Buvo tikimasi, kad teisę „laisvą judėjimą gydymosi tikslais“ reglamentuojanti ir užpernai įsigaliojusi ES direktyva padės pritraukti į Lietuvą, kuri pirmauja ES šalyse kai kuriose medicinos srityse, pacientų (ir lėšų už jų gydymą) iš kitų šalių.
Tačiau paaiškėjo, kad Lietuva „pamiršo“ įsteigti direktyvoje reikalaujamus referencinių centrų tinklus.
Jų tikslas - sukoncentruoti retų patologijų gydymą tam tikruose centruose, kuriuose pacientai iš visos Europos gautų geriausią gydymą. Kitaip sakant, jeigu šalis neturi galimybės suteikti pačios geriausios tuo metu Europoje pagalbos tam tikrose srityse, savo pacientus ji galės siųsti į europiniam tinklui priklausančius referencinius centrus kitose šalyse.
Visos Europos šalys referencinių centrų steigimui ruošiasi jau maždaug nuo 2011 m., o Lietuva tik dabar pradėjo.
Vadovus informuoti „pamiršo“
Nuo direktyvos įsigaliojimo jau praėjo daugiau nei metai, o Lietuvoje ne tik nėra referencinių centrų, bet iki šiol net ir nenuspręsta, kiek jų gali būti sukurta. „Vakaro žinioms“ pasiteiravus, kodėl taip yra, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigė, kad ji pastarosiomis dienomis taip pat ieško atsakymo į šį klausimą.
„Net trys darbuotojos - nežinau kodėl trys, turėjo būti lyg ir viena - metus važinėjo į komandiruotes į Briuselį, bet jokios informacijos dėl referencinių centrų steigimo ministerijos vadovybė iš jų negavo. Tai viena priežasčių, kodėl iki šiol beveik nieko nepadaryta referencinių centrų steigimo klausimu ir kodėl į komandiruotes ateityje išvykti nebus paprasta“, - sakė ministrė.
Briuselyje apsilankius R.Šalaševičiūtės paskirtam atstovui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovui prof.Arimantui Tamašauskui paaiškėjo, ką būtina skubiai padaryti norint „suspėti į tą nuvažiuojantį traukinį“.
„Dabar vyksta intensyvus darbas, tenka šturmuoti, - sakė ministrė. - Preliminariai svarstome, kad gal Lietuvoje galėtų būti steigiami trys referenciniai centrai - Neurochirurgijos retų ligų centras Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose bei Kaulų čiulpų transplantacijos ir Kardiochirurgijos centrai Vilniaus universiteto Santariškių klinikose.“
Teks suktis greitai
Prof.A.Tamašauskas „Vakaro žinioms“ teigė, kad Lietuva dar gali daug ką suspėti. Pirmiausia reikia skubiai priimti politinį sprendimą, kiek ir kokiose srityse referencinių centrų galima steigti su mažiausiomis ekonominėmis investicijomis, tada išanalizuoti, ko jiems trūksta, kad jie galėtų pretenduoti tapti europiniais referenciniais centrais, investuoti į tuos centrus, kad jie atitiktų ES reikalavimus.
„Jeigu skubiai nieko nedarysime, tikrai neturėsime nė vieno europinio centro, - sako A.Tamašauskas. - Mūsų pacientai, žinodami, kad jie turi teisę gauti geriausią pagalbą, važiuos gydytis į kitus europinius centrus, o Lietuva už jų gydymą ten privalės mokėti. Sudėtingiausi pacientai išvažiuos, gydytojai, kurie turi ambicijų daugiau pasiekti profesinėje srityje, galimybių tobulėti čia nebeturės, todėl arba vegetuos, arba taip pat išvažiuos. Lietuvos medicinai tai tikrai naudos neduos.“
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą