Dėl Klaipėdos pašto rūmų traukiami politiniai ir teisiniai koziriai

Iniciatyvinės grupės atstovė Klaipėdos miesto tarybos narė Nina Puteikienė atrado, kad AB Lietuvos paštas, patvirtinęs valdomo turto pardavimo tvarką, pats jos nesilaiko.

Atrado pažeidimą

"Dokumente nurodyta, jog planuojant turto, kuriam suteiktas nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės statusas, pardavimą, pirmiausia turi būti raštu kreipiamasi į atitinkamas valstybės institucijas ir Savivaldybę, kurioje yra tas objektas ir išsiaiškinama, ar būtų poreikis įsigyti tokį turtą valstybės ar savivaldybės reikmėms. Turi būti kreipiamasi į Kultūros ministeriją, Savivaldybės administraciją ir papildomai informuojamas Turto bankas. Jeigu valstybės ir Savivaldybės institucijos išsakytų tokį poreikį, objekto perdavimo procesas būtų įgyvendinamas, vadovaujantis specialiųjų teisės aktų nuostatomis, netaikant bendros nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos", - citavo N. Puteikienė.

Pašnekovės teigimu, AB Lietuvos paštas dėl centrinio pašto rūmų pardavimo kreipėsi į Klaipėdos savivaldybės administraciją ir į Kultūros ministeriją.

Iš Savivaldybės buvo gautas neigiamas atsakymas, tačiau iš Kultūros ministerijos atsakymo nėra.

"Bendrovė turėjo kreiptis į Kultūros ministeriją antrą kartą, tačiau to nepadarė, taigi pažeidė numatytą nekilnojamojo turto pardavimo procedūrą. Siūlysiu iniciatyvinei grupei kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir dėl viešojo intereso gynimo su prašymu sustabdyti aukcioną", - vakar "Vakarų ekspresui" sakė N. Puteikienė.

Politinis atspalvis

Priminsime, kad prieš nepilną mėnesį uostamiestyje susibūrė Karališkojo pašto išsaugojimo iniciatyvinė grupė, kurią sudaro miesto tarybos narė Nina Puteikienė, visuomenininkas Dionyzas Varkalis, nekilnojamo turto ekspertas Algimantas Bružas, verslininkas ir politikas Vidmantas Dambrauskas, menininkė Neringa Poškutė-Jukumienė, istorikas Dainius Elertas, karilionininkas Kęstutis Kačinskas, architektas Romas Gailius.

Po viešos diskusijos iniciatyvinė grupė parengė rezoliuciją ir išsiuntė ją prezidentui, ministrui Pirmininkui, Susisiekimo ir Kultūros ministerijoms bei kitoms instucijoms su prašymu stabdyti Klaipėdos centrinio pašto aukcioną.

Situacija įgavo politinį atspalvį po to, kai į ją sureagavo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis raštu kreipėsi į premjerą, susisiekimo ministrą ir Lietuvos pašto vadovę, prašydamas susilaikyti nuo skubotų sprendimų.

"Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centriniai paštai reprezentuoja valstybę, yra vieni iš Lietuvos didžiųjų miestų simbolių, todėl nusipelno atsakingesnio, atidesnio ir visuomenei atskaitingesnio požiūrio. Aukcionas negali vykti skubotai, nenumačius ir neaptarus sąlygų, kaip bus disponuojama kultūros paveldu ir kaip bus užtikrinamas jo prieinamumas visuomenei. Pabrėžtina, jog išlaikydama pastatų kultūrinę ir istorinę vertę valstybė kartu su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėmis galėtų pritaikyti pastatus kultūrinių, socialinių, administracinių, pilietinių ar net valstybingumo funkcijų vykdymui, kartu sudarydama galimybę toliau vykdyti pašto funkcijas", - rašoma R. Karbauskio kreipimesi.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pavedė Susisiekimo ministerijai kartu su suinteresuotomis institucijomis įvertinti keliamus klausimus ir siūlymus dėl Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pritaikymo "kultūrinėms, socialinėms, administracinėms, pilietinėms ar valstybingumo funkcijoms atlikti bei galimybes toliau atlikti pašto funkcijas sudarymo".

Galiausiai Susisiekimo ministerija priėmė sprendimą formuoti naują Lietuvos pašto valdybą.

"Šiuo pokyčiu yra siekiama glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio bendrovės įsiklausymo į visuomenės poreikius bei valstybės interesus vykdant bendrovės pertvarkas", - rašoma ministerijos pranešime.

Reikia politinio sprendimo

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, reaguodamas į šiuos įvykius, praėjusią savaitę užsiminė apie galimybę įsigyti Klaipėdos centrinio pašto pastatus Klaipėdos miesto savivaldybei.

Šią savaitę meras atostogauja, todėl plačiau pakomentuoti mero įvardintą galimybę ir konkrečius Klaipėdos savivaldybės veiksmus paprašėme jį pavaduojantį vicemerą Arvydą Cesiulį.

"Mes liekame prie savo pozicijos ir esame atviri pasiūlymams, tačiau neturime instrumentų, kaip paveikti Lietuvos pašto politiką šiuo klausimu. Aukcionas yra paskelbtas.

Konkrečių Savivaldybės veiksmų iš principo būti negali be politinio sprendimo.

Tad klausimas turi būti svarstomas Kolegijoje, Taryboje. Ar tai darysime, ar ne - neaišku. Tik tokiu atveju, jeigu Taryba nuspręstų, jog Savivaldybė turi įsigyti paštą, galėtume rašyti raštą Lietuvos paštui ir stabdyti aukcioną. Klausimas pakibęs.

Paštui nupirkti ir renovuoti reikia apie 9-10 mln. Eur. Klaipėdos savivaldybė negali skirti tokių milžiniškų lėšų paštui įsigyti ir po to jį restauruoti, rekonstruoti ir funkcijai suteikti", - sakė A. Cesiulis.

Priminsime, kad Klaipėdos miesto taryba renkasi tik kartą per mėnesį. A. Cesiulio teigimu, šiuo metu Tarybos sprendimas dėl Klaipėdos centrinio pašto pastato dar nėra parengtas.

Tikisi atsakingo investuotojo

AB Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė paaiškino, jog bendrovė privalo efektyviai valdyti savo turtą ir jį maksimaliai išnaudoti, vykdyti jam keliamus akcininko tikslus ir lūkesčius, pašto ir su tuo susijusių paslaugų tiekėjo funkciją.

"Svarbu suprasti, kad tokios sąvokos kaip centrinis paštas šiuolaikinių pasaulinių paštų terminologijoje nebeliko. Mat pašto paslaugų tinklas yra formuojamas atsižvelgiant į Universaliosios pašto paslaugos reikalavimus, žmonių srautus ir finansinius rodiklius. Be to, šiuo metu pašto paslaugos yra teikiamos įvairiais kanalais: stacionariuose pašto skyriuose, per mobilųjį laiškininką, siuntų savitarnos terminalus, kurjerius, "uber" tipo kurjerius. Šiandien pašto paslaugos yra daug arčiau gyventojų ir yra atsiejamos nuo konkrečių pastatų", - sakė V. Budrienė ir pridūrė, kad "geriausia, kas gali atsitikti šiam pastatui, tai, kad būtų rastas atsakingas investuotojas."

Pašnekovė pateikė Biržų pavyzdį, kai miesto savivaldybė yra pareiškusi norą pirkti pašto pastatą, kuris irgi yra kultūros paveldas.

ATSAKOMYBĖ. Tik Klaipėdos miesto savivaldybės taryba gali nuspręsti įsigyti centrinius Klaipėdos pašto rūmus, tačiau, ar toks sprendimas bus svarstomas, vis dar neaišku.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Ten, mūsų žiniomis, ketinama įrengti J. Meko muziejų ir miesto biblioteką. Apie tai ir kalbėjome su Klaipėdos miesto savivaldybe. Dar kartą pasiūlėme pirkti šį pastatą ir pritaikyti jį visuomenės reikmėms. Be to, savivaldybė turi kur kas platesnes galimybes kreiptis finansavimo į europinius fondus negu akcinė bendrovė Lietuvos paštas.

Bendrovė 2018 m. buvo parengusi Klaipėdos centrinio pašto vidaus patalpų tvarkybos darbų projektą, pateikė prašymą Centrinei projektų agentūrai dėl finansavimo pagal 2014 - 2020 m. Europos Sąjungos fondų programą, tačiau prašymas buvo atmestas, atmetimas buvo apskųstas LR Kkltūros ministerijai. LR kultūros ministerija šį skundą taip pat atmetė", - priminė V. Budrienė.

AB Lietuvos paštas Klaipėdos centrinio pašto pastatų ansamblį aukcione parduoda už pradinę 1,56 mln. eurų kainą. Ansamblį sudaro 2103,76 kv. m ploto centrinio pašto, 769,48 kv. m ploto telegrafo-pašto bei du administraciniai pastatai, kurių plotas yra 103,88 kv. m ir 80,55 kv. m. Šie pastatai yra įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Aukcione taip pat parduodami ir kiemo statiniai bei garažas.

Aukciono dalyviai registruojami iki gruodžio 11 dienos. Aukciono rezultatai paaiškės gruodžio 17 dieną.

INFORMACIJA
Klaipėdos centrinio pašto rūmai buvo atidaryti 1893 m. spalio 16 d. Jų projektavimą prižiūrėjo ir darbus stebėjo pats Vokietijos imperatorius Vilhelmas II.
Paštas su bokštu nukentėjo per II pasaulinį karą. Pastato restauracija buvo pradėta 1969 m. Atkurti buvusį pašto interjerą imtasi kur kas vėliau - praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.
1987-aisiais Klaipėdos senojo pašto bokšte buvo sumontuotas karilionas. Po dviejų dešimtmečių jis buvo pakeistas nauju Olandijos varpų liejykloje "Royal Eijsbauts" nulietu 48 lygaus profilio varpų rinkiniu, kuris sveria net penkias tonas ir garsėja itin kokybišku skambesiu bei tembru. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos nutarimu šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės Koncertų salei priklausantis karilionas yra pripažintas vertingąja pastato savybe.