Dangstomi juodi Vytauto Landsbergio darbai

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Audrius Butkevičius, Bronislovas Genzelis ir Zigmas Vaišvila apskundė Generalinės prokuratūros atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vytauto Landsbergio užsakymų teroristiniams aktams ir bandymui 1993 m. įvykdyti ginkluotą perversmą.

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos nuomone, dalis nurodytų nusikaltimų tirta atskirose baudžiamosiose bylose, kurios nutrauktos dėl senačių ar įtariamųjų mirčių, o dėl V.Landsbergio nenustatyta patikimų duomenų, kad jis būtų užsakęs šiuos nusikaltimus ar trukdęs teisėsaugai juos tirti.

Signatarai nesutinka su prokuroro nuomone, nes nevertinti jų nurodyti visi nusikaltimai ir vadovautasi tik atskirais ikiteisminiais tyrimais. Tačiau jie nevertinti kaip viena visuma, nevertintos tų nusikaltimų organizatoriaus V.Landsbergio veikos, jų tęstinumas. Signatarų nuomone, pradedant nuo „Kryžkalnio Motinos“ paminklo sprogdinimo, kurio užsakymą ir atlygį, Ž.Razmino ir V.Šustausko liudijimais, jiems perdavė ištikimas V. Landsbergio padėjėjas Andrius Tučkus, visi šie nusikaltimai turi tuos pačius užsakovus ir vykdytojus.

Prokuroras nevertino ir 2007 m. gruodį Seimo komisijos J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti išvadų, kuriose nustatyta, kad „J.Abromavičiaus nužudymą galima vertinti kaip žmogžudystę, įvykdytą teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės asmenų, kurie turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais politinių Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių), Krikščionių demokratų ir buvusios Demokratų partijų tuometinės ir dabartinės vadovybės bei kitais šių partijų nariais“. Komisijos išvadose taip pat teigiama, kad J.Abromavičius buvo surinkęs duomenų apie savanorių maištą, Bražuolės tilto sprogdinimą.

Prokuratūra tyrimą dėl J.Abromavičiaus nutraukė 2006 m. rugsėjį, konstatavus, kad J.Abromavičiaus žmogžudystę įvykdęs asmuo pats yra nebegyvas, o su konservatoriais susijusių įtariamųjų žmogžudystės užsakymu kaltei įrodyti nesurinkta pakankamai įkalčių, todėl bylos tyrimas sustabdytas.

Prokuroras nepasisakė ir dėl V.Šustausko prisipažinimų spaudos konferencijoje Seime, bei V.Šustausko knygoje „Laisvė ir kraujas“ paviešintos informacijos, kad 1991 m. sausio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje savanoriai iš Panevėžio jam siūlė imtis sunaikinti 10 pagrindinių V.Landsbergio politinių oponentų - A.Brazauską, K.Prunskienę, V.Beriozovą ir kitus. Tai jis patvirtino ir „Vakaro žinių“ žurnalistams dar šių metų kovo mėnesį.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Audriaus Butkevičiaus komentaras:

- Lietuvos Respublikoje teismai ir prokuratūra valdoma konservatorių partijos statytinės prezidentės. Tikėtis, kad jos teisėjai atakuos savo maitintoją, būtų tiesiog naivu. Gilinantis į mūsų pateiktus klausimus, reikėtų priimti tam tikrus procesinius veiksmus. Tada paaiškėtų ir daugiau dalykų, kurie yra visiškai nepriimtini prezidentei ir valdžioje vis dar esančiai konservatorių partijai. Paaiškėtų, kad mes negalime priimti mito, kurį apie save kuria ši partija ir pats V.Landsbergis - kad jis vienintelis išgelbėjo Lietuvą, o konservatoriai yra vieninteliai Lietuvos patriotai.

Mes nenorime tiesiog nuskriausti dieduko. Šiandien Lietuvoje visiškai nėra priemonių stabdyti emigraciją, turime prastą saugumo situaciją - tai eilės žmonių, esančių valdžioje, veikos rezultatas. Kitaip sakant, tiek diedukas, tiek tetulė, tiek visa jų kompanija vykdė labai subtiliai nusikalstamą politiką. Prezidentė savo poste yra aštuonerius metus, tačiau nežinau nė vieno jos pasirašyto politinio dokumento emigracijai mažinti. Nėra vidinės motyvacijos. Rezultatas - šiandien Londone gyvena daugiau lietuvių nei Kaune. Kažkas turi atsakyti, kodėl aukščiausiuose vadovų postuose nedaromi reikalingi Lietuvai žingsniai. Gal yra išorinė motyvacija nedaryti?

Tiems, kurie planuoja kada nors įvykdyti karinį konfliktą Baltijos šalių teritorijoje, yra labai svarbi žmonių nuomonė apie Baltijos šalis. Buvo svarbu sukurti priešo įvaizdį apie Azijos valstybių žmones. Tam labai aktyviai talkino Lietuvos užsienio politikos, ir ypač konservatorių vykdyta politika. Bet koks sveiko proto žmogus, suvokdamas grėsmę, kylančią iš Rusijos, būtų sutikęs išsaugoti Rusijos visuomenėje palankias Lietuvai nuotaikas. Tam, kad bet kokio Rusijos valdžios puolimo prieš Lietuvą atveju, Rusijos žmonės paremtų mus. Taip, kaip parėmė mus Sausio 13-osios įvykių metu Maskvoje. Tačiau tai, ką darė V.Landsbergis ir po jo sekę visi jo statytiniai, buvo visiškai priešiška veikla. Mano požiūriu, ji buvo naudinga Rusijos vanagams, siekiantiems agresijos Baltijos valstybių teritorijoje. Tai man leidžia kalbėti, kad šie žmonės gali būti valdomi užsienio valstybių specialiųjų tarnybų.

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Zigmo Vaišvilos komentaras:

- Turbūt baugu tokius dalykus tirti, nors jie akis bado. Kai žmonės, vykdę užsakymus, prisipažįsta, o prokuratūra nenori tirti, keista. Sakoma, kad tai atskiri nusikaltimai, bet mes prašėme tai tirti kaip visumą, o ne atskirus epizodus. Nelaukiant, kol kas nors nutiktų iki šiol dar galintiems paliudyti dalyviams. Kaip kad buvo J.Abromavičiui, kaip nutiko Vytauto Pociūno ir panašiais atvejais. Manau, laikas atsipeikėti ir prokuratūrai, ir Valstybės saugumo departamentui, ir valstybei.

Prokuratūros atsakymą galima vertinti kaip atsirašymą. Matome tam priežastinius ryšius. Jei valstybės vadovė prašo malonės ir užtarimo tokio purvino, kaip galima pasakyti iš paskutinės VSD pažymos, „MG Baltic“ koncerno atstovo ir Eligijaus Masiulio... O paskui prezidentė patvirtina, kad bendrauja ir bendraus toliau. Ką bepridurti. Bet nuo tokių dalykų neturi priklausyti prokuratūros darbas. Prokuroras tyrime turi būti nepriklausomas. Deja, ne šioje valstybėje.