61 proc. Lietuvos gyventojų teigia susiduriantys su padidėjusiu nerimu koronaviruso pandemijos metu

Labiausiai Lietuvos žmonės šiuo sudėtingu laikotarpiu nerimauja dėl savo šeimos gerovės –  taip teigia daugiau nei 90 proc. apklaustųjų. Dažniausiai nerimaujama dėl savo ir savo artimųjų sveikatos, tačiau kas penktas respondentas teigia, jog nerimauja ir dėl  pastovių pajamų praradimo ar galimo nedarbo.

„Pirmiausia, svarbu paminėti, kad nerimauti yra normalu. Nerimas –  tai apsauginė žmogaus reakcija.  Kai susiduriame su neapibrėžta situacija, kuri mums nėra pažįstama, apsvarstome galimą jos poveikį savo gyvenimui. Dalį situacijos baigčių matome kaip grėsmingas sau, tai ir sukelia nerimą. Kadangi nerimą patiria visi, svarbu ne bandyti jo išvengti, nes tai nėra įmanoma, o mokytis, kaip su juo tvarkytis“, –  tyrimo rezultatuskomentavo VšĮ „Nerimo klinikos“ psichologė psichoterapeutė Darja Norbutė.

Nerimauja ne tik dėl sveikatos, bet ir dėl finansinės padėties

Nors pandemijos akivaizdoje nerimas ir baimė dėl savo ir savo artimųjų sveikatos yra gana natūralus dalykas, apklausti respondentai teigia, jog nepaisant nerimo dėl sveikatos, jie taip pat nerimauja ir dėl nestabilios finansinės padėties. 

„Spinter“ tyrimų bendrovės atliktas tyrimas parodė, jog net 90 proc. apklaustųjų nerimauja dėl savo šeimos gerovės: 41 proc. nerimauja kartais, 27 proc. – dažnai, 17 proc. – retai, 8 proc. – kasdien ir tik 7 proc. teigia nejaučiantys nerimo dėl savo šeimos gerovės. 

„Socialinės apsaugos ir darbo ministro teigimu, karantino metu darbo neteko 30 tūkst. žmonių, nuo kovo 16 dienos, kai buvo registruotas karantinas nedarbas Lietuvoje išaugo nuo 9,3 proc. iki 11,1 proc. tai privertė sunerimti ne vieną, net ir tuos, kurie savo darbo vietas išsaugojo. Šiuo laikotarpiu, labiausiai žmonės nerimauja dėl savo ir savo artimųjų sveikatos, tačiau drauge kyla nerimas ir dėl sudėtingėjančios finansinės situacijos. Kas penktas apklaustasis teigė, jog juos neramina baimė dėl pastovių pajamų praradimo ar darbo netekimo“, –  sako „SB draudimo“ vadovas Saulius Jokubaitis. 

Kriziniu laikotarpiu lietuviai labiausiai vertina stabilias pajamas ir santaupas 

Tyrimas atskleidė, jog pusė apklaustųjų mano, kad papildomos santaupos yra geriausias būdas susitvarkyti su staiga ištikusiomis nelaimėmis ar nedarbu. 50 proc. teigia, jog geriausias būdas tvarkytis su problemomis – artimųjų palaikymas ir parama, 37 proc. mano, jog tai – gyvybės draudimas, 26 proc. sako, jog jiems padeda asmeniniai įgūdžiai. 

„Iš patirties pastebime, jog nors daug metų Lietuvos gyventojų finansinė padėtis gerėjo: darbo užmokestis stabiliai augo, mažmeninės prekybos rezultatai ir išleidžiamos pinigų sumos taip pat didėjo, žmonės vis tiek nesijautė iki galo finansiškai saugūs. Taip yra ir dėl to, jog daugelis lietuvių vis dar neturi jų tenkinančios santaupų sumos, kuri padėtų išsilaikyti staiga atsitikus nelaimei ar netekus darbo“, –  sako S. Jokubaitis. 

Galbūt todėl vis daugiau žmonių investuoja į draudimą, taip užsitikrindami saugesnį rytojų – tiek dėl galimybės sukaupti, tiek dėl išmokų susirgus ar susižeidus.

„Jau ne vienerius metu Lietuvos gyvybės draudimo rinkoje matosi aiškus augimas, tai rodo ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos statistika, tačiau išsamūs rinkos tyrimai sako, jog visgi žmonės labiau linkę investuoti į savo turto draudimą: būsto ar automobilio. Tačiau kol žmonės neįvertins, jog didžiausias ir brangiausias turtas yra jų sveikata, tol nerimo lygis niekur nedings. O tyrimas parodė, jog kol kas šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų (37 proc.) gyvybės draudimą vertina kaip vieną iš geriausių apsisaugojimo priemonių nuo nenumatytų situacijų“, –   teigia „SB draudimo“ vadovas. 

Nerimo atpažinimas ir suvaldymas

Kaip suvaldyti nerimą, kaip išmokti jį atpažinti, ir kaip padėti sau bei savo artimiesiems šiuo sudėtingu laikotarpiu? VšĮ „Nerimo klinikos“ psichologė psichoterapeutė D. Norbutė teigia, jog esminis dalykas – aiškiai įvardinti, dėl ko kyla nerimas. 

„Nors daug kas ir atliktos apklausos metu sakė, jog jaučia padidėjusį nerimą COVID-19 pandemijos metu, tačiau tai nėra tikslu. Kol žmogus neišmoksta aiškiai įvardinti problemos, jis negali jos spręsti. Todėl čia vertėtų labai atvirai sau įsivardinti dėl ko man kyla nerimas: galbūt bijau netekti darbo ar susirgti, galbūt sunku visą dieną išbūti bendroje erdvėje su namiškiais, galbūt jaučiuosi vienišas. Kiekvieno nerimas, kuris kyla COVID-19 krizės metu, yra vis kitoks“.

Įsivardinus savo nerimo priežastis, svarbu išmokti atskirti du esminius dalykus: ką mes galime pakeisti ir ko pakeisti patys negalime. Dalis dalykų yra už mūsų kontrolės ribų –  dažnai negalime pakeisti aplinkybių, negalime pakeisti ir kitų žmonių. Šiuos dalykus svarbu mokytis atskirti ir priimti, o tai nėra lengvas uždavinys. Yra ir kita dalis - dalykai, kurie tiesiogiai nuo mūsų priklauso, jų sprendimas dažnai reikalauja tiesioginių mūsų veiksmų.