi variantai surasti, nieko jums nereikia ieškoti. Aš turiu savo labai aiškius tikslus ir žinau, ką pasakyti vilniečiams. Ir liberalai turi ką pasakyti vilniečiams. Manau, kad tai yra kelias į pergalę ir geresnį atstovavimą. Manau, taip ir įvyks.

Bet valdybos sprendimas nebus toks, kaip sako Remigijus Šimašius?

E. Gentvilas: aš esu tikras, kad trečiadienį sprendimas bus nepritarti Vilniaus skyriaus sprendimui. Kitas galimas žingsnis – naikinti skyriaus sprendimą. O toliau jau pereina į personalijų klausimą – šito aš tikrai nenorėčiau, nes tai reikštų, kad mes visiškai sugadiname santykius kalbant apie tolimesnę perspektyvą.