Valstybės finansavimo netekusios federacijos jaučiasi išbrauktos iš Lietuvos sporto žemėlapio

Šiemet valstybės finansavimo nesulaukusios kai kurių sporto šakų federacijos teigia, kad jaučiasi lyg būtų išbrauktos iš Lietuvos sporto žemėlapio. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo taryba, skirstydama šių metų biudžetą, neskyrė lėšų federacijoms, kurių tarptautinės organizacijos nėra prisijungusios prie Antidopingo konvencijos. Šių metų fondo biudžetas sudaro beveik 18,5 mln. litų ir yra 1,2 mln. litų mažesnis nei pernai.

Trečiadienį KKSD išplatintame pranešime teigiama, kad šiemet lėšų pagal programą "Didelio sportinio meistriškumo plėtotė" negavo dešimt federacijų, tačiau jos išsaugojo galimybes gauti finansavimą sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui.

"Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) vienu brūkštelėjimu išbraukė kai kurias federacijas iš sporto pasaulio, o juk tai apie 30-40 tūkst. sportuojančių žmonių. Mes išgyvensime, nes neturime pasirinkimo, esame kovotojai, bet negalime tylėti, - trečiadienį Vilniuje naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje piktinosi Lietuvos bušido federacijos prezidentas Donatas Simanaitis. - Kai paprašiau, kad man atsiųstų finansavimo negavusių federacijų sąrašą, vieną kartą jame buvo 26 federacijos, kitą kartą - 19. Turbūt departamentas pats nežino, kiek jų yra iš tikrųjų".

Pasak D. Simanaičio, KKSD tvirtinimas, kad finansavimo netekusios federacijos nesilaiko antidopingo reikalavimų, yra visiškas absurdas.

"Tarptautinėse bušido varžybose kiekvienas kovotojas yra tikrinamas prieš ir po kovos. Skirtumas tik tas, kad dopingo testus finansuoja tarptautinė federacija. Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) yra sukurta olimpinių sporto šakų dopingo kontrolei, tai yra komercinė struktūra ir mažos federacijos neturi finansinių galimybių prie jos prisijungti", - teigė Lietuvos bušido federacijos prezidentas.

"Mes nieko nepažeidėme, mūsų sporto šaka įtraukta į Lietuvos moksleivių olimpinio festivalio programą, mokyklų kūno kultūros programą, nuolat parvežame medalius iš tarptautinių varžybų. Šiemet prašėme skirti tik 10 tūkst. litų inventoriui įsigyti, tačiau finansavimo negavome, - kalbėjo Lietuvos svarsčių kilnojimo federacijos prezidentas Gintaras Vilniškis. - Nenorime taikytis su esama situacija, sieksime gauti bent minimalų finansavimą dėl vaikų".

Pasak Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos prezidento Sauliaus Misevičius, valstybės lėšos sudaro apie penktadalį jo vadovaujamos federacijos biudžeto.

"Netekę valstybės paramos, veiklą tęsime, tačiau ji bus skurdesnė, teks atsisakyti kai kurių visuomeninių projektų, reikės ieškoti papildomų lėšų, kad galėtume išvežti sportininkus į varžybas", - pažymėjo S. Misevičius.

Pasak jo, jei nebus lyderių, aukšto meistriškumo sportininkų, kai kurios sporto šakos negalės pritraukti vaikų ir jaunimo, nes jie paprasčiausiai neturės į ką lygiuotis: "Mes turime gerą disko metiką ir disko metimo sekcijos yra užpildytos, o, pavyzdžiui, slidinėjimo atstovai nesurenka vaikų grupių, nes šioje sporto šakoje nėra gerus rezultatus demonstruojančių sportininkų".

S. Misevičius taip pat pajuokavo, kad dar nė karto nėra susitikęs su naujuoju KKSD vadovu Klemensu Rimšeliu.

"Aš, kaip verslininkas, naujoje firmoje pirmiausia sukviečiu visus darbuotojus, su jais aptariu esamą situaciją ir perspektyvas, tačiau iki šiol nesu gyvai matęs KKSD vadovo", - sakė Kultūrizmo ir fitneso federacijos vadovas.

KKSD sprendimu piktinosi ir Lietuvos šotokan karatė federacijos prezidentas Kazimieras Bartkevičius.

"Kiekvienas turi turėti galimybę pasirinkti, kokia sporto šaka jį domina. Departamentas finansavimo sumažinimą grindė taupymu, tačiau galiausiai sutaupė gal kokius 300 tūkst. litų. Apmaudu, kad Lietuvoje kai kurios sporto šakos laikomos "nevykėlėmis", - teigė K. Bartkevičius. - Keistai atrodo, kad bėgimo mėgėjų asociacija, sveikuolių, keliautojų sąjungos gavo finansavimą, nors jos neturi nieko bendro su dopingu, kai kurios organizacijos net neturi tarptautinių federacijų".

"Buvęs KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas yra pasakęs, kad kiekvienas sportas turi savo vietą, tačiau dabar pasirodė, kad taip nėra", - apgailestavo Lietuvos pankrationo federacijos generalinis sekretorius Jurijus Pivoriūnas.

Spaudos konferencijos dalyviai teigė suvokiantys dabartinę finansinę situaciją valstybėje ir siekiantys bent simboliškos paramos ir pripažinimo.

"Mes esame už sportinį judėjimą, mes nesame prieš ką nors nusiteikę. Tegul valstybė palaiko mus morališkai, tegul skiria bent minimalią paramą administracinėms išlaidoms", - sakė bušido federacijos vadovas D. Simanaitis.

Pasak jo, finansavimą gauna tos federacijos, kurios turi reikiamų pažinčių, tuo tarpu kitos sporto organizacijos yra stumiamos į užribį.

"Kreipsimės į Vyriausybę, prašysime skirti papildomų lėšų iš rezervo arba peržiūrėti fondo veiklą. Jei situacija nesikeis, kursime organizaciją, kuri gintų mūsų interesus, sieksime gauti lėšų iš kitų šaltinių", - žadėjo D. Simanaitis.