Taigi merginos kasdien tik treniruojasi ir gyvena nežinomybėje. Pasak 30-metės lietuvės, panikos mieste ir klube tikrai nėra, tiesiog visos vėl nori pajusti rungtynių skonį.
- Kokia situacija dabar, ar jau žinote, kada grįšite į aikštelę? - „Vakaro žinios“ paklausė Gintarės Petronytės.
- Iš tikrųjų nuo to laiko mes vis dar tik treniruojamės, tačiau nežaidžiame rungtynių. Žinoma, tai kažkiek išmuša iš vėžių. Nei treneriai, nei mes nežinome, kada bus artimiausios rungtynės. Labai sunku dėliotis planus. Vieną dieną pasako, jog žaisime, tačiau kitą dieną pasako, jog rungtynės nukeltos ir taip toliau. Taigi mus supa didžiulė nežinomybė.
Dabar tarsi priešsezoninis etapas - sportuojame, ruošiamės, daugiau treniruojamės fiziškai. Iš tiesų gaila, nes kaip komanda jau buvome įgijusios gerą formą. Norėjome tai tęsti. Bet nuo mūsų niekas nepriklauso. Dabar tiesiog treniruojamės ir laukiame, žiūrėsime, kaip bus. Tai, kas dabar vyksta, yra tikras chaosas.
- Iš pradžių buvo skelbiama, jog Veneto regione visi vieši renginiai atšaukiami iki kovo 1 d.
- Asmeniškai mums jokių tikslių datų niekas nepasakė. Pavyzdžiui, šią savaitę jau įvyko pora Italijos moterų krepšinio lygos rungtynių. Nežinau, ar abejos, tačiau vienos tikrai buvo už uždarų durų. Mūsų dar neįvyko, tačiau, kiek girdėjau, dėl kitų priežasčių. Tiesiog mūsų varžovės nenorėjo žaisti be žiūrovų. Taigi galbūt bus laukiama, kada galės ateiti žiūrovai. Tad rungtynės vėl nukeltos. Pagal planą mūsų namų rungtynės šį savaitgalį jau turėtų įvykti.
Tačiau vėlgi be žiūrovų. Nežinome, kaip bus. Iš tiesų dabar tokios prabangos klube neturime, kad viską nukeltume į „kažkada“. Juk yra tvarkaraščiai, negalima sezono užtęsti labai ilgai. Tokiu atveju viskas sugrius. Juk yra žaidėjų, kurios turi grįžti į JAV, moterų NBA. Greitai komandoms vėl tęsis pasirodymai moterų Eurolygoje ir Europos taurės turnyre. Paskui paprasčiausiai nebebus kada žaisti rungtynes, kurių dabar nesužaidžiame.
- Dvejos, Italijoje turėjusios vykti, moterų Eurolygos rungtynės buvo perkeltos į Slovėniją, kur turėjo būti žaidžiamos be žiūrovų. Jūsų komanda namie turėjo kovoti su Rygos TTT (Latvija), o Skijaus „Familia“ priimti Šoprono „Basket“ (Vengrija). Tačiau abi varžovių ekipos atsisakė atvykti net į Liublianą ir žaisti su itališkais klubais, įskaityti techniniai pralaimėjimai 0:20. Kaip vertinate tokį jų žingsnį?
- Man labai keista. Juk dėl jų rungtynės buvo iš Italijos perkeltos net į kitą šalį, kur nėra jokio viruso. Mums tai, žinoma, sudarė nepatogumų, tačiau suprantame, jog tokia yra situacija. Taigi viskas buvo sudėliota taip, kad rungtynės vyktų Liublianoje. Buvome pasiruošusios vykti į Slovėniją.
Tačiau beveik paskutinę minutę mums pasakė, kad varžovės atsisako važiuoti ir į Slovėniją. Taigi mes nebeturėjome ką daryti, gavome laisvą dieną, pergalę 20:0. Asmeniškai man toks varžovių sprendimas buvo keistas. Tačiau yra, kaip yra. Galbūt ten irgi ne pačios žaidėjos sprendė.
- Italijos žiniasklaida rašė, jog šalies šiaurėje esantiems klubams leidžiama organizuoti treniruotes už uždarų durų, bet žaidėjai dėl koronaviruso pavojaus negali naudotis bendromis rūbinėmis ir dušais. Tai tiesa?
- Iš tiesų esu labai laiminga, kad atstovauju tokiam profesionaliam klubui. Į kiekvieną situaciją čia reaguojama labai profesionaliai. Klube visi žmonės yra savo sričių specialistai. Turime ir labai gerus gydytojus, kurie mums pravedė prevencines pamokėles.
Pas mus viską dezinfekuoja kiekvieną dieną. Kamuoliai dezinfekuojami po kiekvienos treniruotės, rūbinės, salės nuolat valomos. Mes taip pat prisižiūrime, plauname rankas, naudojame dezinfekcinį skystį. Stengiamės vengti viešų turistinių vietų. Laikantis šių saugumo taisyklių niekas neturėtų atsitikti.
Mes toliau dirbame savo darbą, treniruojamės taip pat, kaip ir anksčiau treniravomės. Nors iš tiesų gal kažkiek ir daugiau, kadangi neturime rungtynių. Tačiau iš tikrųjų pas mus jokios panikos nėra. Tiesiog laukiame rungtynių.
- Kaip manote, kiek tokia priverstinė pertrauka turės įtakos žaidėjų sportinei formai, nusiteikimui ir klubo rezultatams?
- Jaučiamės šiek tiek išmuštos iš vėžių. Nėra buvę, kad viduryje sezono tokia būtų pertrauka, nežinome, ką daryti. O juk planai jau buvo sudėlioti. Taigi dabar dėl šios neįprastos situacijos viskas griūna. Negalime pasakyti, kaip tai mums atsilieps, kiek turės įtakos rezultatams.
Nors mes turime daryti tai, kas priklauso, treniruotis, ruoštis kaip galima geriau, o paskui žiūrėsime. Tiesiog tikiuosi, kad esanti panika nepersikels į kažkokį visiškai nekontroliuojamą lygį. Nesinorėtų, jog visos komandos atsisakytų žaisti su mumis, kad negalėtume žaisti namie ar be žiūrovų.
Tiesiog nesinori, kad taip būtų. Manau, ši situacija yra labai perdėta. Nėra taip baisu, kaip kai kurie žmonės nupiešia. Kai kurie labai linkę panikuoti. Manau, nėra reikalo to daryti.
- Kokia nuotaika komandoje?
- Nuotaika visiškai gera. Esame linksma kompanija. Suprantame, jog nuo mūsų nelabai kas ir priklauso. Turėjome dabar ir laisvo laiko. Treniruojamės, ruošiamės būsimoms rungtynėms su gera nuotaika. Pas mus tikrai neliūdna ir niekas nepanikuoja. Su šypsena žiūrime į šį reikalą.
- Ar pačioje Venecijoje gyvenimas pasikeitęs, sulėtėjęs, sumažėję turistų, parduotuvės iššluotos?
- Yra du skirtingi dalykai. Kai pasižiūriu žiniasklaidą, matau nuotraukas su tuščiomis lentynomis, paniką. Kai išeinu į miestą, gyvenu savo gyvenimą, dirbu savo darbą, mano aplinkoje nieko panašaus nėra. Parduotuvėse tokios pačios eilės kaip anksčiau, produktų nesumažėję. Klube, kaip dirbome, taip ir toliau dirbame. Niekas nepanikuoja. Taigi labai sunku pasakyti.
Tiesa, po pirmųjų paskelbtų viruso atvejų Venecijos karnavalas buvo sustabdytas, nors jis turėjo dar porą dienų tęstis. Tačiau kai turiu laisvą dieną, nuvažiuoju pasivaikščioti po Veneciją. Galbūt dabar kažkiek mažiau turistų, kai kurie - su apsauginėmis kaukėmis.
Tačiau jie vis tiek atostogauja, fotografuojasi, plaukioja laiveliais. Dabar viskas vyksta su didesniu atsargumu, bet tikrai gyvenimas nesustojo. Aišku, Venecija nėra pagrindinis viruso židinys, pas mus nėra paskelbtas karantinas, miestas neuždarytas, žmonės neevakuoti. Stengiuosi tiesiog nuo to atsiriboti, nepanikuoju. Man atrodo, kad tai yra visiškai be reikalo. Stengiuosi to nematyti. Mano aplinkoje to nėra. Dėl to labai džiaugiuosi.
- Taigi pati viruso nebijote?
- Laikausi visų higienos taisyklių. Žinoma, nepuolu dabar į didelius susibūrimus, nors ir anksčiau niekada to nedarydavau. Tiesiog stengiuosi būti šiek tiek atsargesnė. Tikrai nepanikuoju ir norėčiau to palinkėti visiems. Manau, pasaulyje yra daug daugiau rimtesnių problemų ir rimtesnių bėdų, dėl kurių reikėtų jaudintis. Manau, šis virusas eis ir praeis. Tikiuosi, su kuo mažiau pasekmių. Taigi dabar laukiame būsimų rungtynių.
Rašyti komentarą