Valdas Vasylius: "Amerika mane užgrūdino, bet namie - geriausia"

Šis iš Klaipėdos kilęs žaidėjas 2012-2013 metų sezoną pradėjo Valdemaro Chomičiaus treniruojame Dnepropetrovsko "Dnipro" klube, tačiau galiausiai gruodį nusprendė grįžti į gimtąjį pajūrį ir apsivilkti "Neptūno" marškinėlius. Su juo "Neptūno" vadovybė sudarė sutartį iki sezono pabaigos.

"Visur gerai, bet namuose geriausia. "Neptūnas" visada buvo ir bus mano gimtojo miesto ekipa. Krepšinis - mano hobis, darbas ir malonumas viename", - pabrėžė V. Vasylius.

29-erių 203 cm ūgio puolėjas už Klaipėdos ekipą jau sužaidė po dvejas rungtynes Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir VTB Vieningosios lygos pirmenybėse.

Pastarajame itin pajėgiame Rusijos organizuojamame turnyre V. Vasylius aikštėje praleido po beveik 28 minutes ir pelnė po 21 tašką, atliko vidutiniškai po 1,5 rezultatyvaus perdavimo ir atkovojo po 4 kamuolius. Jis itin sužibėjo dvikovoje su Rygos VEF ekipa, kuomet pelnė net 32 taškus.

LKL pirmenybėse V. Vasylius aikštėje praleido po beveik 24 minutes, pelnė vidutiniškai po 13 taškų, atliko po 1 rezultatyvų perdavimą ir po krepšiais kamuolį sugriebė vidutiniškai po 6 kartus.

"Valdas Vasylius yra kovotojas. Tikiu, kad šį sezoną jis mums daug padės", - teigė "Neptūno" komandos treneris Kazys Maksvytis.

17-os - į JAV

Prisiminkite, kaip tapote krepšininku? - paprašėme V. Vasyliaus.

Iš pradžių aš lankiau futbolo treniruotes, tačiau dėl sveikatos problemų buvau priverstas jas mesti. Po kurio laiko sveikatos reikalai susitvarkė, vėl trūko veiklos ir tėtis, pats anksčiau žaidęs krepšinį, nuvedė mane į krepšinio treniruotes. Tuomet mokiausi antroje klasėje, man turbūt buvo septyneri metukai. Šis žaidimas man patiko iškart. Lankiau Vlado Knašiaus krepšinio mokyklą. Tai buvo kažkas naujo mano gyvenime, o ir buvau vienas iš aukščiausių savo grupėje. Krepšinį lankė ir mano vyresnysis brolis Vaclovas.

Vos 17 metų rungtyniavau Klaipėdos "Naftos-Uni-Laivitės" komandoje. Sezonas buvo sėkmingas - iškovojome trečiąją vietą Lietuvos krepšinio A lygos čempionate.

Vos 17-os išvykote mokytis krepšinio paslapčių į Ameriką? Ar nebuvo baugu? Kaip ten jautėtės?

Žaisti krepšinį ir mokytis Amerikoje tuomet buvo kiekvieno pradedančio krepšininko svajonė. Ten visai kitas pasaulis: didžiuliai pastatai, minios žmonių, gyvenimas tiesiog virte verda.

Išvažiuoti į šią tolimą šalį man padėjo Stepas Kairys. Tai buvo puikus žingsnis mano karjeroje.

Prieš išvykdamas į JAV anglų kalbos beveik nemokėjau, tačiau per du ar tris mėnesius jos pramokau ir buvo kur kas lengviau. Amerikoje gyvenau vienos šeimos namuose, mane priėmė labai šiltai, rūpinosi kaip savo vaiku.

Amerikoje žaisti krepšinį ir mokytis - puikios sąlygos. Įgijau labai daug patirties, tačiau visgi kamavo namų, draugų ilgesys.

Iš pradžių dar reikėjo baigti vidurinę mokyklą - 11 ir 12 klases. Vėliau rungtyniavau Old Dominion universitete (NCAA). Treneris manimi pasitikėjo, gaudavau daug laiko žaisti. Universitete pamačiau, koks yra gyvenimas be tėvų. Tai mane užgrūdino.

Klajonės po Europą

2007 metais baigęs universitetą JAV, važiavote į Malagos "Unicajos" (Ispanija) ekipos peržiūrą. Ispanai siūlė pasilikti ir atstovauti jų antrajai komandai, kuri žaidė trečioje lygoje, tačiau nepasilikote ir išvykote į Lenkijos "Anwil" klubą. Kodėl?

Norėjau kuo daugiau žaisti. Lenkijos klubas rungtyniavo ULEB taurės turnyre, tad tai ir sugundė. Lenkijoje žaidžiau tik du mėnesius - aikštėje praleisdavau ne tiek laiko, kiek reikėtų, siekiant tobulėti. Treneris buvo slovėnas ir jis į mano poziciją pasikvietė savo tautietį, tad man teko su šiuo klubu atsisveikinti.

Vėliau tą patį sezoną žaidžiau Kėdainių "Nevėžio" ekipoje, dar kitą sezoną - "Neptūne", vėliau - Rusijoje, Samaros "Krasnyje Krylja", komandoje.

Rusijos krepšinis - aukšto lygio, tačiau blogai buvo tai, kad pagal jų taisykles aikštelėje visada turėjo žaisti du rusai, o mūsų komandoje buvo daug legionierių. Tad vėl negalėjau daug pasireikšti.

"Neptūno" ekipos marškinėlius vilkėjote 2008-2009 ir 2010-2011 metų sezonais. Jums teko kartu rungtyniauti ir su dabartiniu klubo direktoriumi Osvaldu Kurausku. Kuo per tuos metus pasikeitė klubas?

Viskas dabar daroma daug profesionaliau: pradedant nuo rinkodaros, vadybos ir sportinių reikalų. Krepšininkams duodamos vienodos striukės, kuprinės ir kita atributika, komandos administracija puikiai dirba su rėmėjais ir šiaip viskas tik į gera - profesionalesnis požiūris daugeliu klausimų.

2012 metų sezoną pradėjote Ukrainoje - iki gruodžio mėnesio rungtyniavote Valdemaro Chomičiaus treniruojamame Dnepropetrovsko "Dnipro" klube. Kodėl nusprendėte grįžti į Klaipėdą?

Ukrainoje dėl vietinės federacijos sankcijų klube kelias rungtynes negalėjo žaisti legionieriai, klubas kelias pirmąsias varžybas pralaimėjo. Vėliau prisijungėme mes su Simu Galdiku ir pavyko iškovoti kelias pergales, bet netrukus vėl patekome į duobę - kelios nesėkmės... Klubo vadovybės netenkino komandos užimama vieta, o mano minutės, praleidžiamos aikštėje, taip pat mažėjo. Norėjau kitokio vaidmens ir nusprendžiau grįžti į namus.

Papasakokite, kokie įspūdžiai liko iš Ukrainos? Koks ten krepšinio lygis? Treniruotės? Krepšinio sirgaliai?

Ukrainoje įgijau naudingos patirties, treneris Valdemaras Chomičius - patyręs specialistas. Per treniruotes tekdavo nemažai pavargti, daug ko išmokau...

Kalbant apie krepšinio lygį - ukrainiečiai jau moka žaisti krepšinį, be to, komandose daug legionierių - net po keturis ar penkis. Taip pat buvo ir gerų amerikiečių žaidėjų. Tiesa, ukrainiečių sporto salės, arenos neprilygsta mūsiškėms. Lietuvoje rungtyniauti daug smagiau ir krepšinio sirgalių pas mus susirenka kur kas daugiau. Kaip sakoma: visur gerai, bet namuose - geriausia.

Išmokote bent kiek ukrainietiškai? Gal buvo kokių kurioziškų situacijų dėl kalbos barjero?

Ten beveik visi kalba rusiškai, tad man bėdų nebuvo, juolab kad aš net mokiausi rusų mokykloje.

Atšventė vestuves

2011 metų vasarą sumainėte žiedus su ilgamete savo drauge Laura. Kaip klostosi šeimyninis gyvenimas?

Viskas puiku. Ji mylinti, supratinga, gera, kartu auginame katę Milką ir šuniuką Kaprį. Galbūt per mažai žmoną lepinu, jai tenka kartais kumštelėti man į šoną ir priminti, kad seniai dovanojau gėlių (šypsosi. - Aut. past.).

Papasakok, kaip atsipalaiduoji po įtemptų varžybų? Kaip leidi laisvalaikį?

Varžybos, išvykos, treniruotės išvargina, tad per laisvas dienas norisi pabūti tiesiog ramiai: su žmona pažiūrėti kokį filmą, pasivaikščioti ar tiesiog pabūti namuose. Toks tas ir mano laisvalaikis.

Įdomu, koks gi Valdas Vasylius buvo vaikystėje, paauglystėje? Mokykloje buvote padykęs vaikis, prikrėsdavot "šposų"? Tėvams prieš mokytojus netekdavo raudonuoti?

Nebuvau pirmūnas, tačiau namų darbus stengdavausi atlikti. Mokiausi vidutiniškai - septintukais- aštuntukais, žinoma, gaudavau ir didesnių bei mažesnių pažymių. Bet tėvams per susirinkimus netekdavo pernelyg raudonuoti arba mokytojai tiesiog apie mano blogą elgesį nutylėdavo (juokiasi. - Aut. past.). O jei rimtai, būdavau ramus vaikas.

Jūsų mama Vida - taip pat glaudžiai susijusi su krepšiniu - ji dirba medicinos sesele Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) varžybose. Turbūt pats sulaukiate nemažai jos patarimų?

Ji dažnai pasakoja apie traumas. Kas kam nutiko ir kaip susižeidė ir ką prasiskėlė, tačiau dėl manęs pernelyg nesijaudina. Ji mane pažįsta... Tiesa, pataria pasisaugoti. Mama domisi krepšiniu - kartais ateina pažiūrėti ir "Neptūno" varžybų.

Vizitinė kortelė

Gimimo data: 1983 09 03.
Gimtasis miestas: Klaipėda.
Ūgis: 203 cm.
Svoris: 100 kg.
Pozicija: puolėjas.
Išsilavinimas: aukštasis universitetinis, JAV universitete įgytas rinkodaros bakalauras.
Pirmasis treneris: Povilas Jefišovas.
Pirmasis klubas: Klaipėdos "Nafta-Uni-Laivitė" (2001 m.)
Kur žaidė: "Nafta-Uni-Laivitė" (NKL), Old Dominion universitetas (JAV), Vloclaveko "Anwil" (Lenkija), Samaros "Krasnyje Krylja" (Rusija), Dnepropetrovsko "Dnipro" (Ukraina), Kėdainių "Nevėžis" (LKL), Klaipėdos "Neptūnas" (LKL), Šiaulių "Šiauliai" (LKL).
Pravardė tarp komandos narių: Vasia.
Rezultatyviausios rungtynės: rungtyniaudamas JAV pelnė 44 taškus.
Talentingiausias krepšininkas: Draženas Petrovičius.
Mėgstamiausias patiekalas: vištiena su makaronais.
Gyvenimo kredo: "Visada siek maksimumo."
Talentingiausias aktorius:
Kino filmas, palikęs didžiausią įspūdį: "Gladiatorius".
Mėgstamiausia muzikos grupė ar atlikėjas: "Linkin Park".
Gyvenimo žygdarbis, sukėlęs daugiausiai adrenalino: žygis prie altoriaus.
Niekada neišdrįstų... Šokti su parašiutu iš lėktuvo ar giliai nerti į ežero ar jūros dugną, kadangi nemoka plaukti.
Didžiausia su krepšiniu susijusi svajonė: išmėginti jėgas kurioje nors Eurolygos komandoje.