Žvaigždžių milijonai dingo konteineryje su „pudra“

Devyni graikų išminčiaus Sokrato, dievų Dzeuso ir Apolono biustai. Tai visas turtas, likęs iš mįslingo verslo, kurį suko 37 metų J.Tumėnas, kilęs iš Šiaulių.

Valdančiosios valstiečių frakcijos Seime nario S.Tumėno sūnus, buvęs Molėtų komandos „Tiumenas-Ežerūnas“ rėmėjas ilgai kūrė istorijas apie pasakiškai pelningą verslą užsienyje.

J.Tumėnas aiškindavo, kad į Danijos, Švedijos ir Vokietijos dailės akademijas veža gipsinius biustus. Ten jie neva graibstomi, todėl reikia pinigų verslo plėtrai.

Kad labiau įtikintų, gipso gaminius J.Tumėnas padovanodavo. Kai kurių krepšininkų namus puošia graikų išminčių biustai.

Sporto žvaigždėms J.Tumėnas pakišdavo lengvatinių mokesčių bendrovių dokumentus.

Jeigu ir tai neįtikindavo, apsukrus veikėjas pakviesdavo atvykti prie sandėlių. Ten atletai pamatydavo, kaip į vilkiką kraunami biustai. Bet tai greičiausiai buvo tiktai spektaklis.

O itin įtariems krepšininkams šiaulietis atvedė žinomą veikėją, virš kurio buvo pakibęs sutartų varžybų šešėlis, ir pristatė jį kaip Danijos dailės akademijos atstovą.

Vedęs šiaulietis „Mercedes“ vežiodavosi draugę – policijos pareigūnę Deimantę. Ji dalyvaudavo pokalbiuose su kreditoriais.

Žadėdamas 40 procentų palūkanas per keturis mėnesius J.Tumėnas skolindavosi šimtatūkstantines ir milijonines sumas iš krepšininkų, futbolininkų, trenerių, verslininkų, teisininkų.

Seimo nario S.Tumėno sūnus yra skolingas mažiausiai penkis milijonus eurų. Pradanginta suma gali būti gerokai didesnė, nes dalis kreditorių nebesitiki atgauti pinigų ir nereiškia pretenzijų.

Iš gilios skolų balos J.Tumėnas bandė išlipti sausas. Jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Tačiau kreditoriai tam užkirto kelią.

Kuo iš tiesų užsiėmė parlamentaro S.Tumėno sūnus ir kur jis sukišo milijonines sumas?

„Lietuvos rytui“ pavyko sužinoti naujų skandalingų faktų, kurie veda į Klaipėdos uostą.

Dalis iš sportininkų paskolintų pinigų galėjo būti investuoti į nelegalų krovinį. Tai liudija įrašai, kuriuos gavo „Lietuvos rytas“. Juose J.Tumėnas pasakojo apie įstrigusį konteinerį ir nusikaltėlių gaują, kuriai esą perdavė nemenką dalį skolintų lėšų.

Nusikaltėliai dalį pinigų neva investavo į konteinerį su „pudra“. Taip kartais vadinamas kokainas, nes yra panašus į cukraus pudrą.

Prabilo apie banditus

Pokalbiuose, kurių įrašus gavo „Lietuvos rytas“, dalyvavo būrys krepšinio žvaigždžių, trenerių ir J.Tumėnas.

Sportininkai ir treneriai, neapsikentę apsukraus veikėjo melagysčių, bandė išsiaiškinti, kur dingo didžiulės jų paskolintos sumos.

Iš pradžių vienas krepšininkas bandė iškvosti, kam J.Tumėnas nuvežė jo šimtus tūkstančių eurų.

– Aš jų neturiu, – tikino politiko sūnus, bet vėliau vis dėlto ištarė porą garsių žmonių pavardžių.

– Tu puikiai žinai, kad tie pinigai sunkiai uždirbti, o ne pavogti. Tu nori laiko išlošti ir po to gyventi iš mūsų pinigų? Tu gi surašei vekselį, labai skubėjai, džiaugeisi, kad viskas laiku pateikta, – priminė krepšininkas.

– Nuvežiau (pasakė pavardę krepšininko, žaidusio Molėtų komandoje „Tiumenas-Ežerūnas“. – Aut.). Jis prie banditų. Po to jie pradėjo mane gąsdinti. Jie yra pliuse pusantro limono (milijono).

– Tu jau surašydamas vekselį žinojai, kad neatiduosi pinigų. Kokią mokyklą tu baigei, kas tave mokė šitų dalykų?

– Niekas manęs nemokė, – atsakė J.Tumėnas.

– Kas tau davė teisę draskyti kitų žmonių likimus?! – balsą pakėlė krepšininkas. – Žmonės tau nori padėti, gaišta laiką, o tu jiems pudrini smegenis! Kas tau skolingas, kur tu įkišai pinigus? Nes jeigu suvesime ant kryžminės ugnies, tada bus blogai.

– Neatsimenu, man atėmė dokumentus. 11 „limonų“ buvo išdalyta apie rugsėjį.

– Visus 11 milijonų tu praradai ir sau nepasiėmei? Geras berniukas esi, visiems atidavei. O kodėl mus pamiršai? Mes viską patikrinsime. Atsivesime kiekvieną žmogų ir turėsi pasakyti, kiek tu jam skolingas. Mes daugiau rūke nevaikščiosime, – dėstė krepšininkas.

Gaujoje – buvę kaliniai

Pokalbiuose vis išlįsdavo konteinerio tema. Vienas susitikimo dalyvių bandė iškvosti J.Tumėną apie rinktą milijoną ir gelbėtą konteinerį.

– Čia litų tas milijonas, – patikslino J.Tumėnas.

– Ką tu turėjai bendra su konteineriu, kur Klaipėdos muitinėje buvo pagautas? (Turbūt kalbama apie 2014 m. gruodį uoste sulaikytą 116 kilogramų kokaino kontrabandą. – Aut.) – paklausė sportininkas.

– Ten, kur nunešė 15 limonų? – pasitikslino J.Tumėnas.

– Ten daugiau nunešė. Ką tu turi bendro su tuo?

– Kažkiek buvau įdėjęs.

– Per ką įdėjai, kas tų pinigų ėmikas? Nes pats negalėjai prieiti iki tokių dalykų?

– Aš per tą (vėl mini „Tiumeno-Ežerūno“ žaidėjo pavardę) bendravau. Jie man nesakydavo vardų, pavardžių. Pradėjo sekioti paskui mane. Nes aš daviau pinigus, jie man paskui uždvigubino. Jie pliuse pusantro limono.

Turėjo būti vienas su trimis (kalbama apie pelną. – Aut.). Pisulkos nėra, vairuotojas gali paliudyti.

– Tai kieno vardu ėjo tas konteineris? – vėl paklausė krepšininkas.

– Žinau tik jų mašinos numerį.

– Tai tie pudriniai iš Kauno ar iš kur?

– Jie Vilniuje būdavo. Bet kad jų neįmanoma pagauti.

– Kokie vardai tų žulikėlių?

– Jie prisidengdavo kitais žmonėmis (pamini teisėjo pavardę. – Aut.). Yra Raimis mažiukas. Aš tik jo jaguaro numerį žinau. 11 metų zonoje sėdėjęs. Nė vieno aš jų nepagaunu, telefonai išjungti.

Tas (vėl mini buvusio molėtiškio krepšininko pavardę) ne viską davęs tiems bachūriukams. Užtat mane pradėjo mašina vežioti. Sako: „Kur mūsų limonas?“ Tas api... ir banditus, ir mane.

– Iš kur pas jį tokia fantazija api... visus?

– Aš mačiau pas jį mašinoje vadovėlį, kaip manipuliuoti žmonėmis, – tikino J.Tumėnas.

Kai lapkričio 5-ąją pradėjo mane gaudyti, aš pasislėpiau namie Šeškinėje. Jie visi yra pliuse, bl...

Ta gauja visa. Po 11 metų sėdėję.

– Kodėl tu su jais ėjai į biznį? – paklausė krepšininkas.

– Iš pradžių viskas gerai buvo. Atveždavo pinigų. Buvo 350 (tūkstančių. – Aut.) atvežę, atidaviau tam ir tam. O po to padidino sumas ir nusiplovė na...

– Kokia forma su jais bendravai?

– Iš pradžių su vekseliais, paskui jau be. Jie sakydavo: „Vekselių nereikia, mes su poniatkėmis, neapgausime.“

– Kada tu paskutinį kartą su tais pudriniais ryšį turėjai? Gruodį buvote susitikę?

– Buvome. (Tyliai sako vardą) įsivertė į bagažinę, nuvežę subadė jam šikną beisbolkėm. Jis pradėjo bėgti, mašinas stabdyti. Ir pabėgo, žąsinas. Būtume į mišką išvežę, būtų viską atidavęs. Nuo to laiko jis dingo. Jis gi furų prisipirkęs, butą centre, BMW naują. Sakė, viską atėmė bachūrai. O žiūriu, nauja mašina važiuoja, – dėstė J.Tumėnas.

– Tai tu jam davei mūsų pinigus, o jis prisipirko. Tai jis laidininkas su tais pudriniais? Buvai po gruodžio sutikęs?

– Buvau sutikęs sausį. Suvedė su glavniausiu. Prisikasiau iki to, kur su jaguaru važinėjo į mane su duslintuvu nusitaikęs. Už žmonių subadymą sėdėjęs. Susitikome „Europos“ pirmame aukšte. Pasakė: „Tu su mumis nejuokauk, tuoj išvešime į Peterburgą.“