Vienas mesijas futbolo neišgelbės

Sutartį su Edgaru Jankausku nutraukusi Lietuvos futbolo federacija (LFF) ieško naujo rinktinės trenerio, bet vargu ar jai pavyks rasti žmogų, galintį iš esmės pakeisti padėtį. Vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų, olimpinis čempionas Arminas Narbekovas mano, kad kažko pasiekti su tokia rinktine būtų sunku bet kuriam treneriui. Turi pasikeisti žaidėjai, tačiau nesimato galimybių užauginti pajėgius futbolininkus. A.Narbekovas vadovauja futbolo akademijai, todėl puikiai žino, kokios sąlygos laukia į futbolą atėjusių vaikų.

Jau skelbėme, kad federacija sutartį su E.Jankausku nutraukė abipusiu sutarimu. Tai buvo tik laiko klausimas, niekas neabejojo, jog treneriui bus parodytos durys. 2016 m. pradžioje prie nacionalinės komandos vairo stojęs E.Jankauskas oficialiose rungtynėse pasiekė vieną pergalę - dar tų pačių 2016-ųjų spalį pavyko namie 2:0 įveikti Maltą. Praėjusį rudenį Tautų lygoje rinktinė pralaimėjo visus šešis mačus, jos įvarčių santykis šiose varžybose buvo 3-16. Nenuostabu, kad rinktinių reitinge mūsų šalies komanda nusirito į 133-iąją vietą.

„Trenerio dalia tokia - jei nepasisekė, jis kaltas. Ta vieta dabar labai slidi. Sunku pasakyti, ar reikėjo keisti trenerį. Visi laukė kažkokių rezultatų, nes viltis miršta paskutinė. Žmogus dirbo, įdėjo širdį, bet nepasisekė. Kiekvienas treneris turi su tuo susitaikyti. Jei rezultatų nėra, turi palikti postą. Tai yra visiškai normalu“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Narbekovas.

Galima tik spėlioti, ar kitas treneris su rinktine būtų pasiekęs daugiau. Pats E.Jankauskas ne kartą teigė, kad jo treniruojama komanda neatitiko Tautų lygos C diviziono lygio. Serbijos, Rumunijos ir Juodkalnijos rinktinės buvo tiesiog per stiprios varžovės. A.Narbekovas taip pat abejoja, ar kitas treneris būtų pasiekęs daugiau: „Būkime biedni, bet teisingi - šiuo metu esame labai silpni. Ne tik Edgarui, betkuriam treneriui su tokia sudėtimi būtų sunku. Yra 2-3 žaidėjai, maždaug atitinkantys tą lygį, bet tiek komandai neužtenka.“

Elitiniuose čempionatuose nežaidžia nė vienas lietuvis. Aukščiausią lygį klubų varžybose yra pasiekęs rinktinės kapitonas Fiodoras Černychas. Jis žaidžia Rusijos aukščiausiame divizione, bet jame Fiodoro atstovaujama Maskvos „Dinamo“ komanda užima tik 12-ąją vietą.

Kas taps E.Jankausko įpėdiniu, nuspręs LFF vykdomasis komitetas. Laikas nespaudžia, nes 2020 m. Europos čempionato atrankos varžybos prasidės kovo 22 d. Viešojoje erdvėje kaip kandidatai į postą minimi keli Lietuvos futbolo specialistai: Valdas Ivanauskas, Valdas Dambrauskas, Aurelijus Skarbalius, netgi treniravimo patirties visiškai neturintis Deividas Šemberas. Yra kitas kelias, kuriuo federacija žengė jau ne kartą - pasikviesti trenerį iš užsienio. 2008-2009 m. rinktinei vadovavo portugalas Žozė Kouseiras (Jose Couceiro), jam sekėsi gerai. 2012-2013 m. prie komandos vairos stovėjo vengras Šaba Laslas (Csaba Laszlo), jam sekėsi prasčiau.

A.Narbekovas nemano, kad užsienietis galėtų tapti gelbėtoju: „Jis atvažiuotų čia nieko nežinodamas. Kol jis susigaudys, kaip čia viskas yra. Gal apskritai reikėtų aukoti rezultatus ir leisti žaisti jaunimui. Juk matome, į kokią patekome grupę. Ją galima vadinti mirtininkų grupe, joje yra Portugalija, Serbija, Ukraina. Tegul tie, kurie sprendžia, diskutuoja apie tai. Kažkada vistiek reikės „apšaudyti“ jaunimą. Gal geriau buvo leisti žaisti jaunimui Tautų lygoje. Žaidė vyresni, bet vis tiek nieko neišėjo.“

Gelbėtoju tokioje situacijoje netaptų niekas. Turi pasikeisti žaidėjų karta, o ne tik treneris. „Kitaip nieko nebus. Kai mišką kerti, reikia atsodinti, o pažiūrėkime, kokia pas mus padėtis su vaikais. Nieko neturime. Pažiūrėkime, kokios yra treniruočių sąlygos. Vilniuje viename manieže turi treniruotis tūkstančiai vaikų. Vaikams nuo 11 metų reikia pradėti žaisti bent per pusę aikštės, o treniruojamės ketvirtyje. Turime investuoti į vaikus, kitaip nieko nebus. Jei viskas tęsis taip, kaip yra dabar, bus tragedija“, - teigė A.Narbekovas.

2016 m. vasarį duris atvėrė jo vardo futbolo akademija, prisiglaudusi „Sportimos“ manieže, kur glaudžiasi ir daugybė kitų futbolininkų - tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Per beveik trejus metus alternatyvos neatsirado. „Bandome, dirbame, tik problema, kad neturime tiek vietos treniruotėms, kiek reikėtų. Buvo paskaičiavimas, kad Vilniui reikėtų keturių maniežų, jog būtų patenkinti visų futbolo mokyklų norai. Vaikams neužtenka ploto“, - apgailestavo olimpinis čempionas.

Jo akademija nesulaukia jokios paramos nei iš valstybės, nei iš Vilniaus miesto. Norinčių treniruotis vaikų netrūksta, bet neaišku, kaip jais pasirūpinti. „Mokyklos futbolininkus įsileidžia nenoriai, nes neva išdaužo sienas. O maniežas yra tik vienas. Vaikai auga, jiems reikia daugiau vietos. Taip futbolo mokyklos ir stumdosi. Vaikų galima pririnkti labai daug, bet ką paskui daryti? Ką pasakyti tėvams, kai nėra kur treniruotis. Tai didžiulė problema“, - sakė A.Narbekovas.