Aukso puodžiai: kaip „geležis“ pavirto auksu

Loterijų rinkoje dominuojanti bendrovė „Olifėja“ privalo savo pelnu dalintis su Lietuvos olimpiečiais. Ši prievolė buvo apeita dalį turto perkeliant toliau nuo sportininkų – į naują įmonę, kuri pinigus neša verslininkams Antanui Muraškai ir Donatui Kazlauskui. Bene svarbiausią perkelto „Olifėjos“ turto dalį – loterijų terminalus – jie vadina „geležimi“. Būtent toji „geležis“ eilinius sporto biurokratus pavertė tikrais aukso puodžiais.

Suprasti akimirksniu

Ši istorija – sekmadienį startavusio 15min tyrimo „Aukso puodžiai“ tęsinys. Šį kartą išsamiai papasakosime, kaip smulkieji „Olifėjos“ akcininkai Antanas Muraška ir Donatas Kazlauskas sukūrė itin pelningą nuosavą verslą, statydami jį ant „Olifėjos“ pinigų ir šiai įmonei priklausiusios infrastruktūros.

Viskas prasidėjo prieš 16 metų. Tada „Olifėja“ ėmėsi sprendimų, kuriais siekė sumažinti loterijų organizavimo sąnaudas, o kartu – padidinti savo pelną, kuriuo dalijasi su olimpiniu sportu. Tačiau labai greitai buvo priimti priešingi sprendimai.

„Olifėjos“ turtą perkėlę į atskirą savo verslą, A.Muraška ir D.Kazlauskas nusitiesė kelią į milijonierių sąrašus. Šis kelias nutiestas aplenkiant būtinybę loterijų pelnu dalintis su Lietuvos sportininkais.

„Olifėjos“ sprendimai apsivertė aukštyn kojomis

Verslininkai Antanas Muraška ir Donatas Kazlauskas – smulkieji „Olifėjos“ akcininkai. Kontrolinis akcijų paketas priklauso Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, todėl kiek daugiau nei pusė „Olifėjos“ pelno tenka sportui. Tačiau pinigai atitenka ne tik sportininkams – A.Muraška ir D.Kazlauskas iš loterijų įmonės išaugino savo verslą, kurio pelnu su olimpiečiais dalintis nereikia.

Norint suprasti, kas nutiko su „Olifėjos“ turtu, reikia nusikelti pora dešimtmečių į praeitį. Tuomet loterijų įmonė bendradarbiavo su JAV bendrove „Gtech Corporation“, kuri „Olifėjai“ teikė aptarnavimo paslaugas. Taip Lietuvos parduotuvėse atsirado pirmieji elektroniniai loterijų terminalai – lošėjams gerai pažįstami „Perlo“ terminalai.

Tačiau amerikiečiai iš verslo pasitraukė, o loterijų terminalus „Olifėja“ nutarė išsipirkti. Taip atsirado dukterinė „Olifėjos“ įmonė „Loterijos sistemos“, kuri ir teikė „Olifėjai“ loterijų aptarnavimo paslaugas.

2003-iaisiais „Olifėja“ prisijungė šią dukterinę įmonę. Tuomet loterijų milžinė šį sprendimą aiškino labai paprastai – ji nutarė pati aptarnauti savo loterijas, mat tvirtino, jog tai kainuos daug pigiau. Rengiantis įmonių sujungimui, „Olifėja“ skaičiavo, kad tai leis kasmet sutaupyti po 8,3 mln. litų.

Tačiau po metų „Olifėjos“ planai kardinaliai pasikeitė. Loterijų terminalai iškeliavo į tik ką įsteigtą A.Muraškos ir D.Kazlausko verslą.

Nuo 2004 metų loterijų terminalus kontroliuoja A.Muraškos ir D.Kazlausko bendrovė „Lotelita“, kuri ir yra svarbiausia šios istorijos dalyvė. Perleidusi turtą „Olifėja“ iškart tapo tos pačios „Lotelitos“ kliente. Taip A.Muraška ir D.Kazlauskas užsitikrino didelį pinigų srautą į naująją savo įmonę. Jos pelno dalintis su sportu jau nebereikėjo.

Priimant visus šiuos sprendimus, „Olifėjai“ vadovavo Antanas Muraška, iki šiol esantis šios bendrovės direktoriumi.

Dabar A.Muraška tvirtina, kad šie sprendimai „Olifėjai“ nepakenkė. Esą „Lotelita“ aptarnavimo paslaugas teikė pigiau nei amerikiečiai, iš kurių perimti terminalai.

„Tie pinigai būtų išplaukę į Ameriką“, – sprendimą perkelti pinigų srautą į savo verslą aiškino A.Muraška.

Aukso puodus atnešė terminalai

„Lotelita“ už terminalus „Olifėjai“ sumokėjo apie 2 mln. litų. Pardavimo sandoris įvyko 2004-ųjų gegužę, o tais pačiais metais „Lotelitos“ grynasis pelnas sudarė 3,2 mln. litų; didžioji jo dalis atkeliavo iš „Olifėjos“.

Taigi A.Muraškos ir D.Kazlausko investicija į terminalus atsipirko tais pačiais metais.

Beveik trečdalį 2004 metais uždirbto pelno A.Muraška ir D.Kazlauskas kitais metais išsimokėjo dividendais. Taip verslininkams atiteko lygiai vienas milijonas litų. O loterijų terminais – aukso puodas. Pirmas, bet ne paskutinis.

Vėlesniais metais „Olifėjos“ pinigų srautas į „Lotelitą“ laikėsi maždaug stabilus ir po truputį augo. O „aukso puodo“ išmokėjimas dividendų pavidalu tapo savotiška tradicija. Verslininkai beveik dešimtmetį dividendais gaudavo bent po milijoną litų.

A.Muraška: tai buvo „geležis“

Aiškindamas terminalų pardavimo sandorio specifiką, A.Muraška tvirtino, jog terminalų sistema buvo pasenusi. Pokalbio metu verslininkas terminalus vadino tiesiog „geležimi“ – nudėvėta aparatūra, į kurios atnaujinimą reikėjo skubiai investuoti.

„Čia ta senoji geležis. (...) Mes atnaujinom šitą sistemą per laiką, į ją buvo įdėta apie 26 milijonai litų“, – kalbėjo „Olifėjos“ ir „Lotelitos“ akcininkas.

D.Kazlauskas teigė, kad per tuos metus buvo smarkiai išplėstas ir pačių terminalų tinklas. Šiuo metu „Lotelita“ valdo 2300 terminalų, dvigubai daugiau nei 2004 metais.

Paklaustas, ar terminalų atnaujinimui reikalingus pinigus „Lotelitai“ sunešė „Olifėja“, A.Muraška iš dalies tai pripažino, bet pabrėžė, kad ne visi pinigai atkeliavo iš loterijų organizatorės.

Pasak jo, „geležis“ atvėrė naujas galimybes – terminalus buvo galima naudoti ne tik „Olifėjos“ loterijų aptarnavimui, bet ir, pavyzdžiui, mokėjimams už mobiliojo ryšio operatorių paslaugas. Šis verslo segmentas esą pasirodė labai pelningas.

A.Muraška ir D.Kazlauskas tvirtina, kad terminalų pardavimo sandoris atitiko jų rinkos kainą. Mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė tuo abejoja.

„Gera verslo praktika – tai turėjo parduoti už didžiausią kainą ir nesusijusiai įmonei“, – 15min teigė R.Bilkštytė.

„Olifėja“ pripažįsta, kad kitų pirkėjų terminalams ieškoma nebuvo. Esą buvo žinomos mažiausiai trys užsienio įmonės, kurios galėjo teikti tas pačias paslaugas, bet „jų sąlygos buvo žinomos iš neseniai „Olifėjos“ išpirkto kontrakto ir buvo nenaudingos „Olifėjai“.

Sykiu loterijų įmonė tvirtina, jog A.Muraškos ir D.Kazlausko verslas už terminalus sumokėjo ne per mažai, o per daug.

„Sumokėta kaina netgi viršijo jų vertę, ypač atsižvelgiant į būsimus atnaujinimus“, – teigiama „Olifėjos“ raštu pateiktame komentare. Platesnius „Olifėjos“ komentarus galite rasti čia.

Iš šeimininkės savo valdose tapo nuomininke

Dar vienas epizodas, kaip „Olifėja“ savo turtu prisidėjo prie jos smulkiųjų akcininkų įmonės „Lotelita“ augimo, – patalpos Vilniuje, Olimpiečių gatvėje. Šiame pastate yra įsikūrusi ir „Olifėja“, ir A.Muraškos bei D.Kazlausko verslai, ir Olimpinis komitetas.

Kadaise šias patalpas Olimpiečių gatvėje valdė pati „Olifėja“. 2003 metais jos buvo parduotos bendrovei „Lotelita“. Turto pardavimo kaina – 1,7 milijono eurų, iš „Olifėjos“ buvo perimta tokio dydžio banko paskola.

Tačiau „Olifėja“ iš parduotų patalpų neišsikraustė – iškart po pardavimo sandorio „Olifėja“ išsinuomojo dalį tų pačių patalpų. Taip loterijų organizatorė savo valdose tapo tik nuomininke.

„Olifėja“ A.Muraškos ir D.Kazlausko verslui kasmet moka už patalpų nuomą – nuo 2004-ųjų iki dabar sumokėjo daugiau nei 2 milijonus eurų. Taigi šie „Olifėjos“ pinigai buvo išvesti į įmonių tinklą, kurio pelno Lietuvos sportas nepasiekia.

Ir tai dar ne pabaiga. „Olifėja“ ir toliau moka nuomos mokestį A.Muraškos ir D.Kazlausko verslui.

A.Muraška sako, kad kito kelio nebuvo. Esą „Olifėjai“ buvo nereikalingos visos turimos patalpos, o įstatymas draudė loterijų organizatorei užsiimti su loterijomis nesusijusia veikla – taip pat ir nuomoti nekilnojamąjį turtą.

„Juristų išaiškinimas. Mes negalėjom užsiimti patalpų nuoma kitiems“, – sakė A.Muraška.

Taigi nuspręsta patalpas parduoti ir dalį jų išsinuomoti. Pasak verslininko, turto pardavimo ir nuomos kainas nustatė nepriklausomi vertintojai.

Verslininko teiginius apie loterijų organizatorei taikomą draudimą nuomoti patalpas patvirtina ir Lošimų priežiūros tarnyba.

„Tokia veikla <...> laikytina kita ūkine veikla, todėl yra negalima“, – rašoma tarnybos atstovės Ingridos Žaldarienės atsakyme 15min.

Vis dėlto tarnybos specialistai pažymi, kad loterijų organizatorei nėra ir nebuvo draudžiama steigti dukterines įmones, kurios galėtų užsiimti ne tik patalpų nuoma, bet ir bet kokia kita veikla.

Sakė netiesą

„Olifėjos“ atstovai atsiuntė ir papildomus atsakymus 15min apie patalpas Olimpiečių gatvėje. Juose buvo nurodoma, kad didelė dalis sumos, kurią „Olifėja“ sumokėjo A.Muraškos ir D.Kazlausko įmonei, buvo ne tik už patalpų nuomą.

„Reikia atkreipti dėmesį, kad iš minimų 2 mln. eurų didelę dalį sudarė mokėjimai už komunalines, apsaugos ir teritorijų priežiūros paslaugas, apsaugos darbuotojų budėjimą, žemės nuomą“, – rašoma „Olifėjos“ atsakymuose.

Tai netiesa. Pagal „Olifėjos“ finansinius dokumentus, daugiau nei 2 milijonai eurų nuo 2004-ųjų metų buvo sumokėti vien už patalpų nuomą. Komunalinės ir kitos paslaugos buvo apskaitomos atskirai.

15min dar kartą kreipėsi į „Olifėjos“ komunikacijos atstovus ir klausė, kodėl jų pateikta informacija buvo netiksli. Gautame atsakyme rašoma, kad nėra galimybės senesnėse ataskaitose įvertinti visų jų sudėtinių dalių.

„Papildomai patikrinus skaičius ataskaitose galime patvirtinti, kad žurnalistų apibendrintos ir klausime pateikiamos sumos yra iš esmės teisingos“, – galiausiai atsakė „Olifėja“.

Šios istorijos pabaigoje svarbu paminėti, kad per ilgus metus ant „Olifėjos“ pamatų pastatyta A.Muraškos ir D.Kazlausko bendrovė „Lotelita“ išaugo į kur kas didesnį įmonių tinklą, sunešusį verslininkams apie 33 mln. eurų grynojo pelno. Dabar jų valdomos bendrovės priima komunalinius mokesčius, teikia kreditus ir net konkuruoja su „Olifėja“ organizuodamos loterijas.

Mokesčių ekspertės R.Bilkštytės vertinimu, visa tai buvo galima padaryti pelnu dalijantis su Lietuvos sportininkais. A.Muraška sako, kad jis su verslo partneriu sporto atžvilgiu elgėsi sąžiningai.

Vėliau skaitykite kitą 15min tyrimo „Aukso puodžiai“ dalį. Joje papasakosime, kaip „Olifėjos“ pinigai buvo naudojami vystant asmeninį A.Muraškos ir D.Kazlausko nekilnojamąjį turtą.

Apie tyrimą ir šaltinius

Šį žurnalistinį tyrimą atliko 15min tyrimų skyriaus žurnalistai Šarūnas Černiauskas, Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas.

Atlikdami tyrimą naudojome Registrų centro duomenis: „Olifėjos“ bei kitų A.Muraškos ir D.Kazlausko įmonių finansines ataskaitas, kitus dokumentus bei nekilnojamojo turto registro duomenis.

Taip pat rėmėmės Loterijas reglamentuojančiais įstatymais bei įvairių institucijų išvadomis, dešimtmetį teiktomis politikams, dėl galimai neskaidraus šios srities reguliavimo. Rengdami tyrimą klausėmės įrašų Seimo komitetų ir komisijų posėdžių, kuriuose buvo svarstomas loterijų reglamentavimas.

Atliekant šį tyrimą bendravome su „Olifėjos“ vadovais ir kitų įmonių tinklo įkūrėjais Antanu Muraška ir Donatu Kazlausku, „Olifėjos“ komunikacijos atstovais, Lošimų priežiūros tarnybos specialistais, mokesčių eksperte Rūta Bilkštyte, Valstybine mokesčių inspekcija, Finansų ministerija, LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte, buvusiu LTOK prezidentu Artūru Poviliūnu (su juo bendravome telefonu ir tarėmės dėl interviu. Iš pradžių jis sutiko duoti interviu ir prieš kameras paaiškinti situaciją, vėliau į skambučius nebeatsakė).