Vartininkas, kurį vadindavo "anglu"

2017-12-02 14:01

Savo 70-metį Algimantas Lungys pasitiko Druskininkuose, kukliai, kartu su žmona nuėjo pavakarieniauti. Vyresnio amžiaus futbolo gerbėjai puikiai pamena šaunų ir patikimą "Atlanto" futbolo meistrų komandos vartininko Algimanto Lungio žaidimą. Pamena ir jo įvartį, įmuštą nuo savo vartų linijos, per visą futbolo aikštę į priešininko vartus.

Kaune vykusioje Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos (LFTA) sezono uždarymo šventėje buvo pagerbtas neseniai septyniasdešimtą gimtadienį atšventęs praeityje žinomas Klaipėdos "Atlanto" vartininkas Algimantas Lungys.

Dabar LFTA inspektoriumi dirbančiam jubiliatui už nuopelnus vystant šalies futbolą buvo įteiktas Lietuvos futbolo federacijos (LFF) III laipsnio ordinas.

Nedaug vartininkų gali pasigirti įmušę įvartį per visą aikštę, ar ne?

Pamenu, buvo didelis vėjas. Varžovų gynėjas nesutarė su vartininku, mano aukštai smūgiuotas kamuolys perlėkė visą aikštelę, aukštai atšoko nuo vejos, peršoko per vartininką ir gynėją, ir įlėkė į priešininkų vartų tinklą.

Ar pamenate didžiausią savo, kaip vartininko, klaidą?

Žaidėme su Pskovo klubu. Išėjau per daug atsipalaidavęs, varžovai nebuvo iš stipriųjų. Pirmojo kėlinio viduryje bandžiau atmušti maždaug iš 20 metrų smūgiuotą kamuolį. Ir netikėtai kamuolys, prasmukęs man pro pažastį, įskriejo į vartų tinklą. Komandos draugai pradėjo traukti per dantį, sirgaliai ėmė piktintis. Po tokios klaidos maldavau komandos draugų - gelbėkit, kuo greičiau įmuškite varžovams. Laimei, tas rungtynes laimėjome rezultatu 2:1. Antraip mane būtų pirštais negyvai užbadę.

Kokiomis kitomis sporto šakomis domėjotės jaunystėje?

Buvau labai sportiškas jaunuolis. Ant Trinyčių tvenkinio užšalusio ledo man, dar paaugliui, patikėdavo saugoti ledo ritulio vartus. Tiksliau sakant, vartai tada buvo viso labo tarpas tarp dviejų plytgalių. Lankiau lengvąją atletiką, žaidžiau stalo tenisą ir krepšinį. Esu krepšinį žaidęs ir su pačiu Modestu Paulausku. Beje, futbolą pradėjau žaisti labai vėlai, būdamas jau 15 metų.

Ar yra dalykų, dėl kurių šiandien gailitės?

Labiausiai gailiuosi, kad, baigęs Smolensko trenerių mokyklą, nepratęsiau studijų Kauno Kūno kultūros institute.

Tuo metu "Atlanto" futbolininkus, tarpininkaujant tuometiniam miesto vadovui Alfonsui Žaliui, įdarbindavo įvairiose uostamiesčio gamyklose?

Daugiausia atlantiečių įdarbindavo Okeaninės žvejybos laivyno bazėje ir kitose jūrinėse įmonėse. Kai kurie iš mūsų "darbavomės" ne vienoje, o keliose vietose. Mes gaudavome po 110 - 120 rublių atlyginimus ir talonus maitinimo.

Ar tais laikais vartodavote kokius nors vitaminus ar maisto papildus?

Apie jokius maisto papildus ir kokybiškus vitaminus net nebuvome girdėję. Patys turėjome savimi pasirūpinti.

Rungtyniavote Rusijos, Baltarusijos miestuose. Ar tiesa, kad Pabaltijo respublikų futbolininkai susilaukdavo neeilinio vietinių merginų dėmesio?

Dauguma atlantiečių tuo metu dar buvome viengungiai jauni vyrai. Kadangi porą kartų per metus vykdavome rungtyniauti į Lenkiją, kurioje buvo galima įsigyti madingų drabužių, labai patikdavome vietinėms gražuolėms. Mūvėdavome naujausius džinsus, kurie tada buvo deficitas. Kai nueidavome į vietinę kavinę pavakarieniauti, iš karto atkreipdavome į save dėmesį. Ypač Ivanove, kuris garsėjo kaip tekstilės miestas ir kurio gyventojų didžiąją dalį sudarė moterys.

Kai kurie atlantiečiai tais laikais sumaniai prekiaudavo iš Lenkijos parvežtomis prekėmis. Ar ir jūs buvote tarp pirmųjų verslininkų?

Deja, verslininko gyslelės aš neturėjau. Užsienyje man patiko vaikščioti po miestus, grožėtis architektūros šedevrais. Kiti atlantiečiai buvo daug verslesni. Pavyzdžiui - Šenderis Giršovičius. Jis greitai pastebėjo, kad be džinsų, marškinių, polietileninių maišelių Klaipėdoje labai paklausus moteriškas apatinis trikotažas.

Ar nekildavo keblumų pervežti "kontrabandą" autobusu iš Lenkijos į tuometinę Sovietų Sąjungą?

Kartais nutikdavo ir labai smagių situacijų. Ypač didelis kuriozas įvyko po to, kai kartą Š. Giršovičius gabeno į Klaipėdą labai didelį kiekį moteriškų kelnaičių. Nujausdamas, kad visa tai gali užkliūti muitininkams, Šenderis paprašė kitų atlantiečių po maišelį su perteklinio apatinio trikotažo prekėmis "priglausti" į savo sportinius krepšius. Kai Breste į autobusą įlipo muitininkai ir patikrino Š. Giršovičiaus sportinį krepšį, nustebo jame vietoje sportinės aprangos suradę šūsnis moteriškų kelnaičių.

Kaip tada pavyko išsisukti iš keblios padėties?

Šenderis nesutriko ir pradėjo graudinti sovietinius pareigūnus pasakaitėmis, kad turi daug seserų ir pusseserių, kurias reikia aprengti. Pareigūnai pratęsė tikrinimą. Prieina prie Vladimiro Ivanovo, prašo atidaryti sportinį krepšį. Ir ten tas pats - randa krūvas moteriškų kelnaičių. Vladimiras sutrikęs, nebežino ką sakyti ir kartoja Šenderio dainelę: apie namuose neaprengtas šešias seseris ir dešimtis pusseserių. Kai muitininkai supyko, "Atlanto" klubo vadovai greitai nuramino tikrintojus, argumentuodami: "Mūsų vyrai jauni, nevedę, nori papuošti savo merginas, kad atrodytų seksualiai. Pareigūnams buvo įteikti suvenyrai ir tikrinimas išsikvėpė.

Su kuo iš atlantiečių bendraudavote artimiausiai?

Su Romu Lavrinavičium ir Mindaugu Kaušpėdu. Mes daug skaitėme, bendraudavome su aktoriais, eidavom į koncertus ir spektaklius. Su Lavrinavičiumi niekada nebūdavo liūdna. Kartą "Nidos" kavinėje prie mūsų priėjo jaunutė padavėja ir paklausė, ką užsakysime? Užsisakėme kavos. Aš pasiūliau: kažką vis tiek reikia rimčiau užsakyti, gal kokio "Anykščių vyno" po 100 gramų? Prie kavos. Sakau, užsakykim, nes kitą kartą administratorius nenorės mūsų įleisti, sakys, iš mūsų jokios naudos, tik kavą maukia. Įleis kokius "mariakus", kurie užsisakys daug ir paliks didelių arbatpinigių. Kai padavėja dar kartą priėjo ir paklausė, gal dar ko norėsime, Lavrinavičius pratrūko (šiaip jis savo išvaizda - tikras lenkų bajoras), pasakė padavėjai: "Mes prie kavos norėsime to, ką mėgsta Anglijos karalienė." Ta mergaitė sutrikusi, nežino ką atsakyti. Romas atakuoja toliau: "Tai ką, jūs net nežinote? Tai ką jūs baigėte? Ko jus ten mokė?" Mes sakom: Romai, konkrečiau. Tačiau šis dar labiau įsijautė: "Ką jūs sau galvojate? Aš būčiau restorano direktorius - jūs pas mane nedirbtumėte." Kai pribėgo administratorius ir pasidomėjo, kokios problemos, Romas paaiškino, kad padavėja nežino, kokios rūšies vyną iš Anykščių siunčia Anglijos karalienei. Ant stalo netrukus atsirado "Anykščių vynas" ir konfliktas išsisprendė.

Ar tiesa, kad esate vartininko aprangos stiliaus pradininkas Lietuvoje?

Stebėjau Europos futbolo čempionatą. Atkreipiau dėmesį, kad vartininkai rungtynių metu vilki ryškius spalvotus megztinius. Pas mus vyravo juoda, standartinė vartininko apranga. Klausiu trenerio Dambrausko: "Treneri ar negalėčiau ir aš vilkėti tokį megztinį?" Jis pažiūrėjo ir sako: "Jo, anglas jau kažką sugalvojo, nerimsta." "Ar galiu nueiti į mezgyklą, sakau, nuostatuose niekur neparašyta, kad negalima."

Nuėjau į mezgyklą prie "Sodžiaus" kavinės ir užsisakiau du megztinius iš karto. Vieną - žydrą, o kitą - rudą. Ir štai pirmosios rungtynės. Einame tuneliu. Zenonas Orbakas, kuris buvo mano dvasinis mokytojas, jau per dantį traukia: "Na ir pižonas, prisigalvojo nesąmonių." Gali būti, kad vienas iš pirmųjų Lietuvoje sulaužiau juodos vartininko aprangos stilių. Laimei, kad per pirmąsias rungtynes, vilkint madingu megztiniu, sugebėjau nepraleisti įvarčio. Būtų išjuokę ir mane, ir mano naujoves.

Kas ir kodėl jus praminė anglu?

Buvau labai ramaus būdo, gal aplinkiniams mano žaidimo stilius buvo panašus į populiaraus tuo metu anglų futbolo vartininko Benkso.

Kokios varžybos labiausiai įsiminė?

Niekada neužmiršiu 1970-ųjų, kai rungtyniavau Rygos "Daugavos" komandoje. Tada žaidėme Lvove, stebint 32 tūkstančiams sirgalių. Buvau antrasis vartininkas, bet prieš pat šias rungtynes pagrindinis vartininkas perėjo į Jerevano "Araratą" ir man tik paskutinę akimirką pranešė, kad teks stotis į vartus.

Išėjau: kojytės dreba, stadionas pilnas, žiūrovai šėlsta. Pralaimėjome 0:2, bet dar gerai baigėsi, nes neturėjome jokių šansų - Lvovo futbolininkai tuo metu buvo ant geros bangos.

Kokių prietarų, laimės amuletų turi vartininkai?

Aš darau tai, ką daro dauguma vartininkų. Stojęs į vartus, su ranka priliečiu virpstus ir skersinį. Tada tarsi pajauti visus vartus.

Kokie futbolininkai jums tada buvo "žvaigždės"?

Esu "Barselonos" futbolo klubo fanas dar nuo Kruifo laikų. Tada olandai atrado "totalinį" futbolą. Visi bėgdavo ratu ir nežinodavai, ko iš kiekvieno gali laukti ir tikėtis. Po to, kai Kruifas žaidė "Barselonoje", ispanų klubas perėmė šį olandų žaidimo stilių. Ir dabar "Barselona" panašiai žaidžia.

Teisėjavote 20 metų. Ar teko suklysti teisėjaujant?

Telšiuose suklydau gana rimtai ir man dar iki šiol tai primena Leonas Dunauskas. Žaidėjas smūgiavo iš toli, gal iš kokių 30 metrų atstumo ir kamuolys, atsitrenkęs į betoninę apsauginę tvorą, skiriančią aikštę nuo geležinkelio, praskriejo šalia vartų. Aš nepastebėjau, kad kamuolys į vartus nepataikė. Parodžiau į aikštės centrą ir užskaičiau įvartį.

Kokios žmogaus savybės patinka ir nepatinka?

Man nepatinka chamiškumas, patinka tolerantiškumas. Malonu bendrauti su pozityviai nusiteikusiu žmogumi. Jei man neįdomu bendrauti su žmogumi, aš nebendrauju.

Kokios dar specialybės, be sportininko, tuo metu buvo patrauklios?

Man buvo 15 metų, kai laikraščio redakcijai parašiau straipsnelį apie sporto varžybas. Gavau 2 rublius 24 kapeikas autorinio atlyginimo. Tada pagalvojau, kad norėčiau būti žurnalistas arba treneris.

Koks įdomiausias gyvenimo tarpsnis, į kurį norėtųsi sugrįžti?

Jeigu turėčiau tokią galimybę, norėčiau grįžti į Rygą, kur praleidau dvejus labai gerus gyvenimo metus.

Kokias, be futbolo, varžybas mėgstate stebėti?

Kartais manęs klausia, ko vaikštau į krepšinio varžybas? Nedaug kas žino, kad mano pirmoji meilė buvo krepšinis. Kažkada buvau miesto krepšinio čempionas. Žaidžiau su Valentinu Greičiūnu ir Sauliumi Vilku...