Vilmantas Valančius: "komandoje liko dalis mano širdies"

V. Valančius devynerius metus pats vilkėjo klubo marškinėlius ir 2007 metais itin svariai prisidėjo prie NKL čempionų titulų. 2006 metais jo vedama komanda tapo ir NKL vicečempione.

Svarių rezultatų pasiekta ir einant klubo direktoriaus pareigas - 2011 metais iškovoti bronzos medaliai, 2009 metais komanda tapo reguliaraus čempionato nugalėtojais, o šiuos metus "Nafta-Universitetas" baigė turnyrinės lentelės viršuje. Klaipėdiečiai tarp 16 ekipų, surinkę 37 taškus (15 pergalių, 7 pralaimėjimai), tapo vienvaldžiais lygos lyderiais.

"Tikrai nenutolsiu nuo "Naftos-Universiteto" komandos - ji visuomet liks mano širdyje. Kuo galėsiu prisidėsiu: ateisiu į varžybas, stebėsiu, sirgsiu už saviškius. Gal vienu ar kitu būdu prisidėsiu prie komandos vadovybės, bet tai jau bus nebe darbas, o laisvalaikis. Tikiuosi, kad komanda bus gerose rankose ir naujasis vadovas Algirdas Vaicekauskas padės klubui iškovoti naujų pergalių", - "Vakarų ekspresui" sakė V. Valančius.

Vilmantai, šiame klube praleidai 12 metų. Papasakok, kokie likę atsiminimai?

Su šia Klaipėdos komanda, kurios pavadinimas ne kartą keitėsi, likimas mane suvedė dar tuomet, kai mokiausi 12 klasėje. Pamenu, man paskambino tuometinis komandos vadovas Jonas Kuliešius ir pakvietė atvykti studijuoti į Klaipėdos universitetą bei prisijungti prie ekipos. Buvau sulaukęs kvietimo atvykti ir į Kauną, į Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) komandą. Visgi, pasirinkau Klaipėdą. Šiame mieste gyveno mano giminaičių, tad pradžioje buvo kur apsistoti. Be to, pajūris man - artimesnis, labiau pažįstamas miestas.

Pirmieji metai komandoje buvo nelengvi. Krepšininkams vadovavo treneris plungiškis Genadijus Glikmanas, iš pradžių dažnai net nesuprasdavau žemaičių kalbos, komandos draugų tekdavo klausti, ką pasakė treneris. Buvo ir kuriozinių epizodų, tačiau labai gerbiu šį trenerį ir esu labai dėkingas už krepšinio ir gyvenimo pamokas.

Kitąmet, 2001 metais su komanda, kuri tuomet vadinosi Klaipėdos "Universitetas-Irvinga", tuometinėse Lietuvos krepšinio A lygos pirmenybėse (LKAL) iškovojome bronzos medalius. Buvo daug džiugių akimirkų.

Dabar peržvelgus mintyse visą ekipoje praleistą laikotarpį, suprantu, kad šiai komandai skyriau daug širdies ir laiko. Augau, brendau ir tobulėjau kartu su komanda. Tai buvo ne tik krepšinio, bet ir gyvenimo pamokos. Džiaugiuosi, kad nuolat buvome tarp pirmaujančiųjų ekipų, ne kartą tapome reguliaraus čempionato lyderiais, iškovojome visų spalvų medalius.

Tarp varžybų ir treniruočių dar studijavau ir Klaipėdos universitete: įgijau matematikos bakalauro ir informacinių technologijų magistro laipsnius. Į mokslus niekuomet nežiūrėjau kaip į antraeilį dalyką, kartais dėl mokslų gal šiek tiek apleisdavau ir sportą. Visuomet sakiau, kad mokslai - tai vartai į ateitį. Juk krepšininko karjera, gavus rimtą traumą, vieną dieną gali ir baigtis, o mokslai suteikia galimybes visam gyvenimui. Man keista, kai dabartiniai jaunuoliai nebando ar atsisako mokytis. Džiaugiuosi, kad kartu su komandos steigėjais pavyko "Naftos-Universiteto" žaidėjams įskiepyti meilę ir būtinybę mokslui - net vienuolika komandos žaidėjų studijuoja Klaipėdos universitete.

Tik tapęs klubo direktoriumi pradėjau vertinti buvusio komandos vadovo Jono Kuliešiaus darbą. Būnant vadovu, rūpesčių padvigubėja ar net patrigubėja. Žaidėjui nieko nereikia rūpintis: ateini į treniruotes, į varžybas, sužaidi rungtynes, nusiprausi ir ramus sau keliauji namo. Kai tapau vadovu, nuolat teko sukti galvą, iš kur gauti pinigų, kaip suorganizuoti transportą, maistą, vienas ar kitas rungtynes, kaip įkalbėti komandoje likti žaidėjus ir daugelį kitų nepastebimų darbų. Kai visi susirenka į varžybas ir jas ramiai stebi, tu turi mąstyti ir daryti viską, kad jos vyktų sklandžiai, pasirūpinti personalu, atsiskaityti su sekretoriatu. Sezono metu jaučiama nuolatinė įtampa ir atsakomybė, o prieš sezoną taip pat tenka mąstyti, kaip išlaikyti žaidėjus, kaip pritraukti naujus, kaip suburti kuo pajėgesnę komandą, kad visi žaidėjai derėtų vienas prie kitų, kad būtų lyg vienas kumštis.

Prieš pat Naujuosius metus "Naftai-Universitetui" pavyko pakilti į pirmąją NKL turnyrinės lentelės vietą. Ar pačiam tai buvo netikėta?

Nereikia pamiršti, kad komanda praėjusį sezoną iškovojo bronzos medalius ir jos sudėtis mažai kuo pakito. Komandos branduolys išliko. Na į "Neptūną" rungtyniauti iškeliavo Mindaugas Girdžiūnas, dėl asmeninių darbų su mumis atsisveikino ir Tadas Klimas. Šie žaidėjai buvo itin naudingi, tačiau prie komandos prisijungė reikalingus taškus nuolat pelnantis Evaldas Lengvinas, šiemet puikia rungtyniauja Julius Kazakauskas, Viktoras Chodosovskis, Haroldas Venskus, Deividas Anužis bei "Neptūno" paskolintas Modestas Kumpys, daugiau galimybių pasireikšti turi ir kiti žaidėjai. Komanda tikrai turi potencialo. Daug naudingo darbo atlieka treneriai Dainius Miliūnas ir Eugenijus Jurgutis. Jie tikrai dirba atsakingai ir tai duoda savų vaisių.

Kiek suprantu iš kalbų, "Naftos-Universiteto" komanda Tau reiškia itin daug, su ja atsisveikinti tikrai nelengva. Tai kokios gi priežastys Tave paskatino tai padaryti?

Vien iš krepšinio, dar esant antroje Lietuvos krepšinio lygoje išgyventi ir išlaikyti šeimą, sudėtinga. Mano pagrindinė darbovietė buvo - "Snoro" bankas, tačiau, kaip jau žinote, šį banką ištiko bėdos, tad teko atsisveikinti su pastaruoju darbu. Prieš kelias dienas pasitaikė pasiūlymas vienoje iš Klaipėdos stambių įmonių dirbti informacinių technologijų specialistu. Šio darbo su komandos vadovo pareigomis suderinti nepavyks, tad nusprendžiau visą dėmesį sutelkti naujajam darbui. Su žmona Agne auginame 2 metukų dukrytę Sofiją, tad savaitgaliais galėsiu daugiau laiko skirti ir šeimai. Tačiau visuomet stengsiuosi būti ir "Naftos-Universiteto" varžybose.

VADOVAS. V. Valančius, 3,5 metus būdamas "Naftos-Universiteto" komandos vadovu, lengvai rado bendrą kalbą tiek su žaidėjais, tiek su valdžios atstovais. Po 2011 metais iškovotų bronzos medalių V. Valančius uostamiesčio merui Vytautui Grubliauskui įteikė krepšinio kamuolį. Eimanto CHACHLOVO nuotr.