Dėl jūrininkų dienpinigių reikia sunešioti metalines klumpes?

Dėl jūrininkų dienpinigių reikia sunešioti metalines klumpes?

Visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, t. y. dešimtmečiais, niekaip neišsprendžiamas jūrininkų dienpinigių klausimas. Dėl šios dar iš sovietmečio likusios apmokėjimo už darbą sistemos, kurią jūrininkai vadina darbo užmokesčiu vokeliuose, jie gauna mažesnes pensijas. Ją sprendžiant kaskart vis atsimušama į tvirtą sieną, mat Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) ir laivų savininkai yra skirtingose barikadų pusėse, o ministerijos neturi aiškios pozicijos.

LJS nepraranda vilties, kad Lietuva pagaliau atsikratys senos sovietinės apmokėjimo už darbą sistemos. Jos pirmininkas Petras Bekėža sako, kad ši problema bus keliama iš karto po rinkimų į Seimą. Bus reikalaujama aktyvinti prie Susisiekimo ministerijos įkurtos Patariamosios tarybos veiklą. Pasak jo, jeigu per kitus metus nebus pasistūmėta į priekį sprendžiant dienpinigių klausimą, LJS ketina Lietuvą apskųsti Tarptautinei darbo organizacijai.

Patariamoji taryba neišjudėjo

2019-iesiems baigiantis buvo pradėta kurti Patariamoji taryba prie Susisiekimo ministerijos tikintis, kad tai palengvins bendradarbiavimą su jūrine bendruomene bei jūrų sektorių kuruojančiomis institucijomis. Patariamoji taryba sudaryta iš Lietuvos laivų savininkų, jūrininkų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir kitų su jūrine veikla susijusių subjektų atstovų, valstybės institucijų, dalyvaujančių jūrinės politikos formavimo ir įgyvendinimo srityje.

Pasak P. Bekėžos, joje svarstomas ir dienpinigių klausimas. Tarybos darbą pristabdė karantinas dėl koronaviruso, artėjantys rinkimai į Lietuvos Seimą. "Taryba dar neišjudėjo. Dėl dienpinigių laivuose, kuriuose turime sudarytas kolektyvines sutartis, mes pateikėme visus duomenis. Prašėme tai padaryti laivų savininkus, nurodyti, kokį procentą viso jūrininkų darbo užmokesčio sudaro dienpinigiai, jie to nepadarė. Kol kas šitas klausimas nėra pajudėjęs.

Po rinkimų reikalausime, kad vėl būtų atgaivinta ta taryba, nepriklausomai nuo to, kas bus susisiekimo ministras. Reikėtų, kad per ketverius metus būtų išspręsti jūrininkams aktualūs klausimai. Seimo nariai, valdžios atstovai vis kartoja, kad reikia sudaryti sąlygas verslui. Mes klausiame, ar jūrininkų sąskaita turi būti didinamas pelnas laivų savininkams? Mes su tuo nesutiksime", - teigė P. Bekėža.

Taupo jūrininkų sąskaita

Pasak P. Bekėžos, AB "DFDS Seaways" laivuose dienpinigiai sudaro apie 25 proc. jūrininko atlyginimo. Šioje bendrovėje dirba apie 700 jūrininkų. "Dienpinigius mes vadiname darbo užmokesčiu vokeliuose. Anksčiau "Sodrai" mokėjo darbdavys, bet nuo dienpinigių įmokos nebuvo mokamos, tad pelnas likdavo laivų savininkams. Prieš metus visiems jūrininkams ir kranto darbuotojams buvo padidinti atlyginimai tokia suma, kurią darbdavys mokėjo "Sodrai". Tuos mokesčius, kuriuos anksčiau mokėjo laivo savininkas, dabar moka jūrininkas. Tačiau dienpinigiai taip ir liko neapmokestinti, nes jie nebuvo įtraukti į darbo užmokestį. Laivų savininkai nepridėjo už dienpinigius sumos, kad už juos butų mokama "Sodrai". Taip jie sutaupo jūrininkų sąskaita", - kalbėjo LJS pirmininkas.

P. Bekėžos teigimu, todėl, kad jūrininkui mokami neapmokestinami dienpinigiai, jis išeidamas į pensiją gauna mažesnę pensiją nei jam priklauso, ligos atveju jam išmokama mažesnė ligos pašalpa, kur kas mažesnė būna ir neįgalumo pensija.

Pasak P. Bekėžos, tuo metu, kai Lietuvos prezidentas buvo Valdas Adamkus, buvo nuspręsta naikinti jūrininkų dienpinigius įtraukiant juos į darbo užmokestį. Prezidentas tai vetavo, o Seime pritrūko dviejų balsų, kad veto būtų atmestas. Ir Algirdui Brazauskui einant prezidento pareigas buvo parengta dienpinigių naikinimo programa, buvo numatyta daryti įstatymo pataisas, žadėta, kad valstybė prisidės. Prasidėjus pasaulinei krizei šalies vadovybė iš viso atmetė tą klausimą.

"Laivų savininkai visą laiką gąsdina, kad jeigu dienpinigiai bus įtraukti į darbo užmokestį, jie savo laivuose iškels vadinamąsias patogias vėliavas. Mes to dalyko nebijome, nes didesnė dalis Lietuvos jūrininkų dalis, apie 5-6 tūkst., dirba užsienio laivuose", - sakė P. Bekėža.

Kategoriškai nesutinka su lubomis

Pasak P. Bekėžos, laivų savininkai pasiūlė "Sodros" lubas - 850 eurų - nuo kurių būtų mokamas mokestis. "Pasakėme kategoriškai, kad tokie dalykai nepriimtini, nes tada jūrininkų pensija bus kiek daugiau kaip 300 eurų. Nuo dabartinių jūrininkų atlyginimų įmokos yra didesnės, nei būtų skaičiuojamos nuo tų 850 eurų. Kai už jūrininkus "Sodrai" dar mokėjo laivų savininkai, jie norėjo pasigerinti situaciją. Šio klausimo svarstymas dar nebaigtas, nes prasidėjo karantinas", - kalbėjo P. Bekėža.

Pasak jo, neišspręsti ir kiti jūrininkų uždarbio klausimai. Taikomas skirtingas sveikatos draudimas jūrininkams, dirbantiems Lietuvos ir užsienio vėliavos laivuose. Pasak LJS pirmininko, jį reikėtų suvienodinti. Skiriasi ir gyventojų pajamų mokestis: dirbantiems Europos ekonominės erdvės laivuose taikomas nulinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o trečiųjų šalių laivuose - 20 proc. Šie klausimai taip pat pateikti Patariamajai tarybai.

DIENPINIGIAI. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininko Petro Bekėžos teigimu, AB "DFDS Seaways" laivuose dienpinigiai sudaro apie 25 proc. jūrininko atlyginimo.

Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Lietuva 2014 m. ratifikavo tarptautinę konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, kurioje yra nuostata, kad jūrininkams socialinės garantijos, sveikatos draudimas ir t. t. turi būti ne blogesnės nei kranto darbuotojams. "Įstatymų pataisos dėl socialinių jūrininkų garantijų nėra padarytos iki šiol. Jeigu kitais metais sprendžiant šias problemas nebus pasistūmėta į priekį, Lietuvos jūrininkų sąjunga praneš Tarptautinei darbo organizacijai, kad Lietuva nevykdo savo įsipareigojimų ir konvencijos reikalavimų.

Didžiausias stabdys sprendžiant tas problemas yra Lietuvos laivų savininkai", - teigė LJS pirmininkas.

Didėtų laivų savininkų kaštai

Šiuo metu laivuose su Lietuvos vėliava dirba apie 1 500 jūrininkų. Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka sako, kad dienpinigių klausimas neišsprendžiamas todėl, kad yra labai daug skirtingų interesų - jūrininkų, laivų savininkų, ministerijų, jūrininkų sąjungos. "Norint dienpinigius, kurie dabar nėra apmokestinami, paversti atlyginimo dalimi ir kad jūrininkas gautų tuos pačius pinigus, apytikriais apskaičiavimais, mums reikėtų prie jūrininkų atlyginimų pridėti dienpinigius, kurie sudaro apie 20-40 proc. jūrininko gaunamų pajamų. Tada dar atsiranda mokestis "Sodrai". Vadinasi, kaštai laivų savininkams didės mažiausiai 30-45 proc.", - aiškino G. Kutka.

Jo teigimu, norėdami išvengti kaštų didėjimo laivų savininkai ir kalba apie tam tikras "Sodros" lubas. Pasak jo, latviai, o šiemet ir estai įteisino "Sodros" lubas - sumos skaičiai kiekvienoje šalyje skirtingi - nuo kurių darbdavys moka "Sodrai".

"Kyla klausimas, ar valstybė galėtų prisidėti dengdama tą skirtumą įvedus lubas? Ekonomiškai silpnesnės valstybės neprisideda, o stipresnės - prisideda, t. y. dengia dalį tų įmokų. Mes suprantame, kad mus tai tektų daryti be valstybės pagalbos", - sakė G. Kutka.

Patinė situacija

G. Kutkos teigimu, šiuo metu yra susidariusi patinė situacija. "Mes ne prieš, kad dienpinigiai būtų naikinami, bet nenorime, kad dėl to padidėtų mūsų kaštai. Mes pasigendame Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bendro požiūrio. Toks jausmas, kad reikia sunešioti kažkokias metalines klumpes. Buvo labai daug parengta įvairių studijų, bet vis tiek sakoma, padarykite analizę, pateikite skaičius ir t. t. Jeigu ministerijos sakytų, kad turime tai daryti, tada mes turėtume patys svarstyti, kokios tos lubos galėtų būti. Kuo aukščiau jas keliame, tuo labiau tam tikrais momentais laivų savininkams pradeda didėti kaštai. Tarkime, dienpinigius panaikiname ir įteisiname 1 200 eurų "Sodros" lubas, tai tas toks dienpinigių panaikinimas ir "Sodros" lubų įvedimas mums kainuos nemažai. O jeigu padarysime labai žemas lubas, tada nukentės žmogus, kurio socialinės garantijos sumažės", - kalbėjo G. Kutka ir pridūrė, kad dabar, kai nėra principinio pritarimo, visa tai primena Sizifo darbą.

Užklimpstama diskusijose

Paklaustas, kaip vertina neseniai įsteigtą Patariamąją tarybą, G. Kutka atsakė: "Sunku diskutuoti su Lietuvos jūrininkų sąjunga. Jeigu posėdis trunka 3-4 valandas, kas gali tai atlaikyti. Todėl ministerijose stringa daugelis klausimų. Buvo keli susitikimai, kurie buvo labai sunkūs. Manau, procesai dėl to dar labiau suveliami, o ne padeda spręsti problemų. Daug diskutuojama, vaizdžiai tariant, ginčijamasi dėl kablelio ir nepastebima, kad dramblys praeina pro šoną, todėl esmė ir neužčiuopiama. Žinoma, buvo ir pozityvių dalykų, kai kurių klausimų sprendimas pajudintas."

G. Kutka mano, kad prie neišspręstų klausimų bus grįžtama po rinkimų. "Mums, laivų savininkams, irgi norisi, kad vietoje tų dienpinigių būtų aiški ir skaidri apmokėjimo sistema", - sakė jis.

Kodėl laivų savininkai tyli?

Pasak G. Kutkos, klausimas, kad vieni jūrininkai moka gyventojų pajamų mokestį, kiti ne, taip pat svarstytas jau ne vieną kartą. "Problema labai didelė. Pernai įvykdytos mokestinės reformos pasekmių jūrininkai dar nepajuto, bet tuojau pajus, kai kitais metais reikės deklaruoti pajamas už 2020 metus. Atlyginimai Lietuvoje buvo padauginti iš 1,289 koeficiento, o tų jūrininkų, kurie dirba užsienio laivuose, atlyginimų niekas atitinkamai nepadidino. Tačiau jie vietoje galiojusio 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio turės mokėti 20 proc. Žinoma, tai žiauru, bet ši problema sudėtingai sprendžiama.

Kiekviena šalis valstybės pagalbą turi derinti su ES valstybės pagalbos jūrų transportui gairėmis, iš Europos Komisijos (EK) turi gauti pritarimą. 2008 m. buvo pataisytas Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, nes to reikalavo EK. Todėl ir atsirado dvi jūrininkų grupės. Jeigu tai nebūtų buvę padaryta, greičiausia prieš Lietuvą būtų buvusi pradėta pažeidimo procedūra. Nes principas toks: leidžiama skatinti jūrininkus, kurie dirba laivuose su Europos ekonominės erdvės šalių vėliavomis. Mes negalime remti jūrininkų, kurie, pavyzdžiui, dirba laivuose su Liberijos vėliava", - kalbėjo Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius.

Pasak G. Kutkos, šis klausimas nepriklauso nuo Lietuvos norų, todėl laivų savininkai jūrininkų sąjungai jį keliant subtiliai tyli.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder